Finansinio raštingumo lygis susideda iš trijų dalių: žinių ir informacijos, kurią mes turime, antrosios – kaip mes elgiamės su ta informacija ir trečiosios – mūsų motyvacijos, požiūrio bei nuostatų.
Jaunesnio amžiaus vaikai neretai yra veikiami draugų, socialinių tinklų ar aplinkos ir dėl to jie nesupranta pinigų prasmės. Todėl specialistai pataria leisti klysti skaudžiai, kol jie pasimokys iš savo klaidų.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.
Kada vaiką supažindinti su pinigais?
Ekspertė dalijosi, kad kalbant apie finansinį raštingumą, pirmiausia viskas prasideda šeimoje.
„Jau trijų metukų vaikas žino, kas yra mainai, tai vyksta, kai už viena žadama kita, todėl, kai jau jis supranta, galima pradėti kalbėtis“, – apie finansinio raštingumo ugdymui tinkamą vaiko amžių sakė ji.
Tuo metu, atėjus į pirmąją klasę, dalyje mokyklų vaikai jau gali atsiskaityti už maistą mokinio pažymėjimais.
„Pirmoje ir antroje klasėje maitinimas išvis nemokamas, tačiau kiti, kurie lieka prailgintose grupėse, eina papildomai pirkti maisto ir tai daro su savo mokinio kortelėmis. Jau čia prasideda mokymasis atlikti paprastą operaciją – atsiskaityti už pirkinį, sumokėti už bandelę ar nusipirkti ką nors skanaus su draugais“, – pasakoja V. Dičpinigaitienė.
Tokiu atveju, anot specialistės, vaikas jau turėtų mokėti operuoti mažais skaičiais, kad suprastų, kas yra brangu, o kas ne.
Ji priduria, kad apskritai mokyklose programos yra pasikeitusios – pradinių klasių mokiniai jau kuria verslus, mokosi apie pasiūlą, paklausą.
„Jų vadovėliuose jau yra užduočių, kuriose reikia apskaičiuoti, kiek elektros sunaudoja šeima“, – pažymi pašnekovė.
Tik teorijos nepakanka
Baigę mokyklą jaunuoliai susiduria su problemomis, kuomet nežino, kaip apmokėti sąskaitas arba kaip elgtis su savo atlyginimu. Dėl to V. Dičpinigaitienė mano, kad ekonomikos pamokos devintoje ir dešimtoje klasėse yra sveikintinos.
„Ypač puiku, jeigu mokykloje vykdoma „Junior Achievement“ programa. Visas šis kursas, verslo pagrindai, ekonomikos pamoka, yra privalomas. Nepaisant to, pamokose viskas sudėta į vieną vietą ir natūralu, kad, norint, jog vaikui būtų aiškiau, jis turėtų pamatyti dalykus praktiškai“, – aiškina ekspertė.
Ji taip pat priduria, kad mokykla turi padėti teorinį pagrindą, parodyti, kokia yra galimybių aibė. Dėl to, anot specialistės, svarbu, kad vaikas ne tik išgirstų dalykus mokykloje, tačiau ir parėjęs namo galėtų apie tai pareflektuoti.
Pasak V. Dičpinigaitienės, tėvai turėtų leisti vaikams kartu apmokėti sąskaitas, parodyti, kaip viskas daroma ir atrodo realybėje.
„Kuo daugiau leisime vaikui pačiam praktiškai viską daryti, tuo saugiau jis jausis ir žinos, kas vyksta pasaulyje“, – sakė Lietuvos banko atstovė.
Kalbant apie kišenpinigius, specialistė aiškino, jog viskas priklauso nuo vaiko amžiaus ir gebėjimų.
„Vienam galima duoti gana anksti, kitam – vėliau. Tai labiau susiję su vaiko gebėjimu skaičiuoti ir suprasti skaičius, tačiau pradėti ruoštis jau reikėtų pirmajai klasei“, – pasakoja V. Dičpinigaitienė.
Ekspertė įspėja: nesiekite kišenpinigių su pažymiais
Pašnekovė dalijasi, kad kišenpinigių nederėtų sieti nei su namų ruošos darbais, nei su namų darbais, kuriuos reikia atlikti mokyklai.
„Kiekvienoje šeimoje sprendžia patys tėvai, tačiau su buities darbais nesiūlyčiau sieti dėl vienos priežasties. Vaikai taps studentais, pradės gyventi bendrabutyje ar nuomojamame būste, niekas jiems nemokės už tai, kad išsiplaus indus ar pasiklos lovą.
Vis dėlto mes visi gyvename tame būste, tai yra bendras darbų pasidalijimas ir visi turime prisidėti prie mūsų bendros gerovės. Todėl tai turi ateiti kaip pareiga, o ne kaip kažkokia paslauga“, – komentuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.
Apie mokestį už pažymius specialistė sako, kad norime, jog vaikai ateityje būtų laimingi, motyvuoti mokytis, matytų prasmę.
„Tai jeigu mes atsiskaitinėsime su jais vien už tai, kad gavo dešimtuką, nebūtinai tai bus susiję su įdedamu darbu – gal jis ir nusirašė. Vėlgi tokioje situacijoje reikėtų skatinti ne apgaudinėti, o pagirti už pastangas“, – priduria ji.
Anot V. Dičpinigaitienės, retai paskatinti kokia nors premija galima ir yra gerai, kol tame nebus priežastinio ryšio, kad „aš už dešimtuką kažką gausiu“.
Kaip nepakliūti į sukčių pinkles?
Pašnekovė sako, kad socialinėje erdvėje vyrauja daug skirtingų patarimų ir siūlymų, tačiau svarbiausia užduotis – gebėti atsirinkti informaciją.
Tuo metu naudojantis dirbtiniu intelektu taip pat svarbu tikrinti faktus. Anot V. Dičpinigaitienės, mokykloje kritinis mąstymas ugdomas refleksijomis, suvokimo testais.
„Jeigu klausi ko nors dirbtinio intelekto, tu privalai tikrinti, ieškoti šaltinių, perklausti kitaip. Kritinis mąstymas ateina iš užduočių, todėl kuo daugiau praktinių veiklų vaikai darys, tuo labiau per patirtį ir praktikas gebės atpažinti faktus ir atsakyti, kodėl taip padarė“, – komentavo V. Dičpinigaitienė.
Taip pat ne tik vaikams, bet ir suaugusiems tampa vis sunkiau apsisaugoti nuo sukčių pinklių.
Ekspertė sako, kad nuo pat mažens vaikams liepiame nekalbėti su nepažįstamaisiais, todėl ir įteikiant mokėjimo kortelę svarbu aiškinti, kas yra PIN kodas, ką tu ten rašai, kad nereikia užsirašyti jo ant sąsiuvinio titulinio lapo ir pan.
„Augant vaikui, duodant jam daugiau atsakomybės priimant sprendimus, lygiai taip pat jis turi žinoti apie visas rizikas“, – akcentuoja V. Dičpinigaitienė.
Daugiau apie tai nuo kokio amžiaus su vaikais verta pradėti kalbėti apie pinigus, kodėl grynieji pinigai mažesniems vaikams dažnai yra suprantamesni nei banko kortelė, ar reikėtų mokėti už namų ruošos darbus, kaip supažindinti vaikus su šeimos finansine padėtimi ir kokių finansinių įgūdžių jie turėtų įgyti dar mokykloje – sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
