SEB asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ papasakojo apie itin paprastą sprendimą, kuris nelaimės atveju artimiesiems gali tapti „aukso vertės“.
Tą pačią dieną po vyro mirties – į banką
S. Strockytė-Varnė pasakoja per savo darbo banke metus mačiusi ne vieną tokią situaciją. Tačiau vieną jų ekspertė prisimena iki šiol. Jos klientas turėjo didelį su būstu susijusį finansinį įsipareigojimą, todėl dirbdama jo asmenine finansų patarėja pašnekovė ne kartą ragino vyrą pasirūpinti draudimu. Vėliau įvyko nelaimė.
„Kas kartą su juo susitikus ragindavau turėti draudimą, nes buvo didelio būsto paskola ir įvyko nelaimė. Ir tikrai tuo momentu teko tą pačią dieną įvykus įvykiui – žmona jau buvo pas mane susitikime ir kalbėjome apie situaciją“, – graudinasi S. Strockytė-Varnė.
Dar tą pačią dieną po vyro mirties jo žmona atėjo susitikti su finansų specialiste – moteriai buvo svarbu kuo greičiau suprasti, kas jos laukia toliau.
„Tai yra tikrai labai sudėtinga, nes tą dieną ji tikrai norėjo būti visai kitur, bet iš to finansinio nerimo jai buvo labai svarbu suprasti ir žinoti, kas bus toliau. Tai čia buvo turbūt viena tokių skaudesnių istorijų“, – priduria S. Strockytė-Varnė.
Būtent tokioje situacijoje išlenda problema, apie kurią šeimos dažnai nepagalvoja tol, kol viskas gerai. Jei visus piniginius reikalus tvarkė vienas žmogus, kitam gali būti neaišku net nuo ko pradėti.
Klausimų vienu metu atsiranda daug – ar liko būsto ar kitų paskolų, kokio dydžio įmokas reikės mokėti, ar žmogus buvo apsidraudęs, kur laikė santaupas ir ar turėjo kitų finansinių įsipareigojimų.
Svarbu žinoti ne visas sumas, o kur jų ieškoti
Tam, kad artimiesiems nereikėtų visko aiškintis nuo nulio, S. Strockytė-Varnė rekomenduoja dar iš anksto šeimoje pasikalbėti apie svarbiausius piniginius reikalus.
Nebūtina mintinai žinoti, kiek tiksliai pinigų yra kiekvienoje sąskaitoje ar kiek centų liko grąžinti bankui. Kur kas svarbiau žinoti, kur apskritai yra šeimos pinigai ir skolos.
Verta žinoti, kuriuose bankuose yra sąskaitų, kur mokamos paskolos, kokius draudimus žmogus turi, kur investuoja, ar turi kreditinių kortelių. Taip pat – ar jis kaupia II arba III pensijų pakopoje ir kur.
„Ar aš turėčiau dar kažką žinoti? Ar tu turi investicijų? Ar turime dar kažkokių įsipareigojimų? Ar turime kažkokių kreditinių kortelių“, – klausimus, kuriuos verta aptarti, vardija S. Strockytė-Varnė.
Toks pokalbis gali būti nejaukus. Kai šeimoje viskas gerai, kalbėti apie tai, kas būtų vienam iš artimųjų mirus, gali atrodyti net keista. Tačiau ekspertės teigimu, apie tai pakalbėti yra beprotiškai svarbu.
Nenorite apie tai kalbėti? Užtenka vieno lapo
Jeigu tokį pokalbį pradėti per sunku, yra dar paprastesnis būdas. Šeimos pinigus tvarkantis žmogus gali viename lape surašyti svarbiausią informaciją ir padėti jį ten, kur namuose laikomos sutartys bei kiti svarbūs dokumentai.
„Mažų mažiausiai ką tada visi galime padaryti, ypač tas, kuris yra atsakingas už finansus, tai tiesiog šalia visų sutarties visi turime namuose stalčių, kur laikome būsto įsigijimo sutartis, kažkokių įsipareigojimų ir taip toliau panašių.
Tai tiesiog ten įdėti vieną lapą, kuriame būtų viskas surašyta, ką jūs darote, už ką mokate, kokiose įstaigose tai yra ir tiesiog padėti šalia šitų sutarčių“, – pataria pašnekovė.
Tame lape užtektų nurodyti:
- kuriuose bankuose ar kitose finansų įstaigose turite sąskaitų;
- kur turite paskolų ar kitų skolų;
- kur esate apsidraudę;
- kur kaupiate pensijai;
- kur turite investicijų;
- ar turite kreditinių kortelių ir kitų svarbių finansinių sutarčių.
Tačiau kertinis momentas šiuo atveju yra toks, kad tokiame lape neturėtų būti surašyti slaptažodžiai. Jame nereikėtų rašyti interneto banko slaptažodžių, PIN kodų, „Smart-ID“ kodų ar kitų prisijungimo duomenų. Artimiesiems reikia palikti ne galimybę prisijungti prie jūsų sąskaitų, o informaciją, kur ieškoti jūsų pinigų, sutarčių ir skolų.
Tuomet nelaimės atveju šeimai nereikėtų nuo nulio spėlioti, ar artimasis turėjo sąskaitą kitame banke, draudimą, investicijų arba dar negrąžintų paskolų.
„Duok Dieve, kad niekada taip nenutiktų, bet jeigu tokia situacija nutiktų, tai būtų didžiulė pagalba ir tuo momentu tai būtų „aukso vertės“ dokumentas, kuris jūsų artimiems būtų be galo svarbus“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Paveldėti galima ne tik pinigus
Žinoti apie artimojo finansus svarbu ne vien dėl patogumo. Po žmogaus mirties gali likti ne tik jo santaupos ar kitas turtas, bet ir skolos. Todėl prieš priimant palikimą verta išsiaiškinti, ką žmogus iš tiesų paliko – ir turto, ir skolų.
Dar vienas svarbus dalykas – laikas. Lietuvos notarų rūmų duomenimis, palikimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo žmogaus mirties. Jei šis terminas praleidžiamas, notaras pats jo pratęsti negali – dėl termino atnaujinimo gali tekti kreiptis į teismą.
Jeigu kyla abejonių, ar mirusio žmogaus skolos nėra didesnės už jo paliktą turtą, svarbus gali būti ir palikimo priėmimo būdas. Lietuvos teismai yra išaiškinę, kad priėmus palikimą pagal turto apyrašą, už mirusiojo skolas atsakoma tik paveldėtu turtu. Tai yra, kreditoriai negali reikalauti skolų padengti iš paties įpėdinio asmeninio turto.
Todėl informacija apie artimojo paskolas, kreditines korteles ir kitas skolas gali būti ne mažiau svarbi nei žinojimas, kuriuose bankuose jis turėjo pinigų.
Nepamirškite ir pensijų fonduose sukauptų pinigų
S. Strockytė-Varnė neatsitiktinai pataria artimiesiems palikti informaciją ir apie pensijų kaupimą. Lietuvos bankas nurodo, kad žmogui mirus, II pakopos pensijų fonde jo sukauptos lėšos yra paveldimos.
Paveldimos ir III pakopos pensijų fonde sukauptos lėšos – įstatyme numatyta, kad po dalyvio mirties jam priklausiusi pensijų turto dalis paveldima nustatyta tvarka.
O žmonių, kuriems tai aktualu, yra labai daug. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2026 metų birželio pabaigoje II pakopos pensijų fonduose buvo 885 tūkst. dalyvių. Juose buvo sukaupta beveik 6,8 mlrd. eurų.
Daugiau apie tai, ką daryti staiga prireikus pinigų, kiek santaupų reikėtų turėti nenumatytiems atvejams, kaip elgtis po nelaimės, kada gali padėti draudimo bendrovės, ką daryti netekus darbo ir kada skola gali tapti per brangi, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
