Lietuvos verslas

Lietuvoje visai neseniai dalis smulkiojo verslo sulaukė karantino suvaržymų atlaisvinimo. Tuo metu didieji prekybos centrai pasidalijo informacija, kiek darbuotojų iki vasario pradžios buvo užsikrėtę koronavirusine infekcija. Nors dalis prekybos tinklų anksčiau skelbdavo informaciją žiniasklaidai apie įmonėse patvirtinamus Covid-19 atvejus, šiuo metu tokia statistika teikiama tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams.

Dauguma lietuvių mano, kad finansinė padėtis šalyje šiemet blogės, rodo Eurobarometro apklausa. Labiausiai žmonės baiminasi, kad ir toliau trūks darbo ir pinigų. Tiesa, ekonomistų nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba nutarė siekti, kad savanorio, poeto, visuomenininko Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos Skaistakalnio parke atnaujinimo projektas būtų finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis. Projekto sėkmės atveju numatyta įrengti stiklinį priestatą su 350 kvadratinių metrų ekspozicijų, kūrybinių veiklų, konferencijų, poilsio, higienos ir kitomis patalpomis, sutvarkyti aplinką, įrengti ekologinį sodą.

Laisvėjant karantinui siuntų bendrovės taip pat žada pokyčius – už prekes vėl bus galima atsiskaityti grynaisiais. O registruotos pašto siuntos bus įteikiamos gavėjams į rankas. Vis tik bendrovės tikina, kad netgi ir pasibaigus karantinui prekybos internetu apimtys nemažės, tad įmonės nežada mažinti paštomatų ar darbuotojų skaičiaus. „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila teigė, kad atsiskaityti už prekes klientai netrukus galės ir grynaisiais pinigais.

Parduotuvėse pieno ir miltų produktus perkanti marijampoliečių šeima pastebėjo, kad ėmė kilti kainos. Kad tai vyksta, pastebi ir ekspertai, kurie jau vardija, kokios prekės artimiausiu metu turėtų brangti. Plačiau apie šią situaciją Lietuvoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.  Marijampolėje gyvenanti Jolitos ir Tado Žukelių šeima kylančias kainas sako pirmiausia pastebėjusi pirkdama degalus automobiliams.

Prekybos tinklai į pirkėjų duomenų apsaugą žiūri dvejopai. Vieni teigia, kad jokių duomenų nerenka ir nesaugo. Tuo metu kiti renka, tvarko ir stengiasi užtikrinti jų saugumą. Tačiau nepaisant visų saugumo priemonių, net ir didžiausiems prekybos tinklams teko susidurti su programišių atakomis. Šie kėsinosi pavogti klientų lojalumo kortelėse sukauptus pinigus.

Aplinkos ministerija pradėjo kurti informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemą – biologinės įvairovės informacinę platformą. Šią informacinę platformą planuojama sukurti per trejus metus. Tam skirta 1,7 mln. eurų Europos Sąjungos sanglaudos fondų lėšų, pranešė ministerija.

Vilnius Kaziuko mugė šiemet perkeliama į internetą, pranešė Vilnius miesto savivaldybė. Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo e-parduotuvę virtualioje mugėje, kviečiami registruotis el. paštu [email protected]. Lietuvos amatininkų ir kūrėjų virtuali mugė adresu www.craftson.lt. prasidės kovo 4-ąją ir vyks nuolat. „Akivaizdu, kad kovą planuota Kaziuko mugė Vilniuje tikrai neįvyks.

Šiemet rekordiškai anksti kėdainiškiai skina pirmuosius trumpavaisius agurkus. Pirmiausia derlius keliaus į prekybos centrus. Tuo metu tiems, kurie laukia lietuviškos šviežienos turgavietėse, teks palaukti – ten karaliauja lenkiški ir ukrainietiški. Visas kitas lietuviškų daržovių derlius – pernykštis arba, kaip svogūnų laiškai, auginamas ištisus metus.

Lietuvos bankas kitais metais išleis aštuonias įvairių nominalų kolekcines eurų monetas ir tris 2 eurų nominalo progines eurų monetas su Lietuvos nacionaline puse. Monetos bus skirtos šalies Konstitucijai, krepšiniui, dirbtiniam intelektui, gamtos apsaugai ir kitoms temoms.  Taip pat bus išleistas ir apyvartinių eurų monetų numizmatinis rinkinys, nutarė Lietuvos banko valdyba.

Tvorų ežerų pakrantėse statytojams siūloma skirti 10 kartų didesnes baudas. Septyni socialdemokratai įregistravo tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Siūloma už vandens telkinių ar pakrančių apsaugos juostų pažeidimus tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimus gyventojus bausti 300-600 eurų (vietoj 30-140 eurų), o įmonių vadovus – 450-750 eurų (90-290 eurų) baudomis. Vienas pataisų iniciatorių Linas Jonauskas BNS teigė, kad dabar baudos yra labai mažos.

Per karantiną ketvirtą mėnesį negalintys dirbti barų ir restoranų darbuotojai ir vadovai nebeištvėrė. Jie reikalauja kitą mėnesį jau leisti aptarnauti klientus bent lauke. Kartu jie skundžiasi, kad vėluoja vyriausybės pažadėtos paramos pinigai. Štai taip per karantiną ištuštėjusiame Vilniaus centre šeštadienį protestavo čia įsikūrusių barų, kavinių, restoranų, klubų vadovai ir darbuotojai šalia savo darbo vietų.

Nuo kitos savaitės iš užsienio sugrįžę šalies ekipažų ir įgulų nariai privalės izoliuotis 10 dienų, skaičiuojant nuo atvykimo į Lietuvą dienos. Izoliacijos terminas gali būti trumpinamas, jei 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis yra atliekamas koronaviruso testas ir jo rezultatas yra neigiamas. Toks sprendimas penktadienį priimtas Ekstremalių situacijų operacijų vadovo, siekiant užkirsti kelią pavojingų koronaviruso atmainų plitimui.

Trys Darbo partijos frakcijos atstovai siūlo Mokslo ir studijų įstatyme garantuoti dalies palūkanų už studijas kompensavimą. Pagal projektą, valstybės remiamų paskolų studijų kainai sumokėti palūkanos, kurios yra priskaičiuojamos studijų metais ir per penkerius metus po studijų pabaigos, būtų visiškai kompensuojamos paskolų gavėjams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl pandemijos keturis mėnesius uždaryti barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę surengė akciją, siekdami atkreipti valdžios dėmesį į finansinius sunkumus. Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo. „Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti.

Bankai tikina, kad visiems gyventojams galioja vienodos sąlygos norint pasiimti būsto paskolą. Vis tik vėliau išskiria grupes, pavyzdžiui, savarankiškai dirbančius asmenis ir Lietuvoje gyvenančius užsieniečius, kuriems taikomos griežtesnės kredito gavimo sąlygos. Bankai tikina, kad tai daroma siekiant užtikrinti, kad gyventojams paskola nekeltų papildomų finansinių rūpesčių.

Lietuvoje per pandemiją drastiškai išaugus nedarbui, neįgaliųjų situacija darbo rinkoje tapo dar sudėtingesnė, sako Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) prezidentė. Simonos Kunigonytės teigimu, prie sunkių konkurencijos rinkoje sąlygų prisideda ir neįgaliųjų psichologinė įtampa, nerimas dėl sveikatos.  „Pandemijos laikotarpis iš tiesų labai sudėtingas ir baisus neįgaliesiems. Jie turi konkuruoti ir su sveikaisiais darbo rinkoje, bedarbystė yra labai didelė šiuo metu.

Prekybos tinklo parduotuvėje žuvies įsigijęs šiaulietis liko nemaloniai nustebintas. Išsikepęs ir įpusėjęs valgyti, vyras joje pamatė kirmėles. Visgi, vyriškio teigimu, prekybos žuvimi, galimai turinčia kirmėlių, parduotuvė nenutraukė. Prekybininkai apgailestauja ir sako, kad žmogus gali atgauti sumokėtus pinigus. Vyriškis sako nėra tikras, ar su žuvimi kirmėlės iš tikrųjų pateko į jo organizmą, ar jam pasisekė jas laiku pastebėti.

Pandemijos smūgį išgyvenantys barai, restoranai ir klubai šeštadienio popietę kviečia savo darbuotojus bei klientus į palaikymo akciją. Jie nori atkreipti valdžios dėmesį į maitinimo įstaigų uždarymą karantino metu.  Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka BNS teigė, kad jau kelis mėnesius vėl negalintys dirbti barai nori priminti apie save simboliniu gestu – 15 minučių saugiai pastovėti prie uždarytų įstaigų durų.

TV3 Žinių „Dienos komentare“ socialinės apsaugos ir darbo ministrė paaiškino, ką ji turėjo omeny sakydama, kad išankstinė pensija nėra geras sprendimas ir kokios alternatyvos jai yra įmanomos. Laidos metu Monika Navickienė diskutavo su žurnalistu Vladimiru Laučiumi. Plėtojate vienišų žmonių pensijų idėją.

Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad vežėjų veiklą griežtinančios naujos Europos Sąjungos taisyklės didintų taršą ir kenktų Europos Sąjungos vidaus rinkai. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Komisijos paskelbta išvada sudaro prielaidų tikėtis, jog po metų turinčios įsigalioti taisyklės bus pakeistos.

Per nepilną mėnesį nuo subsidijų skirstymo pradžios daugiausiai paramos gavo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės – jos sudarė daugiau kaip pusę (55 proc.) visų paramos gavėjų, o šių sektorių įmonėms išmokėta 61 proc. visos paramos. Duomenų analizė rodo, kad pagal gautų subsidijų sumą pirmoje vietoje yra didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės: per nepilną mėnesį 2 875 bendrovėms paskirstyta 5,2 mln. eurų paramos.

Kone metus besitęsianti pasaulinė pandemija sustabdė visus be išimties ir privertė gerokai daugiau laiko praleisti namuose. Turbūt ne vienam namuose dirbančiam žmogui teko valgomojo stalą naudoti kaip darbo vietą, tad natūralu, kad kyla noras pakeisti ir būstą, kurį galėtumėte įsirengti pagal pakitusius poreikius. Vis dar kylanti būstų paklausos rodyklė rodo, kad karantinas, anaiptol, nėra netinkamas metas tokiems pokyčiams.

Po automobilių dalijimosi platformos „CityBee“ skandalo, kuomet viename forume buvo paskelbta apie 110 tūkst. paslaugos naudotojų asmeniniai duomenys, ekspertai perspėja gyventojus dėl skaitmeninės higienos, taip pat kėlė klausimą, kodėl „CityBee“ tiek ilgai laikė atsarginę duomenų kopiją. Kibernetinio saugumo organizacijos „Vilnius Legal Hackers“ surengtoje diskusijoje dalyvavę ekspertai taip pat perspėjo, kad tokių incidentų ateityje daugės.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovę „Orlen Lietuva“, bando sumažinti priklausomybę nuo naftos iš Rusijos, kuri kol kas yra pagrindinė žaliavos tiekėja jo gamykloms.

Vis labiau populiarėjant žaliajam kursui Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai pernai susitarė, kad 2021–2027 metų bendrijos biudžetą papildys naujo plastiko mokesčio pajamos. Tokio sprendimo tikslas kilnus ir aiškus – skatinti valstybes nares mažinti taršą plastiko pakuočių atliekomis, kurios, beje, per pandemiją dar labiau išaugo. Daugelis gyventojų irgi tai pastebėjo – rūšiuojamų atliekų konteineriai karantino metu pripildomi labai greitai.

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui. Laidojimo pašalpa Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja prezidento Gitano Nausėdos siūlomas mokestines iniciatyvas dėl individualiai dirbančiųjų progresyvaus apmokestinimo ir pelno mokesčio lengvatos. „Žiūriu į tai kaip fragmentinius dalykus, kurių šįmet, mano supratimu, tikrai nereikia“, – interviu portalui delfi.lt sakė premjerė, paprašyta įvertinti šalies vadovo siūlymus.

Kai kurie nuo automobilių dalijimosi bendrovės „CityBee“ duomenų vagystės nukentėję šalies gyventojai teigia pastebintys bandymų laužtis į kitas jų paskyras, susietas su mokėjimo kortelėmis, bet bankai jokių įtartinų ženklų teigia nepastebintys, rašo 15min.lt. Informacinių technologijų ekspertas Irmantas Bankauskas mano, kad šios įsilaužimų į kitas paskyras istorijos gali būti susijusios su nutekėjusiais „CityBee“ duomenimis.

Nuo 1999 metų mažmenine ir didmenine prekyba degalais užsiimanti Alytaus įmonė „Stateta” planuoja Klaipėdoje atidaryti degalinę, rašo „Vakarų ekspresas“.   Šiuo metu vyksta penkiaaukščio pastato statybos derinimo procedūros. 1,7 tūkst.

Ekspertų teigimu, lietuviai turėtų ruoštis artėjančiam brangmečiui, nes prognozuojamas visuotinis maisto kainų šuolis. Tuo metu svetur gyvenančios lietuvės jau ir taip negali atsistebėti dabartinėmis maisto prekių kainomis Lietuvoje. Už tą patį Vokietijoje ir Italijoje jos sumoka dvigubai mažiau. Plačiau apie tai domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Mes ką tik atlikome sausio mėnesio kainų tyrimą.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių bedarbių nereikėtų automatiškai drausti valstybiniu privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Pasak Monikos Navickienės, tokią praktiką reikia keisti, atskiriant bedarbio statuso suteikimą ir sveikatos draudimą.

Energetikos grupė „Ignitis grupė“ nurodė antrinei įmonei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nepasirašyti sutarties su baltarusiškus transformatorius tiekiančia bendrove „Ekobana“, pranešė grupė.   ESO skelbtame transformatorių pirkimo konkurse ši įmonė pateikė geriausią pasiūlymą – ji siūlė patiekti Minsko elektrotechnikos gamykloje gaminamos įrangos už 5 mln. eurų (be PVM). Antroje vietoje liko Bulgarijos gamintojo transformatorius pasiūliusi įmonė „SLO Lithuania“ (5,429 mln.

Karantino metu šalies gyventojai noriai dirbtų papildomai internetu, tačiau nežino kaip arba nedrįsta. Siekiantiems papildomų pajamų pirmiausia reikėtų įvertinti savo gebėjimus ir talentus, mėgstamas veiklas, o internetą naudoti kaip įrankį joms „įdarbinti“. Tiesa, greitomis pajamomis viliojančias virtualaus darbo galimybes reikėtų vertinti atidžiai, nes internete gausu sukčių ir programišių apgaulių.

Siūloma palankiau skaičiuoti išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo per pandemiją, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Kalbant apie motinystės išmokas, jau pavasario sesijoje teiksime įstatymo projektą, kad mokestinis laikotarpis, pagal kurį yra skaičiuojamos išmokos, būtų imamas palankesnis.

Per pandemiją šalyje išaugus nedarbui, būtina stiprinti jo draudimo sistemą, efektyvinti Užimtumo tarnybos veiklą bei dalį investicijų skirti nedarbo mažinimui, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.  „Visų pirma, prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra ta pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc.

Per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) išsiųsta daugiau nei 4 tūkst. priminimų mokesčių mokėtojams, kurie iki vasario 15 d. nepateikė duomenų apie gyventojams išmokėtas A ir B klasės išmokas, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Taip pat VMI asmeniškai susisieks su trečiaisiais asmenimis, kurie iki nurodyto termino nedeklaravo gyventojų patirtų mokslo, draudimo ir kitų išlaidų. „Šiais metais duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas laiku pateikė daugiau nei 91 proc.

Nuo šios savaitės reguliariai bus tikrinamos įmonės, kaip jos laikosi karantino režimo priemonių, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Teigiama, kad tikrinimo prioritetas bus skiriamas toms ūkinėms veikloms, kurios, panaikinus karantino režimo ribojimus, gali atnaujinti savo veiklą. Pradėjo iškart NVSC praneša, kad patikrinimai įmonėse atliekami jau nuo vasario 15 d., kai buvo leista daliai parduotuvių ir paslaugų atnaujinti veiklą.

Tame pačiame forume, kuriame pardavinėjami iš „CityBee“ pavogti duomenys, galima nusipirkti ir kitos lietuvių internetinės svetainės orakulas.lt sukauptus duomenis. Internetinę svetainę valdantys „Olybet“ tikina, kad jiems perėmus svetainę duomenų nutekėjimo nebuvo, tad gyventojai gali jaustis saugūs. Programišiai nutekino internetinės svetainės orakulas.lt vartotojų prisijungimo vardus, elektroninius paštus ir dalį slaptažodžių informacijos, pranešė portalas 15min.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Išmokas gauna gana nedidelė dalis bedarbių, o jų dydis yra nepakankamas. Kaip spręsti šias problemas trečiadienį, kalbėjosi šalies prezidentas Gitanas Nausėda kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Pasak prezidento patarėjo Simono Krėpštos, buvo aptarta daugybė priemonių, kurios mažintų nedarbą, kuris Lietuvoje išaugo gerokai labiau nei kitose ES šalyse.

Automobilių dalijimosi bendrovės „CityBee“ skandalas, kuomet buvo paviešinta apie 110 tūkst. paslaugos naudotojų asmeniniai duomenys, yra perspėjimas ir kitam verslui, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, šis incidentas yra įrodymas, kad skaitmeninėje erdvėje dirbančiam verslui privalu investuoti į duomenų apsaugą.

Lietuviams pabodo karantiną leisti savo šalyje, gyventojai vis dažniau vyksta pailsėti į užsienio kurortus, sako kelionių organizatoriai. Savaitės kelionė šiltuose kraštuose gyventojams atsieina nuo kelių šimtų iki daugiau kaip 1 tūkst. eurų. Keliautojai naudoja pernai už neįvykusias keliones gautus kuponus ir perka kelialapius ne tik vasaros, bet ir rudens kelionėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) organizuos patikrinimus, kaip laikomasi karantino ribojimų visoje šalyje, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, NVSC organizuos ir koordinuos patikrinimus dėl karantino režimo priemonių laikymosi bendradarbiaudamas su šalies savivaldybių administracijomis, Policijos departamentu beiValstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). „Prioritetas bus skiriamas toms ūkinėms veikloms, kurios, panaikinus karant...

Automobilių dalijimosi bendrovė „CityBee“ nekaupė vartotojų mokėjimo kortelių duomenų, todėl jos klientams, kurių duomenys buvo paviešinti, tikrai nereikia atsisakyti savo kortelių, sako įmonės vadovas. Prieigą prie 2018 metų „CityBee“ duomenų gavęs ir juos paskelbęs anoniminis programišius antradienio vakarą viename forume skelbė duomenų bazės medžio ekrano nuotraukas. Jose buvo galima matyti aplankus „dbo.CreditCards“, kurie gali atrodyti kaip nuoroda į kreditinių kortelių duomenis.

Automobilių dalijimosi paslaugos „CityBee“ klientų duomenų nutekinimo teisinė atomazga gali būti ilga ir sudėtinga, tačiau ji sukurtų vertingą teisinę praktiką Lietuvoje, sako grupės ieškinio iniciatoriai ir teisės ekspertai.  Ieškovų grupę telkiančio Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) konsultantė, advokatė Daiva Dumčiuvienė teigia, kad šiuo metu renkami įrodymai dėl galimai neteisėtos veiklos, taip pat telkiami teisininkai, kibernetinio saugumo ekspertai ir nukentėjusieji.

Lietuvos bankas (LB), reaguodamas į nutekintų „CityBee“ duomenų atvejį, kreipėsi į finansų rinkos dalyvius, kad jie itin atidžiai tikrintų kredito prašančiųjų tapatybes, taip užkirsdami kelią galimiems bandymams pasinaudoti nukentėjusių asmenų duomenimis.

Lietuvos automobilių keliams šiemet numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Susisiekimo ministerijos parengtą programos finansavimo sąmatą trečiadienį patvirtino Vyriausybė, pranešė ministerija. Tiksliniams projektams numatyta 145 mln.