REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą.

REKLAMA

Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo. Ministrė teisinasi, kad slaptumas buvo Briuselio biurokratų pageidavimas, tačiau dabar pasiūlymams ir pastaboms suteikia vos 10 dienų.

Kaip betonas atvežamas į statybas, taip EK į ant kojų statomą Lietuvos ekonomiką atveža milijardus eurų. Per artimiausius penkerius metus įvairiems projektams gausime 2 milijardus 225 milijonus. Konservatoriai džiaugiasi – tai pinigai jų programai.

„Mūsų Vyriausybė nuo pat pradžių pasakė, kad tai nėra kažkoks fondas, skirtas kažką gaivinti, tai yra fondas, kuris skirtas įgyvendinti Vyriausybės programą“, – sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA

„Išties, rėmėmės pirmiausia mūsų Vyriausybės programa“, – pasakojafFinansų ministrė Gintarė Skaistė.

Daugiau nei 800 milijonų valdžia žada skirti žaliajam kursui – taršos mažinimui ir atsinaujinančios energetikos plėtrai. Beveik pusė milijardo – valstybinių institucijų paslaugų skaitmenizavimui. Tokios proporcijos reikalaujamos pačios Europos Komisijos. 

REKLAMA

Švietimui skiriama virš 300 milijonų, kiek mažiau – sveikatos apsaugai. 200 milijonų bus įlieti inovacijoms ir mokslui. Gyventojų įtraukimui į darbo rinką skiriama per 100 milijonų. 67 milijonai atiteks viešojo sektoriaus efektyvinimui. Tokius užmojus dar vakar sukritikavo ekonomistu prieš įsikuriant Daukanto rūmuose dirbęs Gitanas Nausėda.

„Kol kas iš Europos institucijų ateina pakankamai prasti atsiliepimai apie tai, kas jau buvo pateikta, ir tai nenuteikia labai optimistiškai. Trūksta konkretumo, trūksta prioritetų, juo labiau kad specialistai ten gali lyginti, kokius dokumentus atsiunčia kitos valstybės. Ir, deja, šitoje vietoje mes, švelniai tariant, nespindim“, – teigia prezidentas G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš nežinau, su kuo kalbėjo europinėse institucijose, neturiu supratimo, aš pati esu kalbėjusi su viceprezidente Vesteger, su ja kalbėjusis ir finansų ministrė, vyksta ir darbinės diskusijos, tai, kiek man yra žinoma iš komisijos reakcijų, tikrai dėl reformų, kurios yra planuojamos finansuoti šiomis lėšomis, komisija priekaištų neturi“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pinigai bus žarstomi ne tik statyboms, kaip įprastai, bet ir, pavyzdžiui, 5G ryšio plėtimui, kad verslui būtų lengviau jį tiekti, taip pat norima daugiau lietuvių kalbos skaitmeninėje erdvėje.

„Dalis skiriamų lėšų inovacijų fondui, kur bus skatinamos skaitmeninės inovacijos verslui ir taip pat Lietuvių kalbos skaitmenizavimas, imant pavyzdį, kaip tarkim, Apple telefone esantis Siri galėtų kalbėti su jumis lietuviškai“, – sako G. Skaistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Norėtųsi matyti kaštų naudos analizę, kokia tai yra nauda, ar tai tiesiog mums toksai tautiškumą pamaloninantis žingsnis, ar išties čia verta investuoti, ar mes anglų kalbos nepakankamai įvaldę, kad galėtume analogiškas naudas gauti, kita vertus, gal verčiau į tą anglų kalbą labiau investuoti, ir kelti švietimą?“, – pasakoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Kritikos netrūksta ir iš opozicinių valstiečių. Anot šešėlinio finansų ministro, Lietuva galėjo eiti kitų šalių keliu ir nuo vasario, gavusi avansinius mokėjimus, jau vykdyti projektus.

„Kol projektai pradės būti įgyvendinti, ateis ruduo. Vadinasi, realių pinigų įliejimo į ekonomiką mes šiemet neturėsime. O ką tai reiškia? Mes neįliesime nuo 500 iki milijardo lėšų. Tai nuo milijardo vien mokesčių pavidalu galėjo grįžti 200-300 milijonų eurų. Ar mums šiandien nereikia, ar mūsų valstybei nereikia tų mokesčių, tai kyla klausimas“, – teigia šešėlinis finansų ministras Valius Ąžuolas.

REKLAMA

Be to, trūksta dėmesio krizės paveiktiems verslams ir jų gelbėjimui.

„Toks vaizdas, kad nėra pandemijos, nėra ekonomikos nuosmukio, nėra tūkstančių verslų ant bankrotų ribos, kuriems kiekvienas euras svarbus ir užsakymas, ar tai būtų valstybės, ar savivaldybių. To nėra ir nėra net tikslo“, – kalbėjo V. Ąžuolas.

Pačiam verslui aiškumo kol kas nėra. Pasisakymai gražūs, bet neaišku, kas po jais slepiasi.

„Dabar klausimas yra, kaip tos konkrečios sumos, kur jos konkrečiai nuguls. Jeigu kai kurie projektai yra labai aiškūs, pavyzdžiui, energetikos srityje, atsinaujinančios energetikos skatinimas, tai yra fantastiškas, teisingas dalykas, tai kitose srityse yra dar daugiau klausimų negu atsakymų“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

REKLAMA

„Dar vis yra sunku pasakyti, kiek tų pinigų, kam turėtų keliauti, nes reikia matyti, kas slepiasi po jais. Nes netgi tokioms šventoms sritims, kaip sveikatos apsauga, švietimas, istorija rodo, kad labai daug pinigų nukeliauja tiesiog bukiems mokymams, kurie jokios pridėtinės vertės nekuria. Tad labai priklauso nuo konkrečių projektų“, – pasakoja I. Genytė-Pikčienė.

Visas neaiškumas kilo dėl to, kad tik šiandien ministerija pradėjo viešinti savo sumanymus. Tokią taktiką vakar sukritikavo ir prezidentas.

„Veiksmas vyksta už uždarų durų, tie, kurie turėtų dalyvauti rengiant šio fondo politiką ir paskirstymą, jie nedalyvauja arba beveik nedalyvauja, iš esmės, tai yra labai nepriimtina praktika, nes po to socialiniai partneriai, aukštosios mokyklos, visi kiti, kurie nėra įtraukti, turės visišką šimtaprocentinį pagrindą kritikuoti šitą dokumentą“, – teigia G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Buvo prašymas iš EK nepristatinėti integruoto plano tol, kol nebus preliminaraus suderinimo dėl reformų turinio su EK, tam, kad nesuformuoti lūkesčių, kad finansavimas bus, jeigu galų gale atsakymas būtų neigiamas“, – kalbėjo G. Skaistė.

Tačiau komisijos atstovė pareiškė, kad atvirkščiai – EK prašo vyriausybių būti kuo atviresnėms su socialiniais partneriais, tą daryti būtina. Dabar pastaboms ir pasiūlymams pateikti skirta tik 10 dienų, nes mėnesio pabaigoje galutinį planą jau reikia pateikti EK, o iki to laiko jis dar turi būti palaimintas Seime.

„Pavyzdžiui, dalykai, kurie yra susiję su švietimu, su sveikatos apsauga, ten tikriausiai jau reikalauja detalesnių įsigilinimų ir detalesnių priemonių aptarimo. Tai, tikriausiai, per 10 dienų mes priemonių nesugalvosime ir nepasitvirtinsime. Ir tai bus ilgas procesas, nes ir pats planas yra skirtas ne pusmečiui, net ne metam, o keleriems metams“, – sako A. Romanovskis.

EK, kaip skelbia ministerija, planą turi patvirtinti iki rudens, tuomet ir prasidės pinigų skirstymas projektams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų