Didžiausiai alaus bendrovei vadovaujantis Viršilas: beviltiškai tolstame nuo Vakarų ir vis labiau lygiuojamės į Rusiją

Alaus gamintojai pandemijos metu susidūrė su dvejopa situacija. Jie nebegalėjo tiekti alaus barams, kavinėms ir restoranams, tačiau pastebėjo, kad parduotuvėse parduodamo alaus kiekiai augo. Žmonės į parduotuves ėjo rečiau, bet daugiau pirko ne tik maisto produktų, bet ir alaus.

Taip pat šiuo metu viešumoje vis daugiau kalbama apie alkoholio pardavimo ribojimų mažinimą. Vėl gėrimus norima sugrąžinti į paplūdimius ir degalines, o sekmadieniais nebetrumpinti pardavimo laiko. Taip pat žadama atsisakyti alkoholio reklamos draudimų ir amžiaus cenzo, alkoholį parduoti ir 18 metų asmenims.

„Carlsberg Baltic“ vadovas ir „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas pritartų, kad alkoholio prekyba būtų mažiau ribojama. Vis tik jis pastebi ir alkoholizmo problemą Lietuvoje, tačiau teigia, kad daugiausiai problemų kyla ne dėl alaus, bet stipresnių gėrimų vartojimo.

Apie alkoholio pardavimus pandemijos metu, populiarius gėrimus ir alkoholio pardavimo ribojimus portalo tv3.lt interviu su R. Viršilu.

Kaip sekasi išgyventi koronaviruso pandemiją, su kokiomis problemomis susidūrėte, ar sumažinote gamybą, gal teko atleisti darbuotojų?

Nors uždarytas barų, kavinių ir restoranų sektorius mums nubraukė apie 20 proc. pajamų, pandemija nesutrukdė išlikti konkurencingiems – pritaikę gamybos ir darbų organizavimo procesus, toliau didiname alaus pardavimus, eksporto apimtis.

Įmonės rezultatus kuria žmonės, todėl jų gerovei ir apsaugai skiriame didžiausią dėmesį. Prasidėjus pandemijai kėlėme sau tikslą ne tik išsaugoti jų darbo vietas, bet ir visapusiškai pasirūpinti saugia darbo aplinka. Kadangi esame gamybos įmonė, kurios didelė dalis darbuotojų negali dirbti iš namų, didžiausiu iššūkiu tapo mūsų darbuotojų sveikatos apsauga ir darbo tęstinumo užtikrinimas siaučiant pandemijai.

Kokių apsaugos priemonių ėmėtės ar skiepijasi darbuotojai?

Nuo pirmųjų pandemijos dienų visus darbuotojus esame aprūpinę būtinomis priemonėmis – kaukėmis, respiratoriais, skydeliais. Patalpas pritaikę pagal maksimalius saugumo reikalavimus, gamybos darbą organizuojame pamainomis, kad darbuotojai išvengtų kontaktų, nuolat dezinfekuojame visus paviršius, laikomės saugių atstumų.

REKLAMA

Savo iniciatyva dar sausio mėnesį pradėję masinius darbuotojų testavimus, kas dvi savaites reguliariai vykdome visų darbuotojų, kurie yra atsakingi už gamybos procesus ir dirbti nuotoliniu būdu neturi galimybių, patikrinimą.

Mūsų įmonės ir kitų kitų maisto pramonės įmonių darbuotojams Utenos savivaldybė suteikė galimybę skiepytis ir per dvi pirmas balandžio savaites jau paskiepijome maždaug 60 darykloje ir logistikoje dirbančių žmonių. Svarbu, kad pačių darbuotojų noras skiepytis didelis – maždaug 80 procentų darbuotojų užsiregistravo skiepams. Aišku, kad šiuo metu skiepijame tik tuos darbuotojus, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

Uždarius barus, daugiau pirko parduotuvėse

Kaip keitėsi alaus pardavimai pandemijos metu? Ar užsidarius barams, restoranams, kavinėms jų pardavimai mažėjo, o gal priešingai, žmonės daugiau pirko alaus parduotuvėse?

Pandemija keičia nusistovėjusias visuomenės, įskaitant ir alaus vartotojų, normas – skatina naujų įpročių formavimąsi, ryškina vadinamojo „namų žmogaus“ fenomeną. Užsidarius barams, restoranams, kavinėms, parduotuvėse fiksuojame kelių procentų alaus pardavimų augimą.

Pastebime ir alaus vartotojų apsipirkimo įpročių pokytį: įsismarkavus pandemijai gyventojai užuot lankęsi didžiojo ir mažesnio formato moderniuosiuose prekybos centruose, pirmenybę teikė mažesnio formato parduotuvėms. Taip pat pandeminė situacija paskatino vieno apsipirkimo metu vartotojus įsigyti didesnes gėrimų pakuotes, nes viruso grėsmė atbaido norą dažnai lankytis prekybos vietoje.

Beje, alaus pardavimų augimui parduotuvėse įtakos turėjo ne tik sąstingyje atsidūręs barų, kavinių ir restoranų sektorius, bet ir praėjusiais metais drastiškai sumažėjęs kelionių į užsienį skaičius, kuomet vasarą dauguma šalies gyventojų poilsiavo Lietuvoje.

Be paaugusių alaus pardavimų parduotuvėse, įmonės finansinius rezultatus gelbėjo ir mūsų pačių pastangos didinti nuosavų prekinių ženklų eksportą, kuris praėjusiais metais išaugo net 40 proc. ir šiandien tai yra svarbi mūsų verslo dalis.

REKLAMA

Tačiau koronaviruso pandemija, ko gero, buvo ne didžiausias smūgis alkoholio pramonei. Dar prieš pandemiją, 2018 m. valdžia priėmė keletą sprendimų, ribojančių alkoholio pardavimus. Vienas jų alkoholio reklamos draudimas. Dabartinė valdžia kalba apie šio draudimo panaikinimą. Ką apie tai manote, ar pritariate draudimo panaikinimui?

Alkoholis yra socialiai jautrus produktas ir jis negali būti vartojamas tam tikrose amžiaus grupėse, todėl akivaizdu, kad tam tikri reklamos draudimai turi būti. Tačiau nereikia perlenkti lazdos, kaip atsitiko su draudimu alkoholiniais gėrimais prekiauti paplūdimiuose.

Šiuo atveju buvo sprendžiamos problemos, kurių nėra. Kur kas didesnė mūsų visuomenės problema yra girtavimas bendrąja prasme ir paprastai vartojant ne mūsų aludarių verdamą alų, o degtinę ar stiprų baltarusišką alų. Sunkiai suvokiama, kad išgėręs bokalą alaus žmogus bandytų perplaukti jūrą. Greičiausiai tokių veiksmų būtų imtasi prie vandens pavartojus atsineštos degtinės.

Žurnalų draskymas – dar vienas pavyzdys, kai ribojant alkoholio reklamą pereita prie kraštutinumų.

Manau, kad Lietuvoje galėtų būti leidžiama alkoholinių gėrimų reklama, kuri mums, alkoholio gamintojams, suteiktų galimybę pristatyti rinkoje pasirodžiusias naujienas. Lietuvoje esant reklamos ribojimams, šioje situacijoje mes „pralošiame“ prieš importinį alų, kadangi šiuolaikinis žmogus neapsiriboja vien lietuviška spauda ir užsienietiškuose žurnaluose mato į mūsų šalį importuojamų alkoholinių gėrimų reklamas.

Alkoholio reklamos draudimas Lietuvoje galėtų būti panaikintas dalinai, paliekant tam tikrus ribojimus, reguliuojančius žmonių, alkoholio vartojimo situacijų vaizdavimą reklamose ir kt.

Siūlo atsisakyti dalies ribojimų

Kalbama ir apie kitus alkoholio pardavimo ribojimo atšaukimus. Svarstoma amžiaus cenzo mažinimas, įsigyjant alkoholį ir ilgesnis pardavimo parduotuvėse laikas sekmadieniais. Dabartinės valdžios atstovai sako, kad šie ribojimai yra pertekliniai, ar tam pritariate? Kaip manote, ar juos panaikinus išaugtų alaus pardavimai?

REKLAMA

Alaus pardavimų apimtys ir ribojimai – nelabai susiję. Nemanau, kad panaikinti esami alkoholio prekybos ribojimai išaugintų pardavimus, nebent labai nežymiai.

Akivaizdu, kad alkoholio pardavimo laiko ribojimas sekmadieniais, nesprendžia vyraujančios girtuokliavimo problemos. Daug alkoholio vartojantys, socialinėje atskirtyje esantys asmenys nėra mūsų produkcijos pirkėjai.

Alkoholio pardavimo ribojimai tik iš dalies paveikė mūsų tikslinus pirkėjus, tačiau galiausiai ir jie prisitaikė pirkdami didesnes pakuotes, vadinamuosius multipakus. Šį pokytį pastebime analizuodami turimus pardavimų duomenis, pagal kuriuos multipakų augimas išaugo dešimtimis procentų. Tai – didžiausia pastarojo meto tendencija: žmonės perka rečiau, bet daugiau.

Kalbant apie amžiaus cenzą, manau, kad siūlymas sugrįžti prie 18 metų ribojimo turi logikos, tačiau leidžiant įsigyti tik silpnesnius gėrimus – alų, sidrą. Tuo metu stipriajam alkoholiui turime išlaikyti esamus amžiaus ribojimus, jei pagal vartojimo įpročius, kurie išties neramina, nenorime dar labiau panašėti į Rusiją.

Ką manote apie siūlymą vėl alkoholiu prekiauti degalinėse? Ar galėtumėte įvardinti, kokius nuostolius patyrėte, kai degalinėse nebebuvo galima pardavinėti alkoholio?

Sunku tiksliai apskaičiuoti mūsų patirtus nuostolius, uždraudus alkoholio prekybą degalinėse – bendrai tariant, jie buvo gana maži. Šie draudimai sumažino konkurenciją tarp prekybos taškų, tam tikra apimtimi koncentravo rinką didžiuosiuose prekybos centruose.

Mes tikrai manome, kad lengvo alkoholio prekybą būtų galima sugrąžinti į degalines, juolab kad šiame prekybos kanale kainos yra aukštesnės ir tai – labai maža rizika socialiai neatsakingiems asmenims.

Geriame kaip rusai ar baltarusiai?

Visi pardavimo ribojimai buvo priimti siekiant sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje? Kaip jūs tai vertinate, kokią Lietuvą matote? Kaip keitėsi jūsų gaminamos produkcijos vartojimas pastaruosius dešimtmečius?

REKLAMA

Apibendrintai galiu pasakyti, kad pastarąjį dešimtmetį alaus rinka mažėjo. Vienais metais labiau, kitais – tolygiau, bet jeigu brėžtume kreivę, ji būtų mažėjanti. Tik pastaruosius dvejus metus kritimas išsilygino, tačiau didelio augimo taip pat nėra. Panašu, kad būtent alaus rinkai šie visi apribojimai ir padarė didžiausią poveikį, nes kitos alkoholio grupės tuo pat metu ne tik, kad nemažėjo, bet ir gana sparčiai augo.

Vertinant bendrą praėjusių metų situaciją Lietuvoje, alaus pardavimų augimas pernai buvo mažiausias tarp visų alkoholio grupių šalyje. Labiausiai augo vyno ir stipraus alkoholio pardavimai. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2020 m. vyno paklausa augo 13,9 proc., o alaus ir spiritinių gėrimų populiarumas kone susilygino – atitinkamai stebėtas 3,1 ir 3,2 proc. augimas.

Tuo metu skaičiuojant grynojo alkoholio suvartojimą Lietuvoje, paaiškėjo, kad šalies spiritinių gėrimų vartojimas susilygino su alumi: pernai buvo suvartota 42,7 proc. degtinės ir 42,5 proc. alaus, skaičiuojant grynojo alkoholio kiekį juose. Tai, kad grynojo alkoholio matu Lietuvoje degtinės suvartojame tiek pat, kiek alaus, yra nesveikos, blogą vartojimo kultūrą propaguojančios visuomenės atspindys.

Ši statistika, rodo, kad Lietuvoje vis dažniau renkamasi vartoti stipresnius alkoholinius gėrimus, taip pat patvirtina ir tai, kad pastarieji yra prieinamesni vartotojams, o alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra mes beviltiškai tolstame nuo Vakarų Europos ir vis labiau lygiuojamės į Rusiją. Tik Rusijoje ir Baltarusijoje stiprieji alkoholiniai gėrimai sudaro tokį žymų skaičių.

Nealkoholinis alus – vis populiaresnis

Tačiau gaminate ne tik alkoholį, pastaraisiais metais tapo itin populiarus nealkoholinis alus. Kaip manote, kas tai lėmė jo populiarumą, ar reklama, nes vietoje alkoholinio alaus buvo imta reklamuoti nealkoholinį? Ar dar kitos priežastys?

Pagrindinė šios gėrimų kategorijos populiarumo priežastis yra ta, kad aludariai išmoko gaminti gero skonio nealkoholinį alų ir nepabijojo vartotojams pateikti įvairių jo rūšių.

REKLAMA

Mes vieninteliai Lietuvoje turime įrangą, kuria pašaliname alkoholį iš įprastu alaus gamybos būdu pagaminto alaus. Tai suteikia išskirtinių skonio savybių mūsų nealkoholiniam alui, nes naudojame pažangiausią mikrofiltracijos būdą, kuomet alkoholis dėl nevienodo tankio tiesiog išfiltruojamas iš įprastai išvirto alaus per specialius filtrus.

Visa tai lemia žmonių pasirinkimą ir atsispindi vartotojų skonio tyrimuose. Aišku, negalime atmesti ir reklamos, supažindinančios šalies gyventojus su šiais produktais. Nealkoholiniam alui populiarėti kartu padeda ir besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas, visuomenėje vyraujantys nauji sveikos gyvensenos standartai.

Nealkoholinio alaus populiarinimą suvokiame ir kaip savo socialinės atsakomybės sudėtinę dalį – mums svarbu, kad mūsų vartotojais šalia įprasto alaus visuomet turėtų ir nealkoholinį pasirinkimą. Esame nusprendę kiekviename prekybos taške, kur parduodame savo alkoholinę produkciją, siūlyti ir nealkoholinį alų.

Ar galėtumėte palyginti alkoholinio ir nealkoholinio alaus pardavimus, ko gaminate ir parduodate daugiau?

Lietuvoje nealkoholinio alaus pardavimai vis dar neperkopia 5 procentų visos alaus rinkos. Karščiausiais vasaros mėnesiais kai kuriuose prekybos tinkluose šis segmentas yra pasiekęs 7 proc. visos alaus rinkos, tačiau šaltuoju periodu šis rodiklis ir vėl mažėja.

Alus savaime yra sezoninis gėrimas, tuo metu nealkoholinio alaus segmente tas sezoniškumas jaučiamas dar labiau. Nemenkas iššūkis yra perkopti 10 proc. alaus rinkos kartelę ir susilyginti su Ispanija, kurioje nealkoholinis alus sudaro bene 15 proc. visos alaus rinkos. Kita vertus, prisiminę, kad prieš penkerius metus nealkoholinio alaus pardavimai Lietuvoje svyravo ties 1 proc. visos šalies alaus rinkos, matome didžiulę pažangą.

Alaus eksportas gerokai išaugo

Kaip sekasi su užsienio rinkomis? Į kokias šalis eksportuojate ir kokius gėrimus?

REKLAMA

Šiuo visiems nelengvu laikotarpiu, eksportą matome kaip vieną svarbiausių savo strateginių uždavinių, kuris padeda kompensuoti prarandamas uždarytų barų, kavinių ir restoranų pajamas. Džiaugiamės, kad šis strateginis požiūris ir veiksmai duoda vaisių – praėjusiais metais nuosavų prekinių ženklų eksportas augo 40 proc.

Pardavimus auginome iš viso 28 valstybėse, tarp kurių Rusija, Didžioji Britanija, Belgija, Olandija, Vokietija ir Kinija. Daugiausia eksportuojame savo alų, tačiau į Afrikos valstybes, pavyzdžiui, Ganą, eksportuojame savo gaminamą sidrą, kuris ten tampa vis populiaresnis, o sidro eksporto kiekiai jau perkopė milijoną litrų. Eksportas – mums labai svarbi verslo dalis, kuri kompensuoja rinkos svyravimus, įvairių Lietuvoje įvedinėjamų draudimų poveikį ir tiesiog išlaiko nemažą dalį mūsų darbuotojų.

Patys lietuviai padidėjus alkoholio akcizams ne tik alaus, bet ir kito alkoholio vyksta pirkti į Latviją ar Lenkiją? Ar neapmaudu dėl to? Kokius matote būdus susigrąžinti pirkėjus?

Nemanome, kad tai – didelė problema. Lyginant su Latvija, šiandien Lietuvoje akcizai yra subalansuoti ir nežymiai didesni. Situacija su Lenkija skiriasi, tačiau tikime, jog dauguma lietuvių vertina savo gamintojų produkciją, pamėgtas alaus rūšis ir jau pradeda suprasti, kad pirkdami lietuviškus produktus, jie išlaiko darbo vietas Lietuvos įmonėse.

Juk didelė dalis alaus kainos yra mokesčiai, kurie papildo valstybės biudžetą – tai ir akcizas, ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Dar didesnė dalis vėliau papildo biudžetą netiesiogiai, t. y. per darbuotojų atlyginimus, jų pajamų mokestį, per mūsų žaliavų pirkimus iš Lietuvos ūkininkų bei kitų lietuviškų įmonių. Tad kiekvienąkart mes patys renkamės, kieno produktą pirkti ir kokios valstybės biudžetą papildyti.

Kokį jūs mėgstate alų? Ar domitės, ragaujate konkurentų gėrimus?

Nuolat plečiu akiratį, domiuosi, seku, ragauju naujoves, tačiau mano pasirinkimų prioritetuose – mėgstamiausias ir geriausias „Švyturio Ekstra“.


Rašyti komentarą...
V
Vaidas
2021-04-20 06:05:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Na nereikia verkti. Alaus kainomis jus jau pralenkė vakarus, o atlyginimais tai tikrai primena Rusiją.
Atsakyti
0

a
alus
2021-04-20 07:13:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
tai kam pliki,gamini si myzalini suda?! kaina padarei kaip vakarieciu,o kikybe myzaline rytieciu.
Atsakyti
-8

N
Nu
2021-04-20 08:59:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vargšai. Tai gal pasakykit kiek investavo į seimo rinkimus liberalams?
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (23)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų