Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis ir psichologė Evelina Palaitytė-Urbonė.
Ar kovojama su žalingu turiniu?
Ar pastebite, kad pačios socialinių tinklų platformos kažkaip kovoja su žalingu turiniu?
E. Palaitytė-Urbonė: Man atrodo, svarbu suvokti, kad socialinių tinklų platformos irgi yra verslai. Kaip verslas, jos daugiau galvoja apie save, todėl atsiranda tam tikri įpareigojimai jas kontroliuoti.
Bet šiandien tie algoritmai, kurie yra naudojami, orientuoti į tai, kad įtrauktų vartotoją. Ir čia kalbame ne tik apie vaikus, bet ir apie suaugusiuosius. Tik vaikas, kaip jau minėjau, dėl neurovystymosi aspektų negeba tiek kontroliuoti savęs ir atsitraukti, kiek suaugęs žmogus.
Socialinių tinklų platformos yra taip sukonstruotos, kad įtrauktų. Jos suprojektuotos taip, kad suteiktų žmogui greitą atpildą, tam tikrą pasitenkinimą. Tai vaiką labai įtraukia. Kad šiuo metu kažkas būtų pradėję keistis, aš nepastebiu.
R. Martikonis: Matote, Amerikoje buvo garsus atvejis, kai teismas, kiek suprantu, būtent ir sprendė, ar vienos didžiųjų platformų algoritmai yra įtraukiantys, skatinantys priklausomybę, ar ne. Kiek suprantu, ta didžioji platforma nepripažino, kad taip yra, tačiau vis dėlto sumokėjo baudą arba didžiulę išmoką, bet kokiais standartais vertinant.
Platforma, bandydama išvengti teisminio nuosprendžio, tam tikra prasme pripažino, kad čia kažkas yra. Manau, kad tiek Amerikoje, tiek Australijoje ar Europoje atsiranda suvokimas tiek iš platformų, tiek iš visuomenės pusės, kad čia reikia taisyklių – taisyklių, kurios būtų privalomos, o ne grįstos gera valia. Taip jos ir ateina. Dėl to atsirado ir šis Europos Komisijos pasiūlymas.
Ar socialinių tinklų naudojimas jau yra probleminis?
Kalbant apie socialinių tinklų ir interneto naudojimą, kada pastebite, kad vaikams tai jau tampa probleminiu vartojimu? Ar tai būtinai priklauso nuo to, kiek laiko jie praleidžia internete? Kokie yra pagrindiniai ženklai?
E. Palaitytė-Urbonė: Laikas yra svarbus ir yra tam tikrų tyrimų duomenų, kurie nustato aiškią laiko ribą, kada jau tikrai yra per daug. Ir čia nereikia turėti kažkokio labai mokslinio suvokimo, kad suprastume, jog keturios ar šešios valandos jau yra gerokai per daug.
Bet pats problematiškumas nėra vien tik apie laiką. Tai daugiau apie pasekmes ir pasekmes kasdieniame funkcionavime. Gali sutrikti vaiko bendravimo įgūdžiai, apsunkti mokymasis, atsirasti fiziologinių sunkumų: sutrikti miegas, padidėti bendras nuovargis, sumažėti fizinis aktyvumas.
Taip pat labai svarbi psichologinė sveikata – gali atsirasti nerimastingumas, depresyvumas, emocijų labilumas. Labai svarbu stebėti, kaip vaikas jaučiasi naudodamasis internetu ir kokią naudą arba žalą tai atneša į jo gyvenimą.
Kokios atsakomybės numatytos už nusižengimus?
Jeigu įsigaliotų šis siūlymas, ar yra numatyta kokia nors atsakomybė? Kokia ji galėtų būti taikoma socialinių tinklų platformoms, jeigu jos nesilaikytų reikalavimų dėl vaikų naudojimosi socialiniais tinklais? O galbūt ir tėvams, jeigu vaikas apeitų ribojimus, pavyzdžiui, pasinaudotų savo tėvų duomenimis?
R. Martikonis: Geras klausimas. Nesu iki galo įsigilinęs, bet bendroji atsakomybė ir pats šis aktas atsiranda kaip specifinis sektorinis aktas santykyje su Skaitmeninių paslaugų aktu – didžiuoju Europos Sąjungos teisės aktu, kuris nustato rėmus tam, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje.
Čia atsiranda specifinis vaikų apsaugos aspektas ir, manau, kad turėtų būti taikomi bendrieji atsakomybės mechanizmai. Dėl tėvų, dėl šeimų – geras klausimas, nes faktas, kad suaugusieji čia irgi įsitrauks. Tėvų ir vaikų santykiai bei atsakomybės tuo bus patikrintos.
Turbūt pradžioje tikrai bus ir nesklandumų, ir įvairių situacijų, bet tai kartu yra principinis priminimas, kad tėvai turi atsakomybę už vaikus. Čia sukuriama tam tikra galimybė žmogiškam, pedagoginiam, o ne tik skaitmeniniam įsitraukimui.
Manau, kad visuomenės sveikatai, šeimos ar visuomenės gerovei tai turėtų būti teigiamas dalykas, nepaisant to, kad tikrai bus pokalbių, ypač su tais ribinio, pereinamojo amžiaus vaikais, kurie sakys: „Man dar 14 metų, atsiranda toks aktas – kas čia vyksta?“ Bet manau, kad su laiku tai bus priimta visuomenės ir veiks.
Kaip tėvai turėtų bendrauti su vaikais?
Kaip reikėtų bendrauti su vaikais? Jeigu šiuo metu jie turi socialinių tinklų paskyras ir įsigaliotų šis aktas, tačiau vaikas dar būtų tokio amžiaus, kai tomis paskyromis naudotis negalėtų, kaip tėvams reikėtų su juo bendrauti? Kaip paaiškinti, kodėl to reikia?
E. Palaitytė-Urbonė: Manau, kad visų pirma svarbu tėvams norėti nuoširdžiai įsitraukti ir padėti tam vaikui, nuoširdžiai rūpintis. Taip, kaip saugo fizinėje erdvėje, kad nieko nenutiktų, taip pat ir virtualiame pasaulyje sukurti ribas ir taisykles.
Pagal vaiko amžių ir jo gebėjimą suvokti turėtų atsirasti paaiškinimas, kaip keičiasi tos taisyklės, kodėl atsiranda tam tikri naudojimosi ribojimai ir kodėl nebebus galima tuo naudotis.
Šalia to svarbu ne tik atimti iš vaiko kažkokią veiklą, nes tai yra jo veikla ir galbūt net būdas nusiraminti, bet nuoširdžiai kartu su vaiku paieškoti ar bent jau padėti jam atrasti kitų veiklų, į kurias jis galėtų įsitraukti. Turiu omenyje – ne tik atimti, bet ir padėti.
Man atrodo, čia svarbus ir tėvų įsitraukimas. Juo labiau, jeigu vaikas jau naudojasi kažkokia platforma, neturėtų būti taip, kad iš vaiko ją atimame, o tėvai toliau sėdi ir naršo tose platformose. Turėtų būti bendri susitarimai ir pats tėvų pavyzdys šeimoje.
Ir tai jau nėra vien apie tai, kad keičiasi ribojimai. Čia yra baziniai, bendri dalykai – kaip truputį ištraukti vaiką iš skaitmeninės, virtualios erdvės į dabartį, į čia ir dabar, ir kurti tas patirtis.
Kitaip tariant, sakote, kad reikėtų ieškoti alternatyvių veiklų ir kad patys tėvai rodytų pavyzdį, kaip naudojasi socialiniais tinklais? Pavyzdžiui, turėtų nusistatyti laiką, kiek patys gali juose praleisti? Tą turite omenyje?
E. Palaitytė-Urbonė: Taip. Labai teisingai kalbate, nes, nepaisant visų apribojimų, kurie yra ar bus ateityje, socialiniai tinklai, virtualus pasaulis, technologijos, ekranai, visa tai, kas dabar nagrinėjama ir kartais vertinama kaip žalinga, tobulės ir niekur nedings. Todėl prie visų ribojimų ir saugios aplinkos kūrimo reikalingas ir skaitmeninio raštingumo ugdymas. O tas ugdymas prasideda namuose – nuo tėvų ir nuo jų pavyzdžio.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
