Pastebėjus, kad moteris dalimis grynina dideles pinigų sumas, jos buvo paprašyta atvykti į banką ir paaiškinti, kam jų reikia. Darbuotojai mėgino ją perspėti, tačiau moteris tvirtino turinti teisę su savo pinigais elgtis taip, kaip nori, ir į kalbas nesileido.
„Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ papasakojo, kaip stipriai sukčiai gali paveikti žmogų, ką bankas daro pastebėjęs įtartiną pinigų gryninimą ir kas nutinka, kai klientas nebetiki net tais, kurie bando jį apsaugoti.
Visus pinigus grynino dalimis
Pasak Ž. Augonės, sukčių įtikinta moteris visus sąskaitoje buvusius pinigus bandė išgryninti ne vienu kartu, o dalimis. Kai jų buvo likę jau nedaug, klientės paprašyta atvykti į banką ir paaiškinti, kodėl ji nori pasiimti visas santaupas.
„Moteris, užburta gražių sukčių kalbų, bandė išgryninti visus pinigus ir tai darė periodiškai. Kai jų buvo likę jau nedaug, ji turėjo atvykti pasikalbėti – paaiškinti, kas nutiko ir kodėl nori juos išgryninti“, – pasakojo pašnekovė.
Banko darbuotojai mėgino išsiaiškinti, ar tokį moters elgesį galėjo paskatinti sukčiai. Tačiau net ir tiesiai šviesiai apie tai paklausta klientė nė nesuabejojo savo sprendimu.
„Bandant klausti: „Tai čia gal sukčiai jus bando atakuoti? Gal pabandome daugiau pasikalbėti, pasiaiškinti, kodėl jums tų pinigų reikia?“ – ji tiesiog pasakė: „Čia yra mano pinigai ir aš turiu teisę su jais daryti, ką noriu. Jeigu noriu, galiu juos tiesiog išmėtyti ant žemės“, – prisiminė Ž. Augonė.
Perspėjimų nepakako – teko kreiptis į policiją
Anot informacinės saugos vadovės, tai – viena sudėtingiausių situacijų. Net bankui pastebėjus pavojų ir mėginant apsaugoti klientą, vien perspėjimų gali nepakakti, jeigu žmogus jau yra tvirtai įtikintas sukčių ir neabejoja, kad elgiasi teisingai.
Taip nutiko ir šį kartą. Moteris nepatikėjo banko darbuotojais, savo sprendimo nepakeitė ir toliau norėjo pasiimti likusius pinigus. Todėl teko kreiptis į policiją.
„Būna, kad žmogus yra tiesiog įtikintas ir nenori leistis į jokias kitas kalbas, apmąstymus, apgalvojimus. Teko kreiptis į policiją. Policija vėliau padėjo atsitokėti ir moteriai bent kažkiek pinigų pavyko sutaupyti“, – sakė Ž. Augonė.
Paklausta, kiek pinigų moteris jau buvo spėjusi pasiimti, pašnekovė atsakė.
„Moteris išgrynino, man atrodo, aštuonis ar devynis tūkstančius eurų, bet pavyko sutaupyti visą likutį“, – nurodė ji.
Per pusmetį nuo sukčių išsaugojo 14,3 mln. eurų
Ši moters istorija – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kiek daug gali lemti laiku pastebėtas pavojus. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad finansų įstaigoms įsikišus pavyksta išsaugoti milijonus gyventojų ir įmonių eurų.
2026 m. pirmąjį pusmetį sukčiai bandė išvilioti 23,9 mln. eurų. Finansų įstaigos sustabdė 14,3 mln. eurų – maždaug šešis iš dešimties eurų, į kuriuos nusitaikė nusikaltėliai.
Vis dėlto sukčiams buvo pervesta 9,5 mln. eurų. Dalį šių pinigų pavyko susigrąžinti, todėl galutiniai gyventojų ir įmonių nuostoliai siekė 8,7 mln. eurų.
Per pirmuosius šešis metų mėnesius užregistruoti 6 979 sukčiavimo atvejai – 10,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau vien antrąjį ketvirtį jų nustatyta 14 proc. daugiau nei pirmąjį. Todėl, anot Centro, galutines sukčiavimo tendencijas bus galima įvertinti tik pasibaigus metams.
Vienas telefoninio sukčiavimo atvejis – vidutiniškai 5,4 tūkst. eurų
Nors dažniausiai gyventojai susiduria su suklastotomis SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais, telefoninis sukčiavimas išlieka viena pavojingiausių apgavysčių formų.
2026 m. antrąjį ketvirtį užregistruota 70 telefoninio sukčiavimo atvejų, per kuriuos išviliota apie 375 tūkst. eurų. Taigi, vienam užregistruotam atvejui teko vidutiniškai apie 5,4 tūkst. eurų.
Telefoniniai sukčiai pasitelkia stiprų psichologinį spaudimą – prisistato banko, policijos ar kitos institucijos darbuotojais, įtikina, kad žmogaus pinigams gresia pavojus, ir skubina veikti. Taip žmonės įtikinami patys patvirtinti mokėjimus, pervesti pinigus į tariamai saugią sąskaitą arba juos išgryninti ir perduoti.
Centro ekspertai atkreipia dėmesį, kad oficialioje mokėjimų statistikoje neatsispindi atvejai, kai sukčių įtikintas žmogus pinigus išgrynina ir perduoda tiesiogiai. Todėl tikrasis telefoninio sukčiavimo mastas gali būti dar didesnis nei rodo oficialūs duomenys.
Įtarus sukčiavimą, svarbiausia nepasiduoti skubinimui. Reikėtų nedelsiant nutraukti bendravimą ir oficialiais kontaktais susisiekti su savo banku ar institucija, kurios vardu prisistatė skambinantis asmuo. Jei pinigai ar prisijungimo duomenys jau perduoti, būtina kuo skubiau kreiptis į banką ir apie įvykį pranešti policijai per ePolicija.lt.
Apie apgaulingas SMS žinutes, elektroninius laiškus, svetaines, nuorodas ar sukčių skambučius galima pranešti užpildžius NKSC formą.
Daugiau apie dažniausias sukčių schemas, pirmuosius veiksmus praradus pinigus, bankų galimybes sustabdyti operacijas ir būdus apsaugoti save bei artimuosius sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Apie ką kalbėjome:
00:00 Pradžia
00:36 Suklastotos nuorodos, sukčių skambučiai ir netikros investicijos – kokios schemos šiuo metu dažniausios?
01:29 VMI grąžinami pinigai, baudos ir „Netflix“ – kaip sukčiai renka duomenis kitai atakai?
05:14 Gavote pranešimą apie baudą – kaip patikrinti, ar jis tikras, nespaudžiant atsiųstos nuorodos?
06:15 Kodėl sukčių skambučiai tokie pavojingi? Netikri bankininkai, policininkai ir išgalvoti „slapti tyrimai“
10:14 Sukčiai įtikino žmogų pigiai parduoti butą – kaip viskas vyko ir ar pavyko išsaugoti pinigus?
11:45 Skambina banko ar kitos įstaigos vardu – kaip saugiai patikrinti, kas iš tiesų skambina?
13:01 Paspaudėte įtartiną nuorodą, suvedėte duomenis ar patvirtinote mokėjimą – ką kiekvienu atveju daryti?
15:05 Pervedėte pinigus sukčiams – kada operaciją dar galima sustabdyti, o kada galimybės mažiausios?
16:18 Bankas ar policija – kam pranešti pirmiausia supratus, kad buvote apgauti?
16:45 Kokius įrodymus būtina išsaugoti ir kur siųsti sukčių nuorodas?
17:44 „Mokėjimas rezervuotas“ – ar bankas dar gali jį sustabdyti ir nuo ko priklauso pinigų grąžinimas?
18:42 Pirkote vieną prekę, o mokėjime nurodytas kitas gavėjas ar valiuta – ką būtina patikrinti prieš tvirtinant operaciją?
22:12 Kaip bankas atpažįsta neįprastą ir galimai su sukčiavimu susijusį kliento elgesį?
23:20 „Jeigu noriu, galiu juos tiesiog išmėtyti ant žemės“: kaip bankas ir policija padėjo išsaugoti likusias moters santaupas?
25:11 Artimąjį paveikė sukčiai, bet jis jūsų neklauso – ką gali padaryti šeima ir bankas?
28:08 Kokius nustatymus įjungti banko programėlėje, kad sukčiams būtų sunkiau pasiekti jūsų pinigus?
30:18 Ar santaupas saugiau laikyti atskiroje sąskaitoje arba indėlyje?
31:23 Sukčiai skambina artimojo balsu – kaip atpažinti DI klastotę ir kodėl šeimai verta turėti slaptą klausimą?
34:54 Viena taisyklė, dėl kurios su artimaisiais reikėtų susitarti dar iki sukčių skambučio
35:17 Pabaiga
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
sukčiai skambina ne atsitiktinai ,jiems suteikta informacija ,balso įrašai ,...
