Užsisakote maistą į namus? Dalis jūsų pinigų restoranų nė nepasiekia

Dėl pandemijos ilgą laiką uždarytiems restoranams ir kavinėms maisto pristatymas į namus buvo bene vienintelis būdas bent kiek palaikyti savo veiklą. Visgi restoranų valdytojai greitai pajuto, kad užsidirbti iš maisto pristatymo per kurjerių platformas – sudėtinga arba net neįmanoma, nes kurjerių platformų taikomi paslaugų mokesčiai „suvalgo“ bene trečdalį uždarbio.

Vienos populiaresnių Lietuvoje restoranų maisto į namus pristatymo paslaugų tarpininkės yra „Wolt“ ir „Bolt Food“. Joms už pristatomą maistą moka ne tik užsisakantys gyventojai, bet ir pačios maitinimo įstaigos. Restoranams tarpininkų taikomi mokesčiai yra atitinkamai 30 proc. ir 25 proc. nuo per platformą restorano priimtų užsakymų.

Mokestis didelis, bet pasirinkimo nėra

Dar ne visus dvejus metus Vilniuje gyvuojančio restorano „2buo“ vadovas Edgaras Averbuchas sako, kad 30 proc. ar 25 proc. restoranams taikomas kurjerių paslaugų mokestis yra tikrai per didelis.

„Visiškai pritariu, kad jie yra per dideli, nes kas lieka, tai tikrai vaikiški skaičiai. Jei mokestis būtų iki 20 procentų, tai būtų tikrai lengviau toleruotinas“, – neslepia restorano savininkas E. Averbuchas.

Visgi verslininkas sutinka, kad be platformų teikiamų paslaugų pritraukti klientus ir apskritai išgyventi restoranams būtų dar sunkiau.

„Jei reikėtų samdyti savo kurjerius, juos įdarbinti, mokėti transportavimo mokesčius, mokėti už automobilių priežiūrą, tai tas mokestis kaip ir atsveria tas išlaidas.

(...) Turime ir savo užsakymų sistemą, bet aišku, tie klientai, kurie naudojasi „Wolt“ ar „Bolt Food“ programėlėmis, tai juos galime tik ten ir pagauti“, – dalijasi E. Averbuchas.

„Rinkdami tokius mokesčius, jie, žinoma, kuria ir savo prekės ženklą, o kurjerių paslaugos restoranams virsta papildoma investicija platinant savo vardą.

Tai ant jų galima ir pykti, bet kaip ir nepykti – aišku, kad visi norėtų mokėti mažiau, bet geriau bent kažkiek parduoti nei neparduoti visai“, – dvejopai į kurjerių platformų restoranams taikomus mokesčius žvelgia E. Averbuchas.

REKLAMA

Vienareikšmiškai per didelė suma

Kad kurjerių platformų restoranams taikomi mokesčiai gerokai per dideli, neslepia ir lietuviškų patiekalų restoranų grupė „Fortas“.

Restoranų grupės marketingo vadovas Kęstutis Markevičius teigia, kad karantino metu tinklas buvo simboliškai palikęs dirbti kelis restoranus, tačiau net ir bendradarbiaujant su pristatymo platformomis, užsidirbti iš tokių užsakymų – sudėtinga.  

„25–30 proc. maisto į namus pristatymo mokestis yra vienareikšmiškai per didelė restorano patiriama išlaidų našta – tokiomis sąlygomis apie pelningumą kalbos nebelieka“,  – sako K. Markevičius.

Tinklo atstovas sutinka, kad užsakymai, gaunami per kurjerių platformas neabejotinai prisideda prie išsinešimo paslaugas teikiančių restoranų veiklos, padeda restoranams palaikyti gamybą, užsakymų kiekį, produktų apyvartumą, generuoti kiek daugiau pajamų, tačiau pelno toks darbas atneša nedaug.

„Taip, tai padeda nenuskęsti, bet nelabai padeda plaukti. Mažesnis pristatymo mokestis padėtų labiau.

(...) Suprantama, kad tiekimo platformoms karantinas buvo aukso amžius. Tad jie natūraliai stengiasi išnaudoti situaciją.

Gerai, kad tiekimo platformų daugėja, didėja konkurencija. Ilgesniu laikotarpiu, restoranų vertinimu, drakoniški pristatymo mokesčiai palaipsniui mažės“, – mano tinklo atstovas K. Markevičius.

„Paslauga padeda išgyventi“

Visgi maisto pristatymo į namus platformos „Bolt Food“ teigimu, jų teikiama paslauga kai kuriems vietiniams restoranams padeda išgyventi, tad platforma jaučia „didelį abipusį norą bendradarbiauti“. 

„Dalis restoranų prie mūsų platformos prisijungė būtent karantino metu. Tai tikrai atneša jiems naudos ir papildomų pajamų, ypač pandemijos metu“, – sako maisto pristatymo platformos plėtros vadovas Baltijos šalyse Ruslanas Savičius.

Atstovo teigimu, restoranų komisinio mokesčio procentas priklauso nuo įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinis užsakymo krepšelis, populiarumas, vieta, o restoranui teikiama kurjerių paslauga atveda naujų klientų, taip pat leidžia restoranams patiems sumažinti kaštus neorganizuojant savarankiško pristatymo.

REKLAMA

„Mūsų platforma patiria išlaidų užtikrindama tinkamą kurjerių pasiūlą ir klientų aptarnavimą. Matome, kad tai yra restoranus karantino metu gelbstinti paslauga, padedanti jiems išsilaikyti šiuo sunkiu metu, suteikianti ne tik maisto pristatymo paslaugą, bet ir papildomą sklaidos kanalą“, – papildo R. Savičius.

Įmonės teigimu, visos iš restoranų surinktos lėšos investuojamos į nuolaidas klientams, taip didinant užsakymų kiekį restoranams.

Kurjerių platforma skirta papildomam uždarbiui

22 šalyse paslaugas teikiančio „Wolt“ kurjerių tinklo vadovės Baltijos šalims Liis Ristal teigimu, įmonė suprantanti restoranų pasipiktinimą jiems taikomu mokesčiu, tačiau atstovė pabrėžia, kad kurjerių platformos pirminis tikslas yra sudaryti sąlygas restoranams užsidirbti papildomai – platforma nėra sukurta būti pagrindiniu restoranų pajamų šaltiniu.

„Mes, teikdami kurjerių paslaugas, turime atrasti geriausią balansą tarp keturių pusių interesų – restoranų, kurjerių, klientų ir mūsų pačių“, – sako L. Ristal.

Atstovės teigimu, vidutinis „Wolt“ platformos mokestis, taikomas Lietuvos restoranams yra ne 30 proc., o 20–25 proc. nuo per platformą priimamų užsakymų.

„Tai – vienintelis mūsų taikomas mokestis įmonėms – prisijungti ar pasitraukti iš platformos restoranai gali be papildomų mokesčių“, – patikslina L. Ristal.

Įmonės atstovė atkreipia dėmesį, kad dabartinis mokestis, nors ir gali atrodyti nemažas, tai – vienintelės kurjerių įmonės gaunamos pajamos, kiek mažesnę dalį pajamų platforma surenka iš pavienių pristatymo mokesčių.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų