Europos šalių vadovai iš finansine drausme konservatyvių valstybių „taupiojo“ bloko pareikalavo iš esmės reformuoti bendrąjį ES biudžetą, kad lėšos būtų nukreiptos į gynybą, ekonominį konkurencingumą ir sienų kontrolę, teigiama Airijos premjerui Michealui Martinui adresuotame laiške.
Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo ir kelių kitų valstybių vadovų laiške, su kuriuo susipažino „The Irish Times“, teigiama, kad iš siūlomo 1,9 trln. eurų biudžeto reikia išbraukti kelis šimtus milijardų eurų, jog būtų užtikrintas jų vyriausybių pritarimas.
Likęs Europos biudžetas turi būti „realistiškas“ ir labiau atsižvelgti į valstybes nares, kurios į bendrą įmokų krepšelį moka daugiausiai, rašė vadovai.
Rugsėjo 28 d. M. Martinui išsiųstą laišką pasirašė F. Merzas bei Nyderlandų, Austrijos, Danijos, Suomijos ir Švedijos vadovai.
Derybos dėl kito septynerių metų ES biudžeto dydžio ir prioritetų suintensyvėjo, politikams bei pareigūnams siekiant susitarimą pasiekti iki šių metų pabaigos.
Airijos vyriausybė, šiuo metu pirmininkaujanti ES Tarybai, rengia kompromisinį pasiūlymą, kuriuo siekiama suderinti prieštaringus reikalavimus biudžetui.
Kai kurios ES valstybės narės nori didesnio biudžeto ir siekia apsaugoti tradicinį finansavimą Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) bei regioninei plėtrai, o kitų šalių sostinės pasisako už griežtesnį ir mažesnį planą, sutelktą į naujus prioritetus, tokius kaip gynyba, migracija bei fondas atsiliekančiai Europos ekonomikai skatinti.
Biudžeto griežtinimo šalininkai teigia, kad sunku pateisinti didesnes išlaidas Europos lygmeniu, kai pačiose valstybėse nacionalinės išlaidos yra ribojamos.
„Mūsų šešios šalys vienos finansuoja beveik 40 proc. visų valstybių narių įmokų. Nors visos donorės (grynosios mokėtojos) sudaro mažumą, jos pečius užkrauna apie tris ketvirtadalius visos finansavimo naštos“, – teigiama šalių vadovų laiške.
„Taupiųjų“ stovykla pareiškė, kad Sąjungos biudžetas taip pat turėtų būti pertvarkytas taip, kad daugiau lėšų būtų skiriama „bendroms investicijoms į saugumą ir gynybą, konkurencingumą, inovacijas bei kovą su nelegalia migracija“.
Kitas ES biudžetas, žinomas kaip daugiametė finansinė programa (DFP), bus taikomas 2028–2034 metų laikotarpiu.
Ispanija ir Italija siūlo išlaidas didinti
Tuo pat metu 17 šalių grupė, įskaitant Ispaniją ir Italiją, reikalauja, kad ES biudžetas viršytų siūlomus 2 trln. eurų. Taip pat jos reikalauja padidinti išlaidas ūkininkų ir neturtingų regionų finansavimui. Tradiciškai šiems tikslams skiriama apie du trečdalius Europos Sąjungos biudžeto.
Prancūzija, kuri į ES biudžetą moka daugiau nei iš jo gauna, tačiau išlieka didžiausia žemės ūkio subsidijų gavėja, pasisako už bendraeuropinių mokesčių įvedimą, siekiant finansuoti išlaidų didinimą paramai ūkininkams.
Kad septynerių metų ES biudžetas būtų priimtas, jį turi patvirtinti visos 27 Sąjungos šalys. Birželį šalys susitarė, kad procedūrą baigs artimiausiais mėnesiais, nes 2027 metais daugelyje šalių vyks rinkimai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
