Specialistai ragina nepasiduoti spaudimui ir jokiu būdu nespausti pateikiamų nuorodų.
Kviečia atvykti į teismą dėl neapmokėtos baudos
Su naujienų portalu susiekė skaitytoja Angelė (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri dalijosi sukčių žinute, kurios sulaukė jos 20-metė dukra.
Moters pateiktoje nuotraukoje matyti, kad žinutė yra siunčiama iš Jungtinės Karalystės telefono numerio, prasidedančio +44.
Pranešimo pradžioje nurodoma, kad šią žinutę siunčia Lietuvos apygardos teismas, kuris kviečia gyventoją atvykti į teismą dėl atlikto Kelių eismo taisyklių pažeidimo (KET).
Žinutė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti itin patikima, kadangi jos pradžioje nurodomi esą prie bylos dirbančio policininko, teisėjos ir raštininkės vardai bei pavardės, bylos numeris.
Vėliau gyventojai grasinama, kad jei nesiėmus veiksmų bus skiriamas arešto orderis, teisių atėmimas, automobilio konfiskavimas ir kitos nuobaudos.
Toliau pateikiama nuoroda, kurią paspaudus esą šią situaciją galima išspręsti.
„Privalote pasirodyti Lietuvos apygardos teisme 2026 m. liepos 15 d. 9:30 val., nesilaikymas dėl jūsų nesumokėto kelių eismo taisyklių nuobaudos.
Jei nepasirodysite, bus išduotas arešto orderis, sustabdytos vairavimo teisės, automobilio konfiskacija, priverstinis atlyginimo išskaitymas bei turto areštas be jokių papildomų įspėjimų.
Imkitės griežtų veiksmų nedelsiant: https://ignitisv.com/it“, – rašoma žinutėje.
Sukčiai suaktyvėjo išmokėjus pensijų pinigus
Specialistai įspėja, kad sukčiai ypač suaktyvėjo po to, kai liepos viduryje pensijų bendrovės išmokėjo iš pensijų kaupimo pasitraukusiems gyventojams lėšas.
Pasak „Bitė Lietuva“ specialistų, tokie laikotarpiai, kai tikimasi sulaukti pinigų ar oficialių pranešimų, tampa sukčių suaktyvėjimo sezonu.
Žmonės raginami ypač atsargiai vertinti SMS žinutes, elektroninius laiškus ir skambučius apie tariamas išmokas ar būtinybę atnaujinti duomenis.
„Sukčiai retai veikia atsitiktinai – jie seka valstybės kalendorių. Kai gyventojai laukia mokesčių grąžinimo, jie apsimeta Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Kai pradedamos išmokėti išmokos ar kompensacijos, atsiranda pranešimai apie tariamai sustabdytą mokėjimą, būtinybę patvirtinti banko duomenis ar prisijungti prie valstybės sistemų“, – sako Eligijus Rakickas, „Bitė Lietuva“ Privačių klientų segmento vadovas.
Per pirmąjį pusmetį „Bitė“ jau blokavo daugiau kaip 300 tūkst. SMS žinučių. Dar įspūdingesni skaičiai fiksuojami skaičiuojant užblokuotus nuotolinių sukčių skambučius – nuo metų pradžios jų užblokuota beveik 4 mln.
Kasdien bendrovė užblokuoja vidutiniškai daugiau kaip 20 tūkst. sukčių bandymų pasiekti Lietuvos žmones SMS žinutėmis ar skambučiais.
Specialistai nurodo, kad dažniausiai sukčių siunčiamose SMS žinutėse ar elektroniniuose laiškuose pateikiama nuoroda į suklastotą tinklapį. Tokios nuorodos nuo tikrosios dažnai skiriasi vos viena raide, simboliu ar interneto adreso galūne.
„Žmonės pirmiausia pamato pažįstamą logotipą ar institucijos pavadinimą – dėl to nuorodos dažnai nebetikrina. Vietoje VMI gali būti parašyta VML, vietoje „ePaslaugos“ – „ePasIaugos“, o vietoje .lt naudojama kita interneto adreso galūnė. Tokius nedidelius skirtumus pastebi ne visi“, – dėmesį atkreipia vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Be to, sukčiai dirba pagal darbo grafiką. „Bitės“ duomenimis, sukčių aktyvumas darbo dienomis yra gerokai didesnis, savaitgaliais SMS, sukčių skambučių mažėja.
Pasak E. Rakicko, tai rodo, kad nuotoliniai sukčiai savo veiklą planuoja tada, kai žmonės tikisi sulaukti skambučių iš įvairių institucijų.
„Kova su nuotoliniais sukčiais – nuolatinis procesas. Naudojame rinkoje esančius sprendimus ir kuriame naujus, bet vis tiek pastebime, kad vos tik sukčiai supranta, kad jų vykdoma „kampanija“ nebepasiekia „Bitės“ klientų, ieško kitų būdų apeiti apsaugos sistemas. Tai nuolatinis katės ir pelės žaidimas“, – teigia E. Rakickas.
Vis dėlto technologijos negali apsaugoti nuo visų situacijų. Jei žmogus vis tik paspaudžia apgaulingą nuorodą ar kitokiu būdu perduoda savo banko ir kitus asmens duomenis, finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti draudimas nuo elektroninių apgavysčių.
Jis taikomas tais atvejais, kai sukčiai išvilioja pinigus iš banko sąskaitos, pasinaudoja mokėjimo kortelės duomenimis ar apgauna atsiskaitant internetu.
