Vidurinė klasė yra didžiausia vartotojų ir mokesčių mokėtojų grupė ekonomikoje, kurie gali pasirūpinti savimi, savo šeima, tyrimo „Vidurinė klasė Lietuvoje 2026“ pristatyme aiškino „Swebank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Daugiau nei pusė gyventojų priskiria save vidurinei klasei
Ekspertė išskyrė pagrindinius vidurinės klasės atributus, kuriuos įvardija gyventojai. Tai – būstas, patogus gyvenimas ir solidžios santaupos.
„Atsiranda ir saugumo garantas, kad galiu pasirūpinti savo ateitimi, šeima, patenkinti jos poreikius ir pan.“ – sako J. Cvilikienė.
„Swedbank“ apklausa parodė, kad save vidurinei klasei priskiria 57 proc. šalies gyventojų, o tai yra 2 proc. daugiau nei pernai.
Tam, kad žmogų būtų galima priskirti vidurinei klasei, per mėnesį mažiausiai reikia uždirbti bent 2 tūkst. eurų į rankas, dalijasi lietuviai. Tiesa, specialistė išskiria, kad vidutinė atsakymų reikšmė – geidžiamų pajamų suma – siekė daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Ekonomistė pažymėjo, kad gyventojų lūkesčiai skiriasi priklausomai nuo jų grupės: aukštesnei vidurinei klasei ir elitui save priskiriantys asmenys norėtų uždirbti 34 proc. daugiau.
Tuo metu žemesnei vidurinei klasei save priskiriantys respondentai – 71 proc. daugiau, o nepasiturintys – 91 proc. daugiau
„Nors daugiau gyventojų priskiria save vidurinei klasei, bet savo gyvenimo kokybe jie nesidžiaugia labiau. Turbūt infliacija ir kitos krizės paveikia nuotaiką“, – priduria „Swebank“ Finansų instituto vadovė.
Anot jos, nesvarbu kuriai grupei save priskiria gyventojai, visi jie nori, kad jų pajamos būtų didesnės.
Svarbiausias atributas – nuosavas būstas
„Swedbank“ atstovė pasidalijo apklausos rezultatais, kuriuose atsiskleidė, jog pajamos nėra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, kuris apibrėžia vidurinę klasę.
J. Cvilikienė pasakojo, kad 62 proc. respondentų pačiu svarbiausiu atributu laiko nuosavą būstą.
„Beveik pusė (47 proc.) mano, kad vidurinės klasės atstovas turėtų galėti visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui. Daugiau nei trečdalis (38 proc.) svarbiu atributu laiko gyvenimą be skolų, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) – sukauptą 3–6 mėnesių finansinį rezervą“, – aiškino ekspertė.
Pasak jos, galimybė turėti nuosavą būstą, gyventojams išlieka itin svarbi.
Specialistė pažymėjo, kad didelė dalis (27 proc.) respondentų taip pat nurodė, kad staiga gavus 10 tūkst. eurų nenumatytų pajamų, jas nukreiptų į būsto atnaujinimą.
„Kartu daugėja ir gyventojų, kurie pirmiausia rinktųsi investuoti – tokių dalis šiemet išaugo 2 proc. ir dabar siekia 26 proc. Tai rodo, kad finansiniai prioritetai pamažu keičiasi, o vis daugiau žmonių siekia ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir kaupti ilgalaikį finansinį turtą bei taip stiprinti savo finansinę sveikatą“, – pridūrė J. Cvilikienė.
Pajamas vertina palankiai
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė atskleidė, kiek lietuvių palankiai vertina pajamų augimo perspektyvas.
Paaiškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų mano, jog jų pajamos nesikeis. Tuo metu 19 proc. visų gyventojų galvoja, kad pajamos padidės 10 proc., o mažiausiai – 5 proc. respondentų dalijosi nuomone, kad pajamos sumažės 20 proc.
Vis dėlto, pasak ekonomistų, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO), vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos.
Šiuo atveju, vidurinei klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1 060–2 520 eurų atskaičius mokesčius.
G. Ilekytė aiškino, kad pajamos Lietuvoje išties auga, tačiau nuotaiką gadina infliacija.
„Geros žinios, kad prognozuojame, kad infliacija pasiekė arba yra jau šalia piko ir neprognozuojame, kad bus didesnis augimas“, – pridūrė ji.
Jauni gyventojai priskiria save vidurinei klasei
Tyrime paaiškėjo, kad dažniausiai vidurinei klasei save priskiria jauni, 18–35 metų gyventojai. Tuo metu rečiausiai tai daro – vyresnio amžiaus respondentai.
„Didesnes pajamas jiems užsitikrinti leidžia skaitmeniniai įgūdžiai, anglų kalbos žinios, didesnis pasitikėjimas savimi. Taip pat jaunesni gyventojai dažniau dirba sparčiai augančiuose, aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose“, – kalbėjo G. Ilekytė.
Anot jos, tikėtina, kad jų požiūrį į savo socialinę padėtį formuoja ne vien dabartinės pajamos, bet ir didesnis tikėjimas savo ateities galimybėmis ir karjeros perspektyvomis.
