Lietuvos verslas

Turizmo verslo atstovai siūlo leisti šalies sanatorijoms teikti paslaugas nuo koronaviruso paskiepytiems arba virusu persirgusiems žmonėms.  Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės, kelionių organizatorės „Estravel“ vadovės Žydrės Gavelienės teigimu, vykti sveikatintis galėtų pirmiausia koronavirusu persirgę bei paskiepyti medikai ir mokytojai.   „Paskiepytųjų grupė jau Lietuvoje yra. Tai saugūs keliautojai.

Prekybininkų atstovai trečiadienį paragino Vyriausybę paspartinti parduotuvių prekybos centruose atidarymą, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tam šiuo metu nėra pagrindo. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė teigia, kad Ministrų kabineto patvirtintas karantino švelninimo planas numato nepagrįstai griežtus sergamumo koronavirusu rodiklius visų parduotuvių atvėrimui.

Nuo koronaviruso krizės labiausiai nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta smuko bent 60 proc., siūlomi du nauji valstybės subsidijų gavimo būdai.  Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis sako, kad įmonės galės rinktis, ar pretenduoti į subsidijas, priklausysiančias nuo jų 2019 metais sumokėto pajamų mokesčio (GPM), ar į subsidijas, nesusietas su GPM ir skirtas „padengti faktiškai nepadengtus kaštus“, pavyzdžiui, sąskaitas už patalpų nuomą, komunalinius mokesčius ir kita.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad nuo pirmadienio duris jau galės atverti dalis ne maisto prekių parduotuvių bei grožio paslaugų teikėjai. Taip pat bus leidžiama vykdyti individualias treniruotes lauke. Pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, nuo vasario 15 dienos leidžiama veikti ne tik būtiniausių prekių parduotuvėms, kioskams, paviljonams (išskyrus esančius turgavietėse), jei jie turi įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik parduotuvės klientai.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė pripažinti beviltiškomis kelių bendrovių 2,1 mln. eurų skolas ir paskolas. Didžiausia skola tenka jau likviduotai akcinei bendrovei „Vingriai“ – 1,97 mln. eurų. Finansų ministerija nurodo, kad „Vingriams“ buvo teiktos paskolos su valstybės garantija. Nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, bendrovei buvo iškelta bankroto byla, įmonė likviduota.

Koks bus ankstesnės Vyriausybės sukurtas ir dabar peržiūrimas ūkio gaivinimui skirtas Ateities ekonomikos DNR planas, paaiškės kovo pradžioje, sako Vyriausybės vicekancleris.   „Kovo 10-ąją bus aiškūs santykiai, kokiais bus daromos investicijos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Paulius Lukauskas.    Pasak jo, plane išliks geriausi projektai, įtraukti į ankstesnį 5,8 mlrd. eurų vertės vadinamąjį DNR planą.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti karantino atlaisvinimo planą, spręs dėl kai kurių ne maisto prekių parduotuvių, kirpyklų atvėrimo jau nuo pirmadienio. Bet ar tikrai verslas atsidarys atlaisvinus karantiną? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir kirpėjų ir grožio asociacijos vadove Jolanta Mačiuliene.

Verslas jau kitą savaitę galės pradėti testuoti darbuotojus, o vėliau sulauks valstybės kompensacijų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.   „Įmonės nuo kitos savaitės galės pradėti testuoti darbuotojus, kaupti sąskaitas ir pretenduoti į kompensacijas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų bendrame posėdyje pranešė Aušrinė Armonaitė.

Nuo sausio mėnesio, kai Astravo atominė elektrinė (AE) Baltarusijoje pradėjo komercinę gamybą, Baltijos šalių prekyba elektra su Rusija išaugo 3,5 karto, teigia elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas.  „2020 metais, kuomet Baltarusijos AE neveikė, vidutinis valandinis importo kiekis iš kontinentinės Rusijos buvo apie 180 MW per valandą.

Žemės ūkio produkcijos kainų indeksams pasaulyje didėjant aštuonis mėnesius iš eilės, o pandemijai sujaukus tarptautinę prekybą žaliavomis, netrukus gali brangti maisto produktai, sako SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak jo, nors daugelio žaliavų derlius buvo neblogas, vienos šalys, baimindamosi didėjančių kainų, ėmė labiau kaupti atsargas, o kitos, norėdamos pristabdyti augančias kainas vidaus rinkoje, apribojo eksportą.

Lietuvos magistralinių dujotiekių operatorė „Amber Grid“ patvirtino, kad Rusija antradienį vakare atnaujino dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį. „Dujų srautas į Karaliaučių yra pilnai atnaujintas“, – BNS pranešė „Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė.   Antradienį ryte „Amber Grid“ pranešė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ laikinai sustabdė dujų tranzitą į Karaliaučiaus sritį. Dujos į Rusijos anklavą tiekiamos per Lietuvą iš Baltarusijos.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ir premjerei Ingridai Šimonytei reiktų rasti sutarimą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Sąjungos viršūnių taryboje (EVT), sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man rodos, kad geriausia būtų rasti sutarimą prezidentui ir premjerei, galbūt dalinantis šia funkcija tam, kad būtų kuo didesnė nauda Lietuvai.

Valstybės valdomos „Ignitis grupės“ bendrovės Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) generaliniu direktoriumi paskirtas geležinkelių įmonės „LTG Infra“ Strategijos ir valdymo departamento direktorius Mantas Burokas sako keliantis sau tikslą sėkmingai baigti jėgainės biokuro deginimo įrenginių statybą ir pradėti jos komercinę veiklą, deginant atliekas.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti karantino atlaisvinimo planą, spręs dėl kai kurių ne maisto prekių parduotuvių, kirpyklų atvėrimo jau nuo pirmadienio. Ministrų kabinetas pirmadienį preliminariai sutarė, kad švelninant karantiną nuo kito pirmadienio galėtų atsidaryti grožio salonai ir atskirą įėjimą turinčios ne maisto prekių parduotuvės, jei vienam klientui ar pirkėjui užtikrinamas 20 kvadratinių metrų plotas.

Kelis mėnesius dėl karantino apribojimų negalintiems dirbti grožio specialistams ir smulkaus verslo atstovams buvo suteikta viltis, kad neilgai trukus jie vėl galės vykdyti veiklą, tačiau ji greit žlugo. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Manikiūro meistrė Olga TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad verslas šiuo metu miršta ir grožio specialistai jau nebežino, ką daryti.  „Mūsų verslas miršta, mes turime palaidoti savo verslą.

Apklausos rodo, kad nemaža dalis darbuotojų karantino metu dirba ir ne darbo valandomis. Dėl to siūloma įstatymiškai įtvirtinti darbuotojų teisę po darbo būti nepasiekiamiems – neatsiliepti telefonu ir neatrašyti į darbdavio ar kolegų laiškus. Kitu atveju, tokiems darbuotojams turi būti mokama už viršvalandžius. Darbuotojų teisės būti nepasiekiamam klausimą antradienį svarstė ir Lietuvos valdžios institucijos.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, motyvuojant pakankamomis jų atsargomis vietos saugykloje, kai kurie ekspertai ir politikai svarsto, kad tokiu būdu Rusija bando patikrinti anklavo galimybę savarankiškai apsirūpinti dujomis.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ nuo vasario 20 dienos atnaujina skrydžius iš Lietuvos į Egiptą. Vasario mėnesį bendrovė taip pat organizuos keliones į Jungtinius Arabų Emyratus, o kovą planuojama atnaujinti skrydžius į Maldyvus, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Novaturas“. Įmonės vadovė Audronė Keinytė pabrėžė, kad Egiptas visada buvo populiariausia lietuvių turistų kryptis žiemos sezonu.

2020 metais lietuviškos mėsos eksportas išaugo 22 proc., pieno produktų – 22,8 proc., o žuvininkystės – 7 proc., sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, šios produkcijos eksportas augo nežiūrint į koronaviruso pandemiją.     „Verslas prisitaikė“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika.   Pasak jo, pernai Lietuva eksportavo 12,8 tūkst. tonų mėsos – apie 2 tūkst. tonų daugiau nei užpernai, 111,4 tūkst.

Paryžiuje centrinę būstinę turinti klienų patirties valdymo pasaulinė lyderė „Teleperformance“ paskelbė planus iki 2022 metų pasamdyti dar 500 naujų darbuotojų. Savo veiklą Lietuvoje 2015 metais pradėjusioje įmonėje, šiuo metu  dirba apie 150 daugiakalbių specialistų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje nemaža dalis darbuotojų atlyginimą vis dar gauna grynaisiais pinigais, sako profsąjungų atstovai. Anot jų, daugiausia tokių darbuotojų transporto ir statybų sektoriuose. Tačiau šių atstovai tikina, kad grynieji neuždrausti, tad jais ir mokamas atlyginimas. Be to, esą patys darbuotojai prašo mokėti grynaisiais. Antradienį Trišalėje taryboje buvo svarstomos Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais.

Per artimiausius metus daugelį elektros skaitiklių Lietuvoje planuojama pakeisti naujais – išmaniais. Tai padarius, deklaruoti patiems suvartotos elektros nereikės, be to, esą bus greičiau ir tiksliau fiksuojami gedimai. Naujus skaitiklius perka „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), tačiau jų kaina bus įtrauka į elektros kainą vartotojams. Išmaniųjų skaitiklių pirkime sudaryta pirkimo dalyvių eilė.

Per praėjusius metus dėl maisto saugos ir kokybės ištyrus beveik 2 tūkst. vartotojų pranešimų, paaiškėjo, kad ketvirtadalis (26 proc.) jų pasitvirtino, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Dažniausiai vartotojai į VMVT kreipiasi dėl įsigytų nekokybiškų ir nesaugių maisto produktų, pakitusio jų kvapo, konsistencijos arba skonio savybių, pažeistų kenkėjų arba pasibaigusio tinkamumo vartoti terminų, neteisingo ir klaidinančio produktų ženklinimo, netinkamų laikymo sąlygų...

Elektromobiliai Lietuvoje pamažu skinasi kelią: vien per 2020 metus pirmą kartą šalyje buvo įregistruota 1184 tik elektra varomų lengvųjų (M1 kategorijos) automobilių, o iš viso jų praėjusių metų pabaigoje buvo registruota 2496 elektromobilių – 1,8 karto daugiau nei prieš metus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis, vasario 22 dieną pradėsiantis vadovauti elektros perdavimo bendrovei „Litgrid“, sako, kad pagrindiniai jo darbai yra sinchronizavimas, su Astravo atomine elektrine susijusios problemos ir pasiruošimas prijungti prie tinklų daugiau iš vėjo ir saulės pagamintos energijos pajėgumų.

Ši žiema pirma, kai Lietuvoje privaloma prekiauti dyzelinu, kuriame turi būti iki 7 proc. biodegalų. Esant šaltiems orams jie keičia savybes ir užkemša dyzelinių variklių maitinimo sistemas, rašoma Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) pranešime. LDS informuoja, kad per šalčius pasitaikė atvejų, kai žieminio dyzelino įsigiję vairuotojai pareiškė pretenzijų, jog jų automobiliai ir žemės ūkio technika neužsiveda po kelių parų stovėjimo šiemetinėje žiemoje.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dėl nežinomų priežasčių laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, dujų perdavimo sistemos „Amber Grid“ vadovas sako, kad poveikio Lietuvos vartotojams nėra.  Nemunas Biknius negalėjo atskleisti daugiau detalių apie šį Rusijos bendrovės sprendimą.  „Tiek, kiek parašėme, tiek tos informacijos turbūt šiai dienai galime pasakyti, tokia yra patikrinta dabar (...) Mes gavome informaciją ir tiek“, – BNS sakė N. Biknius.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi, antradienį pranešė „Litgrid“.  Pareigas jis pradės eiti nuo vasario 22 dienos, kai jis atsistatydins iš Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) valdybos. Pareiškimą įmonei jis pateikė praėjusį penktadienį, o jo įgaliojimai baigsis vasario 19 dieną.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pirmadienį gavo pranešimą, kad „Gazprom“ prašymu, yra laikinai stabdomas dujų tranzitas iš Lietuvos į Karaliaučių. Apie tai bendrovė antradienį informavo išplatindama pranešimą žiniasklaidai. Jame teigiama, kad dujos į Rusijos Kaliningrado sritį tiekiamos tranzitu per Lietuvą iš Baltarusijos. Dujų tranzito stabdymo priežastys nebuvo nurodytos.  Srautai į Lietuvą iš Baltarusijos yra stabilūs.

Verslininkas ir „Avia Solutions Group“ akcininkas Gediminas Žiemelis pasidalijo planais, kaip jau artimiausiu metu gali pasikeisti viena didžiausių sporto arenų Vilniuje ir visoje Lietuvoje. Tuometinę „Siemens“ areną su ja valdančia įmone G. Žiemelio verslas nusipirko praėjusiais metais. Kartu buvo nupirkta ir Panevėžio arena, taip pat bilietų platinimo įmonė „Tiketa“. „Planuojame maždaug taip rekonstruoti Vilniaus „Avia Solutions Group“ areną.

Vyriausybės ekstremaliųjų situaciją komisija patvirtino planą, pagal kurį žingsnis po žingsnio paliksime karantiną. Teigiama, kad plane numatoma imtis karantino švelninimo ne tik nacionaliniu, bet ir pavienių savivaldybių lygiu. Antradienio rytą premjerė Ingrida Šimonytė patikino, kad jau trečiadienį Vyriausybė turėtų patvirtinti sprendimą, kuriuo nuo ateinančio pirmadienio būtų leista pradėti veikti daliai paslaugą teikiančių įmonių, praneša naujienų portalas LRT.

Lietuvoje po pandemijos bankrotų skaičius gali išaugti dvigubai, prognozuoja ekspertai. Pasak jų, bankroto bylos bus dažniau keliamos tiek įmonėms, tiek gyventojams.  „Juridinių asmenų nemokumo procesai, pasibaigus karantinui ir pandemijai, turėtų ženkliai išaugti.

Pagal galiojančias taisykles, Lietuvoje darbuotojams draudžiama kiloti pakuotes, kurių svoris viršija nustatytą ribą. Tačiau realybėje merginos ir moterys jas vis tiek kiloja ir rizikuoja savo sveikata. Prekybininkai tikina, kad ja rūpinasi, bet Valstybinė darbo inspekcija sulaukia skundų iš daugelio prekybos tinklų darbuotojų.

Vyriausybei pirmadienį nusprendus skirti 30 mln. eurų darbuotojų testavimui dėl koronaviruso, dalis verslo atstovų pageidautų, kad parama būtų numatyta ne tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių veiklą apribojo karantinas. „Aš už tai, kad ji būtų platesnė (...) Suprantu, kad didelės įmonės – rodo ir ekonominiai rodikliai – jos geriau gyvena, bet dar geriau gyvena įmonės, kurios buvo neuždarytos. Tai man pats principas selektyvumo nelabai aiškus.

Karantino metu prekių grąžinimas į žinomų drabužių prekių ženklų parduotuves apkarto ne vienam pirkėjui. Žmonės internete skundžiasi negalintys parduotuvei grąžinti netikusių prekių – iškviesti kurjeriai neatvyksta, klientų aptarnavimo telefono linija išjungta, o elektroniniai laiškai – ignoruojami.

Jau beveik du mėnesius dėl karantino dirbti negalintis smulkusis verslas žada sąžiningai laikysis saugaus darbo sąlygų, teigia Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė. Taip Dalia Matukienė teigė po to, kai Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė, kad nuo kito pirmadienio duris galės atverti grožio salonai ir kai kurios ne maisto parduotuvės. „Manau, kad visi laikysis solidariai, kaip solidariai laikėsi karantino, taip dabar laikysis saugių verslo sąlygų.

Vyriausybei planuojant su tam tikromis išlygomis leisti atnaujinti grožio salonų veiklą, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė sako, kad išlygos yra nelogiškos. Vyriausybė teigia, kad vienu metu grožio salone turėtų būti vienas klientas, jam tektų ne mažiau nei 20 kvadratinių metrų ploto.   Jolantos Mačiulienės teigimu, didžioji dalis grožio salonų nepajėgtų užtikrinti ploto reikalavimo, todėl į darbus grįžti negalėtų apie 80 proc. specialistų.

Vyriausybei žadant trečiadienį apsispręsti dėl nedidelių ne maisto prekių parduotuvių ir kirpyklų veiklos atnaujinimo nuo kitos savaitės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė tikina, kad turėtų būti leista veikti didesnėms nei 300 kv. metrų ploto parduotuvėms.  „Gera žinia ir bloga žinia.

Vyriausybė pirmadienį iš esmės sutarė turgavietės mokesčio kompensacijoms skirti 2 mln. eurų. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, parama vienam prekybininkui sieks 300 eurų. „Suprantame, kad dalis ne maisto produktais prekiaujančių turgaus prekeivių turi mokėti turgavietės mokestį, nors negali vykdyti prekybos, dėl to norime kompensuoti tai“, – pasitarime sakė ministrė.

Geras atlyginimas, tačiau gyvenimas vyksta vienu ciklu: nuo algos iki algos? Nepaisant gaunamų pajamų, nuolat pritrūksta pinigų reikalingiems daiktams? Praeina keleri metai darbe, o kišenėje vis dar vėjai? Finansinis raštingumas – tai įgūdis, įgyjamas tikslingai planuojant ir tvarkant savo finansus bei priimant teisingus sprendimus. Kuo anksčiau pradedame ugdyti teisingus įpročius, tuo mažesnė tikimybė, kad ištiks aprašyti scenarijai, rašoma pranešime spaudai.

Pirmadienį sušauktame Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kad smulkiojo ir vidutinio verslo išlaidos darbuotojų Covid-19 tyrimams iš dalies bus kompensuojama iš valstybės biudžeto. Kaip informavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, iš viso priemonei bus skirta 30 mln. eurų. Pagal šia priemonę smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėms, kurių veikla įrašyta į nukentėjusių sąrašą, bus neatlyginamai kompensuojama 12 eurų už vieną testą.

Iki vasario 8 dienos nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui jau pervesta 12 mln. eurų subsidijų, parama pasiekė 5 704 įmonių sąskaitas. Taip pat 89 įmonėms jau suteikta 4,4 mln. eurų lengvatinių paskolų. „Stengiamės, kad parama verslą pasiektų kuo greičiau. Pirmoji subsidijų dalis verslui išmokėta praėjus vos 8 dienoms nuo šios priemonės taikymo pradžios, antroji įmonių sąskaitas pasieks šiandien. Paramos skirstymo tempai auga – jei pirma paramos dalis sudarė 2,1 mln.

Ant išnykimo ribos atsidūrę Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubai, siekdami atkreipti Vyriausybės dėmesį, imasi drastiškų priemonių. Vilniuje įsikūrusio sporto klubo treneriai surengė treniruotę didžiausiame sostinės prekybos ir pramogų centre, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, prekybos centruose leidžiama lankytis minioms žmonių. Tuo tarpu sporto klubuose sveikatintis uždrausta, netgi laikantis griežtesnių reikalavimų negu prekybos vietose.

Lietuvoje toliau tęsiantis karantino ribojimams, šalies barus ir kavines vienijančios organizacijos prašo Vyriausybės persvarstyti dabartinius draudimus ir leisti veikti. Pirmadienį į ministrus kreipėsi Lietuvos barų ir kavinių asociacija kartu su Naktinio Vilniaus aljansu. „Nors šiltasis sezonas dar neprasidėjo, prašome leidimo veikti lauke, tai yra, terasose, lauko kavinėse bei kiemuose.

Karjeros kryptį keičiantis Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis savivaldybėje dirbs iki kovo pradžios – karjerą tęs aukščiausiose pozicijose versle. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, tai dar vienas įrodymas, kad sostinė tampa talentų kalve, o efektyvumu baigia pavyti verslą. „Povilo įdirbis skaitmenizuojant, užvedant ir motyvuojant savivaldybę veikti ne biurokratiškai yra išskirtinis.

Įsigaliojo įsakymas, kuriuo numatoma skirti dar 10 mln. eurų  paramą gyventojams siekiant iš trijų ir daugiau aukštų daugiabučių gyvenamųjų namų pašalinti suskystintų naftos dujų balionus ir pakeisti juos alternatyviais energijos šaltiniais, praneša Energetikos ministerija.

Oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc. procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1-ąją šalyje darbo ieškojo 282 tūkst. darbo žmonių. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto – didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu. Pasak tarnybos, antrojo karantino laikotarpiu situacija darbo rinkoje išlieka stabilesnė, palyginti su situacija pernai pavasarį.

Lietuva pasitiko koronaviruso krizę geresnėmis sąlygomis nei 2008-2009 metų sunkmetį, tačiau dabar ekonomikos atsigavimui svarbu paremti verslą, teigia Lietuvoje iki vasario pradžios dirbusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas.  Borja Gracia interviu BNS teigė, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2020 metų rodiklis yra vienas geriausių Europoje, ir jeigu vakcinavimas bei tolesnė Europos ūkio raida bus sklandi, šalies ekonomika pajus stiprų atsigavimą 2022-aisiais.