Svarbiausi Europos personalo ekspertai rinksis Vilniuje – darbotvarkėje 5 iššūkiai, keičiantys santykius su darbuotojais

Spartūs pokyčiai, paskatinę organizacijas keistis pandemijos pradžioje, neabejotinai daro didelę įtaką kompanijų valdymui. Nuotolinis darbas, lankstus darbo laikas, kiti su technologijomis ir ne tik susiję darbo organizavimo procesai, kadaise buvę sunkiai įsivaizduojami, tapo kasdienybe. Kartu su tuo pasikeitė darbuotojų lūkesčiai. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, tikrieji iššūkiai dar tik prasideda.

„Koronaviruso laiko mašina vos per dešimt mėnesių mus nunešė dešimt metų pirmyn. Visgi aš drįsčiau teigti, kad tikrieji pokyčiai ir atradimai mūsų dar laukia. Kartu – ir iššūkiai visose mūsų gyvenimo srityse, o ypač personalo valdyme“, – įsitikinęs verslo psichologas ir organizacijų vadybos ekspertas Dainius Baltrušaitis.

Jis sako, kad pagrindiniai Europos personalo vadybos strategai sutartinai išskiria penkias reikšmingiausias tendencijas, kurios, jei dar nėra, jau dabar turi būti įtrauktos į organizacijų darbotvarkes. „Vyksta paieškos sprendimų, kaip organizacija geriausiai atlieps tendencijoms. Būtent tuo tikslu jau šį rudenį turėsime neeilinę galimybę Vilniuje išgirsti būrį pasaulinio lygio profesionalų. Neseniai gavome patvirtinimą, kad šiemet Europos Personalo valdymo asociacijos organizuojamas kongresas įvyks būtent mūsų šalies sostinėje. Tokio lygio reginys į Baltijos šalis atkeliauja pirmą kartą“, – apie artėjantį renginį užsimena D. Baltrušaitis.

REKLAMA

Hibridinis organizacijų pasaulis: kiekvienas pats sau vadovas

„Per pastaruosius metus atlikome ne vieną apklausą, siekdami išsiaiškinti, kaip darbuotojai norėtų paskirstyti darbą tarp namų ir biuro po pandemijos. Beveik nebuvo atsakančiųjų, kad norėtų dirbti tik namie ar tik biure. Didžioji dalis respondentų rinkosi 2 dienas biure ir 3 – namuose ar atvirkščiai. Kitaip sakant, grįžtame į hibridinį organizacijų pasaulį. Ir gal dar ne visuomet giliau susimąstom, bet į tokį pasaulį grįžtame visose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, jogos pratybos – gal pirmadieniais nuspręsite eiti į studiją, o ketvirtadienis atrodys visai priimtina jungtis per nuotolį“, – komentuoja D. Baltrušaitis.

Anot jo, nors hibridinis darbo modelis yra lankstaus darbo šalininkų pergalė, vis tik tai kartu atneša ir rizikų, kad laikui bėgant įmonės kultūra ir socialinis kapitalas pradės menkti, kūrybiškumas seks, o hierarchija bei komandos dvasios nykimas neleis siekti rezultatų. „Ir tai ne pabaiga. Dirbdami iš namų, žmonės, ypač geriau apmokami profesionalai, greitai suprato, kad jie gali dirbti iš bet kur, bet kuriuo metu, jungtis prie bet kokio projekto ir būti bet kurios komandos nariu. Galbūt tai jau keičia net ir supratimą apie tai, kas yra organizacija ir kiek ji yra reikalinga?”, – kelia klausimus D. Baltrušaitis.

Kitas svarbus aspektas yra kiekvieno asmeninė lyderystė, it darbuotojas taptų pats sau vadovas, atsakingas už savo darbų planavimą, vykdymą ir rezultatus.

Gerovės užtikrinimas verčia pergalvoti darbo architektūrą

„Darbas – didžiulė žmogaus gyvenimo dalis. Dar daugiau – kai atsidūrėme namuose, takoskyros tarp darbo ir laisvalaikio, nors ir labai jos ieškome, praktiškai nebeliko. Darbas integravosi į kasdienį įprastą gyvenimą ir namų aplinką. Todėl dabar organizacijos turėtų pradėti galvoti tiesiog apie darbuotojų gyvenimo patirtį. Tai ypač keičia požiūrį į tai, kaip suprantame „well-being“, – įsitikinęs D. Baltrušaitis.

Jis sako, kad iki šiol į darbuotojų gerovę buvo įprasta žiūrėti kaip į papildomą naudą už sunkų darbą: „Šiek tiek šaržuojant, galima sakyti, kad tarsi iki šiol buvo priimtinas požiūris – „Dabar jus šiek tiek „išsunksim“, o tuomet duosim sulčių ir jogos pamokų, kad „atsistatytumėte“. Visgi naujasis požiūris į „well-being“ darbe turės apimti darbo architektūros pergalvojimą, kad darbas visų pirma neišsunktų žmogaus ir prisidėtų prie jo gyvenimo kokybės ne tik finansiškai.“

REKLAMA

Technologijų vaidmuo žmonių organizacijų pasaulyje

Per pastaruosius metus įmonės labai džiaugėsi, kiek daug visko atrado, apie ką anksčiau nė nepagalvojo, ypač technologijų, kitokios komunikacijos ir darbo kartu srityje. Vis tik kažin, ar susimąstome, kad viskas buvo prieinama bei įmanoma ir iki pandemijos, bet tik dabar imtasi realių veiksmų visa tai įgyvendinti.

„Ar nekyla klausimas „kodėl?“. Nors, tiksliau, gal reikėtų kelti klausimą, kaip galime padėti technologijoms greičiau skintis kelią į organizacijas, kaip technologijos gali padėti žmonėms atlikti didesnės pridėtinės vertės darbus ir didinti efektyvumą.

Štai, pavyzdžiui, vienas būsimos konferencijos pranešėjų Dave Ulrich su komanda kas antrus metus atlieka tyrimus apie personalo padalinių darbą įvairiais pjūviais, vienas kurių yra technologijos personale. Didžiulis siurprizas, kai matai, kad net keturiuose tyrimuose beveik trys ketvirtadaliai laiko personalo skyriuose leidžiama rutininei veiklai. Apmaudu, jog tas procentas beveik nesikeičia metai iš metų”, - komentuoja D. Baltrušaitis.

Įvairovė ir įtrauktis: verslo strategijos dalis

Pasak ADIDAS viceprezidento Asif Sadiq, darbuotojų įvairovė ir įtrauktis visuomet buvo personalo skyriaus strategijos dalis. Tačiau šiemet buvo pirmieji metai, kai darbuotojų įtraukties ir įvairovės klausimas tapo ne tik personalo valdymo, bet visos korporatyvinės ADIDAS verslo strategijos dalimi.

„Kitaip sakant, ADIDAS supranta, kad ypatingas dėmesys šiai sričiai yra verslo sėkmės garantas. Visgi tokių įmonių dar nedaug. Dažnoje organizacijoje neretai diskutuojama gana siaurai – kalbama tik apie tam tikrų socialinių ar mažumos grupių įtraukimą. Kur kas reikšmingiau pagaliau paklausti – kaip žiūrėti į žmogų kaip į žmogų, o ne priklausymą kažkuriai vienai ar kitai grupei“, – įsitikinęs verslo psichologas ir organizacijų vadybos ekspertas.

Daug pokyčių, bet fundamentalūs dalykai išliks

Galiausiai, kokia neapibrėžta ar kintanti aplinka bebūtų, egzistuoja fundamentalūs dalykai, kurių paminti negalima. „Mes visada išliksime žmonėmis, turinčiais tam tikrus bazinius poreikius – autonomiškumo, grįžtamojo ryšio, kompetencijos pripažinimo, tiesa? Labai svarbu nepaminti šių fundamentalių dalykų, inicijuojant bet kokius pokyčius. Kartais, įsisukdami rutinoje, o galbūt vaikydamiesi tendencijų, tiesiog pamirštame esmę, dėl ko visa tai darome“, – sako D. Batrušaitis.

REKLAMA

Anot jo, personalo valdymo rolė šiame iššūkių kupiname kelyje yra kertinė. „O tam, matyt, turime keistis ir mes, personalo valdymo profesionalai, tapdami savo organizacijų antropologais, nuolat kvestionuojantys nusistovėjusias normas. Naudodami naujausias technologijas, laimėtume laiko, kurį galėtume skirti buvimui arčiau žmonių. Mes galime ir turime tapti lankstumo ir, svarbiausia, pasitikėjimo ir pagarbos organizacijoje pavyzdžiais“, – sako D. Batrušaitis.

Personalo valdymo kongresas – pirmą kartą Baltijos šalyse

Šios ir kitos tendencijos žmonių ir organizacijų pasaulyje bus dar plačiau gvildenamos jau labai greitai – spalį Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Personalo savaitė 2021“, kuri šiemet organizuojama kartu su 30-tuoju tarptautiniu Europos Personalo valdymo asociacijos (angl. European Association for People Management (EAPM)) kongresu. Tai kas dvejus metus vykstantis išskirtinis Europos personalo valdymo lyderių susitikimas, kuris iki šiol nėra vykęs nei vienoje kitoje Baltijos šalyje.

„Galime drąsiai sakyti, kad šiemet Lietuvai teko garbė atstovauti Baltijos valstybes. Tai tikrai neeilinė galimybė mūsų šaliai sulaukti pasaulinio lygio mokslo bei verslo atstovų, ekspertų, profesionalų, kurie paprastai, jei ne tradicinis EAPM kongresas, vargu, ar turėtų galimybių pas mus svečiuotis. Kongreso programoje numatyti pranešimai bei diskusijos – koncentruota bendrų tarptautinių personalo valdymo praktikų patirties sklaida bei erdvė dalijimuisi ir kūrybai. Esame tikri, kad į jį atvykusiems svečiams Lietuva taps maloniu atradimu tiek savo istorija, tiek ir verslo bei vadybos pasiekimais, kuriais dalinsis ir mūsų šalies atstovai, kalbėsiantys kongrese“, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos narė Solveiga Grudienė.

Konferencijos organizatoriai tikisi, kad epidemiologinė situacija leis renginiui vykti gyvai, bet galimybė dalyvauti ir nuotoliniu būdu bus bet kuriuo atveju. Konferencija skirta personalo valdymo srityje dirbantiems vadovams, specialistams ir kartu visiems, kurie susiję su personalo valdymu – įmonių vadovams bei darbuotojams.

REKLAMA

Konferencijoje dalyvaus žinomiausi personalo valdymo, skirtingų verslų, mokslo sričių ekspertai ir profesionalai iš visos Europos. Vienas jų – moderniojo personalo valdymo „tėvu“ tituluojamas Mičigano universiteto profesorius, knygų autorius Dave Ulrich. Taip pat daugiau nei 40 kitų pranešėjų: Oksfordo universiteto bendradarbis, kviestinis profesorius Londono Kingo koledže, knygos „Profesijų ateitis“ bendraautorius ir knygos „Pasaulis be darbo“ autorius Daniel Susskind, dr. Cosima Piepenbrock iš Pasaulio Ekonomikos Forumo, Londono Verslo mokyklos (London Business School) Strategijos ir verslumo profesorius dr. Constantinos Markides, „Google“ Žmonių ir organizacijos plėtros profesionalė Stephanie Fastre, ADIDAS viceprezidentas, Įvairovės ir įtraukties vadovas Asif Sadiq, smuikininkas, Slovėnijos kultūros ambasadorius Miha Pogačnik, PRIIMUM ESSE direktorė, PVPA valdybos narė Solveiga Grudienė, „Telia Lietuva“ Žmogiškųjų išteklių vadovas Ramūnas Bagdonas ir dar kelios dešimtys kitų profesionalų.

EAPM – Europos Personalo valdymo organizacijas vienijanti organizacija, kuriai kitąmet sukanka 60 metų. Per tą laiką 5 valstybių įkurta organizacija išaugo – šiuo metu vienija 34 šalis. EAPM nariais gali būti tik nacionalinės organizacijos, kurios vienija konkrečios šalies personalo profesionalus. Lietuvoje EAPM nariai yra Personalo valdymo profesionalų asociacija (PVPA). EAPM tikslas – būti jungiančia grandimi skirtingoms Europos šalims: padėti megzti ryšius, dalintis patirtimi, formuoti vieningą praktiką, skatinti bendradarbiavimą.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų