Kelininkai skaičiuoja, kad jei keliai ir toliau bus tvarkomi dabartiniais tempais, visam valstybinių kelių tinklui sutvarkyti prireiktų maždaug 66-erių metų.
Jie prašo daugiau pinigų, o argumentų surasti jiems padeda Vilniaus universiteto mokslininkai, suskaičiavę, kad didelė dalis pinigų mokesčiais grįžta ir į valstybės biudžetą.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Susisiekimo ministerija pripažįsta, kad finansavimo trūksta, o papildomų lėšų tikisi iš kitąmet pradėsiančios veikti elektroninės kelių rinkliavos.
Gyventojai skundžiasi – taip gyventi neįmanoma
Žvyrkeliu – valstybiniu keliu Ūdrų kaime, Krekenavos seniūnijoje – kasdien važinėja gyventojai. Žvyrkelis duobėtas, kupinas akmenų, tad juo riedant nuolat darda automobiliai. Kalbinti gyventojai neslepia pasipiktinimo.
„Vargstam labai smarkiai. Žinokit, rimtai. Kai buvo asfaltuojama sena gyvenvietė, tikėjomės, kad ir čia padarys. Dulkės eina kiaurai per visus – ir anas kelias, ir kitas. Faktiškai, čia tragedija gyventi. Duobė ant duobės, važiuoji kaip per kopėčias. Išvis lūžta mašina, aš ją parduoti noriu vien dėl to, kad tais keliais neįmanoma važinėti“, – sakė Ūdrų kaimo gyventojas Rimantas.
Kelyje iš Raguvos automagistralės link – balos, duobės, o vietomis sunku net pravažiuoti.
Savivaldybių asociacija pabrėžia, kad tokių problemų būtų mažiau, jei keliams valstybė skirtų daugiau pinigų. Esą dabartinio finansavimo nepakanka nei kelių būklei gerinti, nei augantiems darbų kaštams padengti.
„Praėjusiais metais savivaldybės tam skyrė 333 mln. eurų. Praėjusių metų KPP finansavimas savivaldybėms buvo 206 milijonai eurų, o šiais metais – visiškai tas pats. Ta infliacija tikrai griaužia pinigus“, – sakė Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas tikina, kad kelių atnaujinimo tempas – per lėtas. Esą turint 21 tūkst. km valstybinių kelių tinklą, jį būtų galima sutvarkyti tik per 66-erius metus.
Neužtenka finansų spręsti visoms kelių problemoms
Kelininkų užsakymu tyrimą atlikę Vilniaus universiteto mokslininkai sako, jog investicijos į kelių remontą naudą kuria ir visai ekonomikai – užsakymų gauna žaliavų, technikos bei paslaugų tiekėjai.
Mokslininkai skaičiuoja, kad per metus valstybinės reikšmės keliams vidutiniškai skiriami 392 mln. eurų šalies ūkiui sukuria apie 581 mln. eurų naudos. Beveik 75 mln. eurų iš jų mokesčiais grįžta į valstybės biudžetą.
Tačiau tokia ekonominė grąža nėra išskirtinė vien keliams – investuojant ir į kitas sritis, pinigai taip pat grįžta per mokesčius, užsakymus verslui bei sukurtas darbo vietas. Šiemet kelių infrastruktūrai numatyta daugiau kaip 815 mln. eurų. Iš jų daugiau kaip 440 mln. – valstybinės reikšmės keliams. Tačiau daugiau kaip 40 proc. valstybinių kelių – blogos būklės. „Via Lietuva“ pripažįsta – trūksta pinigų.
„Finansavimo reikėtų dar didesnio, tuomet galėtumėm susitvarkyti atitinkamai greičiau ir atnaujinti daugiau kelių, kurie daro tiesioginę įtaką verslo ir gyventojų gyvenimo kokybei“, – sakė „Via Lietuva“ direktorius Martynas Gedaminskas.
Kad dabartinio finansavimo keliams nepakanka, pripažįsta ir Susisiekimo ministerija. Jos duomenimis, papildomų pinigų tikimasi gauti iš nuo kitų metų pradėsiančios veikti elektroninės kelių rinkliavos: sunkiasvoris transportas mokės pagal nuvažiuotą atstumą, o surinktos lėšos keliaus keliams tvarkyti.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
