Gyventojams suskubus pasiskiepyti, kils atlyginimai ir mažės nedarbas? Papildyta 10:17 val.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino.

„Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių. Izraelis, pirmasis paskiepijęs daugelį savo piliečių ir suvaldęs pandemiją, iliustruoja skiepų efektyvumą, leidžiantį atsisakyti ekonominių bei mobilumo ribojimų ir grįžti prie įprasto, nors kai kam jau ir primiršto, „normalaus“ gyvenimo.

Tuo metu Latvijoje skiepų procesas vyksta lėčiau, todėl auga užsikrėtusiųjų skaičius“, − pastebėjo N. Mačiulis.

Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad rizikų, susijusių su viruso plitimu ir pandemijos suvaldymu, vis dar išlieka.

„Pavyzdžiui, galimos viruso mutacijos, mažinančios skiepų efektyvumą. Vis tik skiepų įvairovė, aukštas jų efektyvumas bei naujos technologijos leidžia tikėtis, kad šie iššūkiai bus suvaldyti ir naujų didelių pandemijos bangų bei karantinų ateityje bus galima išvengti“, − sakė ekonomistas.

BVP Lietuvoje augs

Anot ekonomisto, šių metų pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozė didinama iki 5,9 procento. Lietuvoje BVP augimo prognozė didinama iki 3 proc., o kitiems metams prognozuojamas augimo paspartėjimas iki 4,9 proc..

„Rengdami makroekonominių rodiklių prognozes, ekonomistai rėmėsi prielaida, kad dėl sezoninių veiksnių bei spartėjančio skiepijimo viruso plitimas lėtės ir bus mažiau pavojingas, todėl iki vasaros bus galima atsisakyti didžiosios dalies ekonominės veiklos ir mobilumo apribojimų.

Ekonomistams optimizmas nėra būdingas, dažniausiai jie sutelkia dėmesį į rizikų identifikavimą, įspėja apie pavojus ir galimus sukrėtimus. Ne veltui ekonomika jau du šimtmečius vadinama „niūriuoju mokslu“, kaip ją apibūdino anglų ekonomistas Tomas Maltusas. Vis tik žvelgiant į šiandieninę situaciją, sudėtinga ignoruoti šviesėjančias ekonomines perspektyvas“, − teigė N. Mačiulis.

REKLAMA

Pasak jo, optimizmo suteikia pandemijos suvaldymo ir skiepijimo progresas, įsibėgėjančios fiskalinės bei monetarinės ekonomikų skatinimo priemonės, sukauptas vartojimo bei investicijų potencialas, bei gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai.

Platesnio mąsto augimas ir turizmo renesansas

Ekonomistas prognozuoja, kad svarbiausios Lietuvos eksporto rinkos – euro zonos – šių metų BVP augimas sieks 4 proc., ir panašus augimas turėtų išsilaikyti ir kitais metais.

Nors euro zonos pramonė ir daugelis kitų sektorių klesti jau nuo praėjusių metų rudens, dabar tikėtinas platesnio mąsto augimas – atsigaus ir nuo pandemijos labiausiai nukentėję sektoriai, juose pradės didėti užimtumas.

„Sparčiausias augimas prognozuojamas Pietų Europos valstybėms, kurios yra labiausiai priklausomos nuo turizmo ir pernai krito į giliausią duobę. Jau šių metų vasarą turėtų prasidėti turizmo renesansas, kurį paspartins ne tik kelionių išsiilgę gyventojai, bet ir per pandemiją sukaupti milžiniški finansiniai rezervai“, − komentuoja N. Mačiulis.

Anot jo, Lietuvoje labiausiai nukentėjo ne viešojo maitinimo, bet apgyvendinimo sektorius.

„Vis tik jam atsigauti padės vidaus turizmas, žmonės pavargo nuo pandemijos, todėl naudosis vietinio turizmo paslaugomis.

Tačiau verslo turizmui atsigauti reikės daugiau laiko. Žmonės kol kas nebus linkę keliauti verslo reikalais“, − pastebėjo N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, pandemijos metu euro zonos gyventojai sukaupė papildomus pusę trilijono indėlių. Jaunimas sukaupė, nes mažiau leido pramogoms ir kelionėms, o vyresni žmonės, nes augo jų pajamos, pensijos. Nemaža dalis sukauptų pinigų bus investuoti į ateities poreikių tenkinimą, bet dalis, tikėtina, bus išleista kelionėms ir laisvalaikio paslaugoms.

N. Mačiulio teigimu, didesnė pajamos lėmė ir nekilnojamo turto (NT) kainų augimą.

„Daugiau nei pusė būstų buvo nupirkta be paskolų, o iš sukauptų žmonių pinigų. Kiti paskatinti optimizmo ir didėjančių pajamų ima paskolas. Palūkanų normos jau beveik dešimtmetį yra nulinės. Todėl žmonės skolinasi daug ir drąsiai.

REKLAMA

Tačiau reiktų įsivertinti, kad bazinės palūkanos gali ir nebebūti nulinės. Palūkanos galėtų pradėti didėti dėl didesnės infliacijos. Tad kol nėra infliacijos, tol palūkanos neturėtų didėti“, − sakė N. Mačiulis.

Atlyginimai augs

Anot ekonomisto, vidutinis darbo užmokestis šiemet ir 2022 metais turėtų padidėti, atitinkamai, 7 ir 6,4 proc.

N. Mačiulis svarsto, kad atlyginimų augimui įtakos turės įvairūs veiksniai. Visų pirma atsigausiantys į vidaus ir užsienio turizmą orientuoti sektoriai, o taip pat sparčiai auganti pramonė, geri finansiniai rezultatai bei darbuotojų trūkumas nuo pandemijos mažiau nukentėjusiose įmonėse.

„Pandemija užsitęsė ilgiau, nei buvo galima tikėtis, ir labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas jau matomas horizonte. Daugelis įmonių praėjusiais ir šiais metais džiaugiasi naujus rekordus mušančiomis pajamomis. Be to, reikia pripažinti, kad įsibėgėsiantis ES lėšų skirstymas gali pakaitinti ekonomiką ir kai kuriuose sektoriuose paaštrinti darbuotojų trūkumo problemą“, – komentuoja N. Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, jau dabar kas penkta statybų sektoriaus įmonė teigia, kad jų veiklą riboja būtent darbuotojų trūkumas. Dėl šių priežasčių ekonomistai mano, kad daugiausiai lėšų reikėtų nukreipti ne ekonomikos skatinimui ir gelbėjimui, o jos transformavimui, tvarumo ir konkurencingumo didinimui.

„Pandemija sukūrė bei apnuogino nemažai problemų, tačiau ir pateikė unikalių galimybių. Pigių finansinių išteklių gausa leidžia gerokai padidinti investicijas, tačiau greta to nereikėtų užmiršti ir struktūrinių reformų, ypač švietimo srityje, kurioms valios reikia daugiau nei pinigų“, − apibendrina ekonomistas N. Mačiulis.

Didesnė infliacija – jau ne miražas

Pasak ekonomisto, dėl spartesnio skiepijimo proceso bei agresyvesnio fiskalinio skatinimo JAV šiemet augs dar sparčiau nei euro zona – prognozuojama, kad didžiausia pasaulio ekonomika turėtų padidėti beveik 7 proc.

REKLAMA

„Kinija, kuri išvengė antrosios pandemijos bangos, dėl didelės prekių paklausos visame pasaulyje sparčiai auga jau nuo praėjusių metų vidurio, o šiemet jos BVP turėtų padidėti daugiau nei 8 procentais.

Labiausiai nukentėjusių sektorių atsigavimas, tolimesnis pasaulinės prekybos augimas, besitęsiančios ar įsibėgėjančios įvairiausios valstybių paramos priemonės daug kur paskatins užimtumą ir atlyginimų augimą. Tačiau čia didėja rizika, kad išryškės seniai matyta problema – perteklinė infliacija“, − sako N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, jau dabar ją kilstelėjo logistiniai iššūkiai, transportavimo pajėgumų trūkumas bei brangesnės žaliavos. Ateityje infliaciją dar labiau pakaitinti gali paklausos išlaisvinimas, žemos palūkanos ir galimas perteklinis fiskalinis skatinimas.

Situacija Baltijos šalyse

Nors praėjusiais metais Lietuvos ekonomika susitraukė mažiausiai, šiemet Baltijos šalims prognozuojamas panašus, apie 3 proc. sieksiantis BVP augimas. N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuva išsiskiria ne tik spartesniu skiepijimo procesu, bet ir optimistiškai nusiteikusiais gyventojais ir įmonėmis.

Lietuvos gyventojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir yra tik šiek tiek žemesnis, nei buvo prieš prasidedant pandemijai.

„Pastaraisiais mėnesiais, tikintis karantino priemonių švelninimo, atsigavo ir prekybos bei paslaugų sektorių lūkesčiai, o statybos sektoriaus lūkesčiai kyla ir dėl klestinčios būsto rinkos, ir dėl artėjančių užsakymų skirstant ES paramą.

Vis tik šiose nuolatinėse ekonominio auginimo varžybose dabar tampa svarbesnis ne augimo greitis, o jo šaltiniai ir kokybė – euras išleistas reagentų gamyklos statybai ir seno pastato tinkavimui šiandien sukuria panašų BVP, bet turi labai skirtingas ilgalaikes pasekmes“, − teigia ekonomistas.


Rašyti komentarą...
A
2021-04-20 11:23:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
DISKRIMINACIJA !!!! NETEISĖTAS SEIMO VALDŽIAŽMOGIŲ SPRENDIMAS, KURIS YRA PRIEŠ KONSTITUCIJĄ!!! Kai ponus užklumpa bėda, jie prisimena Konstituciją, o kas liečia tautos ,tai Konstitucija užmirštama!! Ponai dar neįrodė šio marmalo, vadinamo skiepu EFEKTYVUMĄ IR SAUGUMĄ, KAS YRA TEISIŠKAI BŪTINA!!!!
Atsakyti
0

T
Tvaris
2021-04-20 11:16:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Puiki diskriminacija!
Atsakyti
0

E
Egiux
2021-04-20 11:42:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Neketinu skiepitys.alga nesiskundžiu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų