Šeimos gali susigrąžinti dalį auklei išleidžiamų pinigų, tačiau tam reikia atitikti nustatytas sąlygas. Svarbu ne tik tai, ar vaikas lanko ugdymo įstaigą, bet ir kaip įforminamas jį prižiūrinčio žmogaus darbas.
Tad kiek valstybė gali kompensuoti už auklę, kokias sąlygas turi atitikti šeima ir ar kompensacija priklausys, jei vaiką prižiūrėti oficialiai pasamdysite jo senelius?
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Tadas Vinokuras.
Laidoje pateikiant informaciją apie kai kurias šeimoms priklausančias išmokas, jų dydžius ir skyrimo sąlygas buvo netikslumų. Straipsnyje pateikiama patikslinta informacija pagal oficialiai skelbiamus duomenis.
Kiek galima gauti samdant auklę?
2026 m. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka siekia 384,8 euro per mėnesį. Vis dėlto vien auklės samdymo neužtenka – norint gauti valstybės skiriamus pinigus reikia atitikti kelias sąlygas.
Viena svarbiausių sąlygų susijusi su vaiko ugdymu. Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama už ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ji mokama ne ilgiau kaip iki dienos, kai vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Laidoje ši sąlyga buvo įvardyta netiksliai. Vaiką prižiūrinčio asmens darbas taip pat turi būti įformintas oficialiai – jis turi vykdyti individualią veiklą arba dirbti pagal darbo sutartį.
Pasak viceministro, galimybe kompensuoti dalį vaiko priežiūros išlaidų šeimos naudojasi vis aktyviau. Tai esą matyti ir iš šiai priemonei skiriamų išlaidų augimo.
„Manau, kad tai labai geras dalykas, nes taip pat čia iš dar praeitos vyriausybės buvo tokia intencija – padėti šeimoms derinti darbą su vaiko priežiūra. Dabar matome tą populiarumą, vadinasi, tikrai nėra sudėtinga aplikuoti ir gauti, nes tikrai auga ir, mačiau, išlaidos auga eksponentiškai. Šeimos tuo naudojasi, tai tikrai, manau, verta įsivertinti tai“, – priduria jis.
Auklės kompensacija gali tapti alternatyva tais atvejais, kai vaikas dar nelanko ugdymo įstaigos, tačiau tėvams reikia grįžti į darbo rinką.
Ar galima samdyti vaiko senelius?
Kitas šeimoms kylantis klausimas – kas gali tapti oficialiai samdoma aukle. Vienas iš galimų variantų yra vaiką patikėti artimam žmogui, pavyzdžiui, jo seneliams.
T. Vinokuras pripažįsta, kad ministerija mato tokių atvejų. Tačiau vien tai, kad vaiką prižiūrintis žmogus yra jo giminaitis, ministerijai šiuo metu nėra priežastis galimybę gauti kompensaciją riboti.
„Mes matome tokių situacijų. Ir, tiesą pasakius, mūsų požiūris ministerijoje yra toks: „O kodėl seneliai negali prižiūrėti?“ Seneliai gali prižiūrėti ir tai yra taip pat apmokamas darbas“, – nurodo T. Vinokuras.
Anot jo, šiuo metu ministerija nemato poreikio keisti tvarką taip, kad artimiesiems būtų sunkiau pasinaudoti šia priemone.
Kartu ministerija svarsto ne apie kompensacijos ribojimą, o apie galimybes ją labiau pritaikyti šeimoms, susiduriančioms su sunkumais gaunant vietą vaikui darželyje.
„Mes tikrai nematome čia prasmės kažko griežtinti ar tvarkyti taip, kad būtų sunkiau šeimoms arba artimiems žmonėms tuos pinigus pasiimti. Dabar mes to poreikio nematome. Galbūt matome kitą poreikį – būtent tiems, kurių vaikai negali gauti darželio, galbūt net padidinti šitą priemonę“, – priduria viceministras.
Vis dėlto ir tokiu atveju išlieka reikalavimas vaiko priežiūrą įforminti oficialiai – kaip ir samdant kitą auklę.
Gimus vaikui – daugiau nei 1 tūkst. eurų
Auklės kompensacija – ne vienintelė finansinė pagalba, kuria gali pasinaudoti mažus vaikus auginančios šeimos. Gimus vaikui taip pat skiriama vienkartinė išmoka, kuri šiemet išaugo daugiau nei 200 eurų – nuo 814 iki 1036 eurų.
Ši išmoka nepriklauso nuo šeimos gaunamų pajamų, tačiau dėl jos reikia kreiptis į savivaldybę.
„Čia yra išmoka, kurią tu gauni dėl to, kad gimsta vaikas. Ji yra netestuojama, tai niekaip nevertinamos tavo pajamos. Reikia kreiptis į savivaldybę. Čia irgi svarbu tikriausiai paminėti, kad per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo, ir tada šeima gauna 1036 eurus.
Man atrodo, kad tikrai ženklus augimas – 200 eurų turime didesnę sumą ir, manau, didelei daliai šeimų tai bus didesnė pagalba“, – nurodo T. Vinokuras.
Laidoje vienu metu nurodyta, kad ji siekia 1336 eurus. Patiksliname, kad 2026 m. vienkartinė išmoka gimus vaikui siekia 1036 eurus.
Vis dėlto šiuo atveju svarbus kreipimosi terminas. Laidoje viceministras teigė, kad „per 12 mėnesių ta vienkartinė išmoka turi būti išmokėta“.
Patiksliname, kad 12 mėnesių terminas taikomas ne išmokos išmokėjimui, o kreipimuisi dėl jos – prašymą reikia pateikti per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo.
Pasak jo, šeimoms taip pat svarbu žinoti, kad viena gaunama išmoka savaime neužkerta kelio pretenduoti į kitą valstybės skiriamą pagalbą. Dirbantis žmogus taip pat gali gauti jam priklausančią paramą, jeigu atitinka konkrečiai išmokai nustatytas sąlygas.
„Nėra taip, kad viena išmoka ar viena paramos rūšis prieštarauja kitai. Būna taip, kad tiesiog sąlygos prieštarauja kitai, bet tu tikrai gali gauti ir vaiko pinigus, ir vienkartinę išmoką.
Taip pat gali gauti ir vaiko priežiūros išmokas, ir neperleidžiamus mėnesius, ir motinystės išmoką, ir kitus dalykus. Jie vienas kitam neprieštarauja ir tikrai reikia visa tai žinoti, kreiptis ir pasiimti“, – vardija T. Vinokuras.
Norint išsiaiškinti, kokia konkrečiai pagalba priklauso šeimai, viceministras rekomenduoja informaciją tikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos svetainėje „Kas man priklauso“ bei „Sodros“ puslapyje.
Dėl konkrečios šeimos situacijos ir savivaldybių administruojamos paramos taip pat galima kreiptis į savo savivaldybę.
Laidoje taip pat aptartos vienkartinės ir vaiko priežiūros išmokos, neperleidžiami vaiko priežiūros mėnesiai, galimybė dirbti gaunant išmoką bei parama būstui. Taip pat kalbėta apie vaiko pinigus, paramą šeimoms prasidėjus mokslo metams ir nuo 2027 metų laukiančius motinystės išmokų pokyčius.
Daugiau apie valstybės paramą šeimoms sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
