„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ papasakojo, kas nutiko moteriai pardavus butą ir kodėl ši istorija kol kas baigėsi tik iš dalies sėkmingai.
Įtikino, kad gali prarasti butą
Pasak Ž. Augonės, tai – vienas sudėtingiausių pastaruoju metu pasitaikiusių sukčiavimo atvejų. Viskas prasidėjo nuo tariamų policijos pareigūnų skambučio. Jie moteriai pranešė, kad jos bankas neva įveltas į nusikalstamą schemą, o jai priklausantis butas jau pardavinėjamas.
Tuomet sukčiai nurodė, kaip esą užbėgti nusikaltėliams už akių – moteris turėjo pati kuo greičiau parduoti būstą.
„Vienas iš paskutinių pavyzdžių, ką galėčiau papasakoti, pasidalinti – tai klientas pardavė butą. Vėlgi kas nutiko? Susisiekė „policija“, pasakė, kad čia jūsų bankas yra įveltas į blogą schemą, kad jūsų butas jau yra pardavinėjamas. Tai, kad to išvengtumėte, turite parduoti butą pati“, – pasakojo Ž. Augonė.
Liepė butą parduoti kuo greičiau ir pigiau
Kad pirkėjas atsirastų kuo greičiau, moteriai buvo liepta kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą ir nustatyti nedidelę buto kainą. Anot pašnekovės, ypač Vilniuje neįprastai pigiai parduodamas būstas galėjo iškart sulaukti didžiulio susidomėjimo.
„Parduoti už mažą kainą – ką reiškia? Bus didžiulė paklausa. Vilniuje turime labai daug norinčių nusipirkti butą. Tai netgi gali būti visiškai legalus procesas“, – paaiškino informacinės saugos vadovė.
Tuo ši schema ir pavojinga – iš šalies buto pardavimas gali atrodyti visiškai teisėtas. Pirkėjas gali nė nenutuokti, kad savininkė būstą taip skubiai ir pigiai parduoda todėl, kad taip liepė sukčiai.
Buto pardavimas buvo tik pirmoji sukčių plano dalis
Tačiau tuo nusikaltėlių planas nesibaigė. Kai už parduotą būstą gauti pinigai pasiekė moters sąskaitą, sukčiai liepė juos išgryninti. Tereikėjo dar vieno žingsnio – perduoti grynuosius nusikaltėliams.
„Kai tie pinigai tau įkrenta, tai vėlgi tada jie paprašo juos išgryninti. Ir čia dabar jau reikėtų pagalbos iš visur, pavyzdžiui, banko darbuotojų“, – tvirtino Ž. Augonė.
Kai klientas nori išgryninti neįprastai didelę pinigų sumą, banko darbuotojai turi pasidomėti, kam ji bus naudojama. Tokie klausimai gali erzinti ar net supykdyti, tačiau kartais būtent jie padeda laiku atpažinti sukčiavimą ir išsaugoti pinigus.
„Mes privalome klausti klausimų. Kartais žmonės pyksta, kartais pasidalina noriai, bet nuo to priklauso, ar žmogus išeis su pinigais ir juos atiduos sukčiams“, – pabrėžė pašnekovė.
Galiausiai į situaciją įsikišo ir policija. Pareigūnams, padedant moters šeimai ir artimiesiems, pavyko ją įtikinti, kad ji vykdo ne tikrų policijos pareigūnų, o sukčių nurodymus. Už butą gauti pinigai nusikaltėlių nepasiekė. Tačiau tuo metu pats būstas jau buvo parduotas.
Pinigai išsaugoti, tačiau būsto likimas – neaiškus
Dabar vyksta teisminiai procesai, kuriais siekiama išspręsti parduoto buto klausimą ir užtikrinti, kad moteris turėtų kur gyventi.
„Taip nutiko, kad policija įsikišo – sugebėjo įtikinti. Vėlgi su šeimos ir artimųjų pagalba ir toliau jau vyksta teisminiai procesai, kaip įrodyti, kad tas butas buvo parduotas vis tik ne tam, kam reikėjo, ir kad žmogus turėtų toliau kur gyventi“, – pareiškė Ž. Augonė.
Ar parduotą butą pavyks susigrąžinti, kol kas neaišku. Todėl pašnekovė šį atvejį vadina tik iš dalies sėkmingu.
„Tai vienas iš sudėtingesnių atvejų, kuris baigėsi dar pusiau sėkmingai, tarkime taip. Pinigai neiškeliavo sukčiams ir butas, na, tikėkimės, kad bus grąžintas“, – apibendrino ji.
Telefoniniai sukčiai iš vienos aukos išvilioja tūkstančius
Ši istorija išskirtinė tuo, kad sukčiai įtikino moterį parduoti savo būstą. Tačiau jų naudota taktika gerai pažįstama – nusikaltėliai apsimeta patikimos institucijos darbuotojais, sukelia baimę ir skubina veikti, kad žmogus nespėtų suabejoti ar su kuo nors pasitarti.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2026 m. pirmąjį ketvirtį apie 95 proc. visų užregistruotų sukčiavimo atvejų buvo nukreipti prieš gyventojus.
Nors telefoninio sukčiavimo atvejų užregistruojama gerokai mažiau nei sukčiavimų apgaulingomis SMS žinutėmis ar elektroniniais laiškais, per vieną tokį atvejį prarandamos sumos – itin didelės. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutiniškai išviliota 8,4 tūkst. eurų.
Centro ekspertai pastebi, kad sukčiai vis dažniau siekia ne apgauti kuo daugiau žmonių, o iš vienos aukos išvilioti kuo daugiau pinigų. Tam jie kuria vis sudėtingesnes istorijas ir daro stiprų psichologinį spaudimą.
Šis atvejis parodė, iki ko toks spaudimas gali nuvesti – sukčių įtikintas žmogus gali ne tik atiduoti santaupas, bet ir pats pradėti pardavinėti savo namus.
Daugiau apie dažniausias sukčių schemas, pirmuosius veiksmus susidūrus su apgaule, bankų galimybes sustabdyti pinigų perdavimą ir būdus apsaugoti save bei artimuosius sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
