Lietuvos verslas

Vyriausybei priėmus sprendimą pratęsti karantiną ir esamus ribojimus dėl praktikos egzaminų, jie „Regitroje“ kol kas nebus atnaujinami. Šiuo metu praktikos egzaminų vykdymas sustabdytas iki kovo 31 d., tačiau ši data gali keistis Vyriausybei priėmus atskirus sprendimus dėl karantino sąlygų švelninimo. Atsižvelgiant į tai, kad situacija gali pasikeisti, kaip ir iki šiol, egzaminai bus atšaukiami etapais. Klientams daryti nieko nereikia, nes šis procesas vyksta automatiškai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) žada netrukus sukurti nepriklausomų tiekėjų siūlomų elektros kainų skaičiuoklę.  „Tikimės, kad pavyks tą priemonę jau turėti rugsėjo mėnesį, kai prasidės jau pagrindinis rinkimasis nepriklausomo tiekėjo antrojo etapo vartotojų“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete pranešė VERT pirmininkas Renatas Pocius.

Deklaruotos alkoholio akcizo įplaukos sausio mėnesį siekė 25,265 mln. eurų – 2,4 proc. daugiau nei 2020-ųjų sausį, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Spiritinių gėrimų akcizai padidėjo 5,3 proc. iki 16,649 mln. eurų, vyno – 4,4 proc. iki 2,59 mln. eurų, tuo metu alaus akcizai sumenko 4,6 proc. iki 5,516 mln. eurų, o tarpinių produktų – smuko 14,6 proc. iki 509 tūkst. eurų. Didmeninė prekyba vynu, akcizų sandėlių duomenimis, sausį padidėjo 5,7 proc.

Siekiant labiau ginti vartotojų teises ir atpiginti jiems elektrą Energetikos ministerija siūlo įteisinti kintamosios elektros kainos sutartį arba vadinamąjį dinaminį tarifą. Jis leistų naudoti pigesnę nakties elektrą namų šildymui.   „Viena iš tarifo dalių būtų susieta su elektros biržos kainomis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė viceministrė Inga Žilienė.

Trečiadienį įvyko paskutinis darbo grupės posėdis dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo. Grupės vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Kernagis pažymi, kad pagrindinis darbo grupės tikslas buvo sudaryti sąlygas žurnalistams nemokamai ir laisvai viešojo intereso tikslais gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti.

Dėl pirmojo visuotinio karantino neįvykę renginiai gali būti nukelti ilgiau nei metams – iki to laiko, kol jiems nebebus taikomi su koronaviruso valdymu susiję ribojimai. Tokį išaiškinimą trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį pateikė Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Šis klausimas svarstytas, nes baigia galioti pernai gegužę priimtame laikinajame įstatyme nustatyti terminai.

Nuo kovo 1-osios darbdaviai privalės pranešti apie visus įdarbintus ir komandiruotus užsieniečius, skelbia Užimtumo tarnyba. Dabar tokia prievolė taikoma tik įdarbinant atvykėlius iš trečiųjų šalių. Nuo kovo tai galios ir darbuotojams iš Europos Sąjungos. „Ši naujovė padės užtikrinti tinkamą įdarbinamų užsieniečių apskaitos, kvotų nustatymo, taip pat judėjimo kontrolę.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu jis siekia net 16,4 proc. Situacijos tikrai negerina koronaviruso pandemija, dėl kurios šalyje teko įvesti karantiną ir uždrausti dirbti daliai verslininkų. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai – portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu ir prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene.

Elektroninį paštą naudojame prisijungdami prie daugybės interneto paskyrų ir platformų. Deja, programišiams gali užtekti prieigos prie jūsų el. pašto adreso tam, kad pasinaudoję atkūrimo nuorodomis prisijungtų prie daugelio kitų jūsų paskyrų, rašoma pranešime spaudai. Tad jei turite nenaudojamą el. pašto adresą – geriau jį ištrinkite. Kaip tai padaryti neprarandant svarbių duomenų, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.  „El.

Lietuvoje šiemet prasidėjo antrasis buitinių vartotojų elektros rinkos liberalizavimo etapas, kurio metu nepriklausomą tiekėją renkasi beveik 750 tūkst. namų ūkių, rašoma pranešime spaudai. Tarpusavyje konkuruojant beveik dešimčiai įmonių, potencialūs klientai laukia tikro kainų karo. Beveik du iš trijų vartotojų sako, kad savo elektros tiekėjų atsisakytų pamatę padidėjusią elektros sąskaitą. Tokio požiūrio laikosi didžiausia dalis, arba 61 proc.

Lietuvos bankų sektoriaus pelningumas pastaruosius trejus metus mažėja, tačiau išlieka vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), bankai taip pat turi rekordiškai daug laisvų lėšų, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Marius Jurgilas. „Padengimas likvidžiu turtu šiuo metu yra aštuonis kartus didesnis nei minimalus reikalavimas, kuris yra 100 procentų. Tai rekordiškai didelis rodiklis. (...) Bankų pelningumas mažėja paskutinius trejus metus, pernai jis sumažėjo 16,4 proc.

Europos Sąjungos investicijos padeda įvairiausiems verslams skirtinguose sektoriuose – šios investicijos ne tik prisideda prie verslų konkurencinio pranašumo rinkoje, tačiau padeda jiems plėstis diegiant vis daugiau novatoriškų sprendimų.

Nuo pandemijos pradžios pernai kovą Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių – iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, kiti – į Vokietiją ir kitas vakarų Europos šalis, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.

Prezidento kanceliarija pasirašė sutartį dėl grafinio dizaino paslaugų, kuriomis perkamas Prezidentūros logotipo atnaujinimas ir gerovės valstybę apibūdinančių žodžių vizualus atvaizdavimas. Jį ketinama naudoti reprezentacijai. Kaip skelbia naujienų portalas 15min.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ įmonei Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) pradeda vadovauti atranką laimėjęs ir vasario 8-ąją į pareigas paskirtas Mantas Burokas. 37-erių M. Burokas anksčiau BNS sakė keliantis sau tikslą sėkmingai baigti jėgainės biokuro deginimo įrenginių statybą ir pradėti jos komercinę veiklą deginant atliekas.

Lietuvai tikintis Europos Komisijos paramos visiškai blokuojant  Astravo atominės elektrinės (AE) elektros patekimą į šalis rinką, už energetiką atsakinga eurokomisarė teigia, jog Lietuva turi visokeriopą Komisijos paramą, teigia Energetikos ministerija.

Pasaulinę pandemiją sukėlusio koronaviruso vakcinas transportuojančios biofarmacijos logistikos bendrovės „World Courier“ viceprezidentas Šiaurės, Centrinės Europos bei Baltijos šalims sako, kad įmonė patirtį tokioms itin sudėtingoms logistinėms operacijoms kaupė ir ruošėsi pastaruosius 30 metų.

Verslo atstovai antradienį apskundė teismo sprendimą pirmojoje byloje dėl karantino metu įvestų apribojimų. „Aukštaitijos implantologijos klinika“ nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pavasarį taikė teisėtas ir proporcingas priemones pandemijai pažaboti. „Apeliacinis skundas pateiktas šiandien ryte“, – BNS antradienį sakė „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ advokatas Nerijus Zaleckas.

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investavo į lietuvių kuriamą sutelktinio rėmimo platformą „Contribee“. 100 tūkst. eurų investiciją startuolis panaudos plėtrai užsienyje ir prekės ženklo žinomumui didinti. „Contribee“ turinio kūrėjams, verslui bei organizacijoms padeda transliuoti įrašus, bendrauti su  sekėjais, rinkti jų paramą, pardavinėti vienkartines virtualias peržiūras.

Antradienį Finansų ministerijoje pristatyta, kaip bus diskutuojama apie būsimus mokesčių pakeitimus artimiausią pusmetį ar metus. Naujoji valdžia žadėjo dėl mokesčių pakeitimų apsispręsti šiemet, tačiau persigalvojo ir sprendimus nukėlė tolyn. Finansų ministrė Gintarė Skaistė spaudos konferencijoje sakė, kad pandeminė situacija sukelia daug neapibrėžtumo, o mokesčių pakeitimai jų gali sukelti dar daugiau. Taigi mokesčius keisti nebus skubama.

Investuotojai laukia, kol JAV įstatymų leidėjai susitars dėl 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo paketo, kuriame numatytos daugiau kaip tūkstančio dolerių išmokos kiekvienam gyventojui. JAV technologijų įmonės paskelbė gerus praėjusių metų veiklos rodiklius, taip pateisindamos savo aukštą vertinimą. Tuo metu nors Europoje ekonomikos augimas negrįžta, finansų rinkose vyrauja pozityvios nuotaikos. Geras naujienas investuotojai medžiojo ir Talino biržoje.

Seimo valdančiųjų atstovas tikina, kad pavasario sesijoje nebus priimti jokie mokesčių pakeitimai. Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad esminiai mokesčių pakeitimai galėtų būti tik nuo 2023 metų, nors jis neatmeta, jog kai kurie pokyčiai įsigaliotų ir 2022 metais. Be to, anot komiteto vadovo, dėl mokesčių pertvarkos turi būti rastas sutarimas tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros, taip pat tarp valdžios ir visuomenės.

Antradienį Finansų ministerija pristato, kokius pakeitimus siūlys mokesčių srityje – kokių lengvatų reikėtų atsisakyti, kad mokesčiai būtų teisingesni? Po diskusijų su visuomene ir interesuotomis grupėmis, atitinkami teisės aktų pakeitimai bus siūlomi Vyriausybei, o vėliau juos turės patvirtinti Seimas. Buvo planuojama, kad mokesčių pakeitimai bus priimti iki šių metų liepos 1 d., o įsigalios – nuo kitų metų pradžios.

Vienas didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje „Gintarinė vaistinė“ suskaičiavo, kad 2020-aisiais, palyginti su 2019 metais, chirurginių kaukių pardavimai išaugo net 128 kartus, dezinfekcinių priemonių – 4 kartus, o termometrų – 2 kartus, rašoma pranešime spaudai.  Vaistinių tinklo atstovai pastebi, kad pirmojo karantino metu pernai pavasarį prevencinių priemonių augimas buvo gerokai didesnis nei antrojo, nors susirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius rudenį buvo nepalyginamai aukštesnis.

Vilniaus savivaldybė po darbo valandų pretenduoja tapti miestiečių traukos centru. Rengiamasi išnuomoti pastato 20-ajame aukšte esančias patalpas, rašoma pranešime spaudai. Pasak miesto mero, vilniečiai savivaldybėje turėtų jaustis šeimininkais, o ne svečiais. „Viešieji pastatai po darbo valandų yra visiškai neišnaudojami, nors savo prigimtimi yra visų piliečių turtas, sukurtas ar išlaikomas iš sumokėtų mokesčių.

Baigiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovės Editos Janušienės kadencijai, Finansų ministerija ieško naujo įstaigos vadovo – antradienį ji paskelbė konkursą.  VMI nuo 2017 metų liepos vadovaujanti E. Janušienė BNS patvirtino ketinanti siekti antros kadencijos. Pirmoji jos kadencija baigsis šiemet liepą.

Nustačius pažeidimų stabdomas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso – vadinamojo „jausmomačio“ kūrimo projektas. Prietaiso, skirto žmogaus emocinei būsenai matuoti ir ilgalaikėms emocijų bei jausmų kitimo tendencijoms sekti, kūrimui buvo numatyta skirti 678 tūkst. Europos Sąjungos lėšų.  Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atliko papildomą tyrimą ir  nustatė, kad projektas neatitinka reikalavimų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Kauno savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų Kauno miesto savivaldybės biudžetą. Biudžeto projekte rašoma, jog suplanuota gauti 343,453 mln. eurų pajamų ir 390,394 mln. eurų išlaidų, biudžeto deficitas siekia 46,94 mln. eurų. Tarybos posėdyje Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė informavo, jog parengus projektą buvo gauta papildoma informacija iš ministerijų apie skirtus papildomus 339 tūkst. eurų valstybės lėšų, kurios taip įskaitomos į savivaldybės biudžetą.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad dviejų statybose veiklą vykdančių bendrovių i.SAF teikiamų duomenų išsamios analizės rezultatas – papildomai deklaruota beveik 185 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, papildysianti valstybės biudžetą, rašoma pranešime spaudai.

Ne visos vežėjų veiklą Europos Sąjungoje (ES) reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos yra blogos, sako susisiekimo ministras. Anot Mariaus Skuodžio, Lietuva pasisako už darbuotojų sąlygas gerinančias teisės akto nuostatas, tačiau prieštarauja įpareigojimui vilkikus kas aštuonias savaites grąžinti į jų registracijos šalį.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Dėl koronaviruso pandemijos du kartus Lietuvoje įvestas karantinas, kurio metu buvo uždaryta arba apribota ne maisto prekių parduotuvių veikla, išskirtinai daug naujų pirkėjų internetinėse parduotuvėse nepriviliojo. Kasmet Europos Komisijos (EK) sudaromo Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatai rodo, kad pernai internetu apsipirkimo tikslais naudojosi 58,8 proc.

Krašto apsaugos ministerija siūlys Seimui gerinti karių socialines garantijas – numatoma didinti kompensacijas už nuomą ir keliones į tarnybos vietą. „Nuompinigiai didinami, tarifas trečdaliu už kilometrą didinamas, apmokamas atstumas didinamas, naikinamos papildomos sąlygos dėl turto turėjimo“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Šiuo metu tarifas kurui siekia 6 centus už kilometrą, siūloma jį padidinti iki 8 centų.

Dėl koronaviruso įvedus įvairius ribojimus, šimtams tūkstančių gyventojų teko išeiti į prastovas. Subsidijos, skiriamos darbo užmokesčiui kompensuoti, ne visada prilygsta įprastoms darbuotojų algoms. Kadangi nuo jų dydžio priklauso įvairios išmokos ir pensijos, daugeliui kyla grėsmė prarasti ir dalį šių pinigų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki vasario 21 d. už maždaug 300 tūkst. šalies darbuotojų buvo paprašyta subsidijų jų darbo užmokesčiui kompensuoti.

Šiuo metu plika akimi galima matyti su kokiais iššūkiais susiduria visas prekybos ir prekybinių patalpų sektorius. Pilnai uždaryti didieji prekybos centrai, ištuštėjusios miestų gatvės ir duris užvėrę prekybininkai. Vis dėlto kiekvieną mėnesį vilniečiams pranešama apie naujus būsimų prekybos centrų statybų planus. Dauguma vartotojų per karantiną išmoko ir pamėgo apsipirkti internetu, tačiau prekybininkai nerimsta ir tvirtina, kad žmonės vis dėlto išsiilgę grįš į prekybos centrus.

Dėl afrikinio šamo kokybės ir jame rastų kirmėlių į naujienų portalą tv3.lt besikreipusį skaitytoją žuvies tiekėjai ramina. Jų teigimu, atlikus tyrimą išaiškinta, kad tai, ką pirkėjas manė esant kirmėle, iš tikrųjų tėra pagrindinis žuvies nervas, nekeliantis jokio pavojaus žmogaus sveikatai. Žuvies tiekėjai praneša, kad iki šiol nebuvo gavę jokių nusiskundimų dėl savo produkcijos kokybės, tad kliento skundas buvo nedelsiant išnagrinėtas siekiant pateikti tikslų ir išsamų paaiškinimą.

Per savaitę į viešumą išlindo, kad nutekinti buvo bent 4 bendrovių duomenys. Gal tai tik ledkalnio viršūnė ir netrukus tokių atvejų bus dar daugiau? Kiek esame apsaugoti pateikdami savo duomenis? Apie tai – pokalbis su kibernetinio saugumo ekspertu, bendrovės „ESET Lietuva“ vadovu Tomu Parnarausku. Praėjusią savaitę driokstelėjo duomenų nutekinimo banga. Nukentėjo 4 bendrovės, kurių klientų duomenys buvo nutekinti. Ko dar galime sulaukti? Tai yra tik tai, kiek mes žinome.

Ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją Finansų ministerija pateiks 2022 metų pirmąjį ketvirtį, žada finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Planuojame kitų metų pradžioje, pirmąjį ketvirtį pasirengti ilgalaikę skolos suvaldymo strategiją“, – pirmadienį Darbo partijos frakcijos posėdyje teigė ministrė.   „Numatysime kelius, kaip būtų galima išeiti iš šios situacijos ir artėti prie optimalios skolos lygio“, – pridūrė ji.

Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresni žmonės, jaunimas ir moterys, teigia Užimtumo tarnyba.  Papildoma kliūtis, apsunkinanti dalies jų grįžimą į darbo rinką, gali tapti skaitmeninių įgūdžių stoka, skelbiama Lietuvos užimtumo 2020 metų tendencijų ir ateities prognozių leidinyje. „Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos –  šių metų rinkos ypatumas.

Lietuvoje nuo kovo pradžios didės cigarečių, cigarilių, cigarų, neapdoroto tabako kainos. Jų augimą lemia didėjantis akcizas. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad cigaretėms taikomas akcizo specifinis elementas didės 3,7 euro iki 69,40 euro, o kombinuotasis akcizų tarifas turės būti ne mažesnis kaip 115,5 euro už 1 tūkst. cigarečių (dabar – 108,5 euro). Taigi, standartinis 20-ies cigarečių pakelis vien dėl akcizo brangs maždaug 0,14 euro.

Siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką, pirmadienį įsigaliojo reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis. Vežėjų teigimu, šis sprendimas gali įnešti chaoso, nes per mažai yra laiko pasiruošti pokyčiams. Taip pat vežėjai nesupranta, kodėl būtent dabar, kai mažėja koronavirusu sergančių žmonių skaičiai, griežtinama izoliacijos tvarka.

Gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir įvedus ribojimą keliauti iš vienos savivaldybės į kitą, smarkiai sumažėjusį žmonių judėjimą užfiksavo ne tik „Google“ įrenginiai. Akivaizdžiai sumažėjęs gyventojų mobilumas matomas ir nagrinėjant pernykštę mažmeninės prekybos įmonių apyvartą, kurios duomenis skelbia Statistikos departamentas.

Beveik aštuonerius metus Skandinavijos finansų grupės „Swedbank“ bankui Lietuvoje vadovavusi Dovilė Grigienė palieka pareigas. „Vadovavimo bankui metai buvo labai aktyvūs ir padėjo tobulėti tiek profesinėje, tiek asmeninėje srityse. Tačiau po aštuonerių metų praleistų banke, manau, yra geras metas pokyčiams“, − pranešime sakė D. Grigienė.

Kas antras (52 proc.) šalies gyventojas, turintis nuosavą automobilį, jo išlaikymui per mėnesį yra pasirengęs skirti iki 100 eurų siekiančią sumą. Ketvirtadalis gyventojų (25 proc.) šiam tikslui galėtų skirti nuo 100 iki 200 eurų siekiančią sumą. Į automobilio išlaikymo kainą įskaičiuojami degalai, einamasis remontas, draudimas ir automobilio įsigijimo kaina. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad svarstoma mokėti subsidijas žaliosioms darbo vietoms steigti, jeigu tam bus gauta europinių lėšų. Tačiau verslas siūlo pirmiausia atlikti namų darbus: įvertinti jau išdalintų subsidijų efektą bei suskaičiuoti, kiek verslas įsitrauktų į žaliąją ekonomiką.

Ukrainos nekilnojamojo turto verslas, susijęs su šalies prorusiškomis jėgomis ir buvusiu prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, stovi už dviejų Vilniaus centre esančių stambių nekilnojamojo turto projektų, pirmadienį pranešė LRT tyrimų skyrius.

Pirmadienį įsigalioja reikalavimas į Lietuvą atvykstantiems vežėjams saviizoliuotis, siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką. Iki šiol ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantiems tarptautinius komercinius vežimus, nereikėjo nei testo, nei izoliacijos.

Anksčiau kiekvienas galėjo iš anksto sužinoti ar, pavyzdžiui, didžiules algas gaunantys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovai sulauks ir premijų. Nuo šiol apie panašius sprendimus galėsime tik spėlioti. Specialistai stebisi naujomis LRT slėpynėmis, bet šios vadovybė tikina, kad, jei žinosime mažiau, blogiau nebus.