Apie tai, kad kitų metų biudžete Lietuva gali nesilaikyti Mastrichto kriterijų, užsiminė premjeras Mindaugas Sinkevičius, prezidento patarėjas.
„Panašu, kad tiesiog bandoma pasiskiepyti prieš biudžeto pateikimo procesą. Mano nuomone, tai labiau susiję su Vyriausybės programos dosnių pažadų finansavimu. (...) Visiems patogu prisidengti gynyba kaip figos lapeliu, kad įgyvendintų savo konkrečius pažadus. Ar tai būtų dosnesnis pensijų indeksavimas ir „Sodros“ perviršis, kurį pasiūlė Prezidentūra, ar nemokamas maitinimas, kurį pasiūlė socialdemokratai“, – Eltai komentavo konservatorė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Kai Vyriausybė pateikinėjo savo programą, mes jau tuomet sakėme, kad akivaizdu, jog tų dosnių pažadų tiesiog neįmanoma sutalpinti į mūsų fiskalinę drausmę. Tuo metu klausėme premjero ir finansų ministro, ar bus laikomasi fiskalinės drausmės. Prieš tris mėnesius jie sakė, kad bus laikomasi. Kažkas turbūt iš esmės pasikeitė, ir panašu, kad fiskalinė drausmė nebėra vienas iš tų kriterijų, kurių jie žada laikytis. Panašu, kad pažadas bus sulaužytas“, – teigė ji.
Anot G. Skaistės, Europos Komisija (EK) jau yra padariusi išlygų valstybėms narėms, kad šios galėtų tvariai didinti finansavimą saugumui, tad Lietuvai tikėtis derėtis su europine institucija dėl galimybės viršyti Mastrichto kriterijus – nekorektiška.
„EK jau yra padariusi išlygų valstybėms narėms. Tai yra ketverių metų laikotarpiui suteikta papildoma pusantro procento išlyga. Žinoma, Lietuva nėra išimtis, ir šios Vyriausybės laikotarpiui ketveriems metams taip pat yra tokia papildoma išlyga. Todėl sakyti, kad Komisija kažko nepadarė ar nepasiūlė papildomo lankstumo, yra nekorektiška. Ji jau yra pasiūliusi, tiesiog Lietuva bando kitus dalykus paslėpti po gynyba“, – tikino konservatorė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė, partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu taip pat kritikuoja svarstymus kitąmet dėl didesnio gynybos finansavimo leisti valdžios sektoriaus deficitui viršyti 3 proc. BVP ribą.
Čmilytė-Nielsen: tas begalinis noras išlaidauti...
„Kas (…) yra šiandieninis socdemų planas ramia ranka permesti deficitą per 3 proc. kartelę? Nesilaikyti finansinės drausmės ir Mastrichto kriterijų? (…) Tas begalinis noras išlaidauti, žadant tai, ko valstybė negali užtikrinti tvariomis pajamomis. Tai yra kai kuriems mokesčių mokėtojams prižadant dovanų, už kurias mokės kiti mokesčių mokėtojai. Ką apie tai mano prezidentas, visada norėjęs matyti finansinę drausmę? Nemato problemų, jo atstovas sako, kad galima, jei tai yra gynybai“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet kaip bus atsietos tikrosios gynybos išlaidos nuo likusių? Ir ar nebus pradėta traktuoti saugumo ir gynybos maksimaliai „kūrybiškai”?“ – klausimus kėlė politikė.
Jos teigimu, valstybės skola jau siekia beveik 35 mlrd. eurų, tikino, jog didesnį deficitą lemiantis sprendimas reikštų augančią finansinę riziką.
Pasak Liberalų sąjūdžio pirmininkės, išaugus saugumo prioritetų skaičiui gali būti sunkiau užtikrinti finansinę drausmę.
„Su kiekviena nauja socdemų vyriausybe, kiekvienu nauju jų biudžeto projektu valstybė stumiama į vis didesnę finansinę riziką. Nors puikiai žinoma, kad tokia „finansinė laisvė“ reiškia tik viena – rimtas problemas po 2028 m. rinkimų“, – rašė ji.
ELTA primena, jog antradienį prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius sakė, kad siekdama išlaikyti pakankamą gynybos finansavimą Lietuva kitąmet galėtų viršyti pagal Mastrichto kriterijus nustatytą biudžeto deficito lygį.
Pasak jo, Europos Komisijos (EK) prognozės rodo, kad kitų metų vidutinis ES fiskalinis deficitas sieks apie 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto BVP, netgi turint omenyje tai, kad dauguma ES šalių neskiria 5 proc. dydžio finansavimo gynybai.
Prezidento nuomone, geriau „laikinai turėti didesnį biudžeto deficitą nei saugumo deficitą“, nes pastarasis valstybei esą kainuotų gerokai daugiau.
V. Augustinavičiaus teigimu, dėl didesnių biudžeto išlaidų galima tartis su EK, aiškinant, kad gynybai skiriamos lėšos yra laikina, kontroliuojama investicija, kuri ilguoju laikotarpiu neturės didelės neigiamos įtakos fiskalinei politikai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
