Lietuvos verslas

Po karantino kino seansais, greitojo maisto restoranais ir dideliais prekybos centrais galės džiaugtis ne tik didmiesčių gyventojai, bet ir regionai. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad vis daugiau įmonių jau renkasi ir rinksis regionus savo veiklos vystymui. Anot jų, ten gyvenantys jauni žmonės nori pramogų ir yra pasiryžę už jas mokėti. Įmonės „Real Game“ partneris Ernestas Adomaitis kalbėdamas apie prekybos centrus pastebi, kad jų plėtra iš didžiųjų miestų keliasi į regionus.

Palangių sodininkystė šiemet prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau nei įprastai, sako prekybininkai. Jų teigimu, sėklos ir sodinukai aktyviai perkami dar kalendoriuje neužbraukus paskutinių žiemos dienų. Visgi prekybininkai neslepia, kad dėl pandemijos kai kurios iš tiekėjų perkamos sėklos šiemet kiek brangesnės nei įprastai. Tačiau, nepaisant pabrangusio tiekimo, pardavėjai sako kainas koreguojantys nežymiai.

Dalis Europos valstybių ima keisti pavežėjų ir kitas paslaugas teikiančių dalijimosi platformų darbuotojų darbo santykius. Siūloma, kad šie darbuotojai būtų traktuojami ne kaip laisvai samdomi, bet būtų prilyginami dirbantiems su įprastomis darbo sutartimis. Specialistai pastebi, kad netrukus to imtis reikės ir Lietuvoje. Kitu atveju tokių platformų darbuotojai ateityje taps našta valstybei, gaus mažą pensiją.

Nekilnojamo turto (NT) ekspertai jau nuo praeitų metų vasaros sako pastebintys gyventojų judėjimą iš miesto į užmiestį. Brokerių teigimu, užsidarymas namuose laisvės ir lauko erdvės išsiilgusius gyventojus privertė ieškoti išeičių – gausiau buvo pradėtos pirkti tiek poilsinės sodybos, tiek gyvenamieji namai už didmiesčių ribų.

Nuo koronaviruso nukentėjusių ir remiamų veiklų sąrašas piktina dalį amatininkų, nes remiami ne visi – pasigendama keramikų, kvepalų ir muilo gamintojų veiklos. Amatininkų asociacijos reikalauja paaiškinimų ir prašo į nukentėjusių sąrašą įtraukti visas amatininkų veiklas, nes visų jų galimybės veikti šiuo metu yra apribotos vienodai.

Neseniai veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų, taip norėdami susigrąžinti klientus iš „šešėlio“. Tuo metu ekonomistai sako, kad paslaugų kainos kurį laiką gali augti sparčiau, tačiau tai turėtų būti trumpalaikė tendencija. Septynių Vilniuje veikiančių „Figaro“ grožio salonų rinkodaros vadovė Julija Šalč sako, kad paslaugų kainos išliko tokios pat, kaip ir prieš karantiną, tačiau pasikeitė klientų poreikiai.

Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. Anot jo, dalis siūlymų galėtų palaukti iki 2023-iųjų, tačiau yra klausimų, kurių atidėlioti nereikėtų. „Pelno mokesčio lengvata įmonėms, kurios sparčiai didina darbo užmokesčio fondą.

Aplinkos ministerija dėl nustatytų piktnaudžiavimų subsidijomis paspirtukams ir dviračiams už sunaikintus taršius automobilius žada „iš esmės peržiūrėti“ jų skyrimą. Ministerija penktadienį informavo, jog gyventojai už sunaikintus taršius automobilius bus toliau skatinami rinktis ilgalaikį viešojo transporto bilietą arba naudotis dalijimosi paslaugomis, o iki šiol skirtos subsidijos dviračiams ir paspirtukams gali būti nukreiptos į dalijimosi šiomis transporto priemonėmis paslaugas.

Dėl prasidėjusio polaidžio dalyje kelių ribojamas sunkiasvorių transporto priemonių eismas, penktadienį pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pasak direkcijos, ribojimai priklauso nuo kelio būklės, jie taikomi kai kuriuose valstybinės reikšmės rajoninių kelių ir atskirais atvejais – krašto kelių ruožuose. Bendras ruožų ilgis Lietuvoje, kuriuose dėl polaidžio yra ribojamas eismas, yra daugiau nei 44 kilometrai.

Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ sako nusivylusi vyriausybinės komisijos sprendimu blokuoti jos investicijas Vilniaus oro uoste dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui ir vadina tai „raganų medžiokle“. Vyriausybės pozicijos rėmėjai sako, kad investicijos į strateginius objektus turi būti griežtai prižiūrimos, taikant transatlantinius kriterijus ir vertinant investuotojų ryšius su Rusijos ir Kinijos režimais.

 Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus, tačiau sausį nuosmukis buvo gerokai kuklesnis nei per pirmąjį karantiną, teigia bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sausį, palyginti su 2020-ųjų sausiu, sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – 14,4 proc. – krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino dar 2,6 mln. eurų dydžio paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, tad iš viso iki vasario 26 d. verslui jau patvirtinta 23,3 mln. eurų subsidijų, o parama paskirstyta 10868 įmonėms. Taip pat 256 įmonėms jau suteikta beveik 11 mln. eurų lengvatinių paskolų, rašoma pranešime spaudai.

Spartų atlyginimų kilimą pernai palaikė viešasis sektorius, tačiau nemaža dalis privačių įmonių pritaikė veiklą pandemijos sąlygomis, valstybės parama verslui leido išlaikyti darbuotojus, o jų trūkumas skatino ir toliau didinti darbo užmokestį, teigia Lietuvos banko (LB) ekonomistė.  Statistikos departamento duomenimis, per metus realusis darbo užmokestis Lietuvoje augo 12,2 procento. „Pandemija beveik nesulėtino darbo užmokesčio kilimo šalyje.

Šiemet, praėjusių metų deklaraciją elektroniniu būdu gyventojai savarankiškai gali užpildyti jau nuo metų pradžios. Vis dėlto, kaip ir kasmet, rekomenduojama neskubėti ir palaukti kol Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gauti trečiųjų šaltinių duomenys bus perkelti į preliminarias deklaracijas. Apie oficialią pajamų deklaravimo pradžią VMI praneš kitą savaitę.

Šalyje pratęsus karantiną, dalis prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių toliau dirbs trumpesnes darbo valandas, rašoma pranešime spaudai. Vis tik dauguma parduotuvių, iki šiol karantino metu dirbusių trumpiau, grįžta dirbti įprastu darbo grafiku ir pirkėjus pasitiks tomis pačiomis darbo valandomis, kaip ir prieš karantiną. Pirmą Velykų dieną visos tinklo parduotuvės nedirbs.

Daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų balionų keitimui. Kad žmonės galėtų gaminti maistą elektrinėmis viryklėmis arba naudoti gamtines dujas, valstybė sistemų pertvarkai ir naujoms viryklėms skiria 10 mln. eurų.  „Skatindami gyventojus daugiabučiuose namuose atsisakyti dujų balionų, investuojame į mūsų žmonių saugumą“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje – nuo penktadienio gali kreiptis paramos naujo 150 mln. eurų subsidijų paketo. „Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti tos įmonės, kurios yra susijusios, galės pretenduoti į paramą“, – sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

Gedimino kalno Vilniuje ilgalaikius tvarkymo darbus planuojama pradėti rugsėjį, penktadienį informavo Lietuvos nacionalinis muziejus. Pasak muziejaus, praėjusių metų pabaigoje bendrovė „Hidroterra“ pabaigė rengti pirmojo etapo Gedimino kalno ilgalaikio sutvarkymo darbų projektą, juo numatyta darbus vykdyti dviem etapais. Pirmuoju etapu bus tvarkoma pietrytinė kalno dalis.

Valdžiai nutarus labiausiai nuo karantino nukentėjusio grožio sektoriaus darbuotojams skirti subsidijas, kurios siektų 100 proc. 2019 metas jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) sako, kad tokios kompensacijos nebus didelės, nes maži sumokėti mokesčiai. VMI  Kontrolės departamento vyresnysis patarė Rolandas Puncevičius sako, kad 2019 metas savarankiškai dirbantys grožio sektoriaus atstovai sumokėjo kiek daugiau negu 2 mln. eurų GPM.

Nors valdantieji šią savaitę paskelbė siekiantys išlaikyti poros metų laikotarpį be naujų mokesčių ar lengvatų, prezidentas Gitanas Nausėda, prieš dvi savaites pasiūlęs taikyti pelno mokesčio lengvatą 8 proc. atlyginimus keliančioms įmonėms, nutarė nelaukti ir teikti ją svarstyti Seimui jau per pavasario sesiją, rašo 15min.lt. Prezidento Pelno mokesčio lengvatos įsigaliotų jau nuo 2022 metų, nors Finansų ministerija yra paskelbusi, kad mokestinius pokyčius įgyvedins anksčiausiai nuo 2023 metų.

Kritikos ir klaipėdiečių pasipiktinimo sulaukęs siūlymas didinti mokesčius už automobilių stovėjimą uostamiestyje ir mokamų jų statymo zonų išplėtimą Klaipėdos miesto tarybos posėdyje nesvarstytas, rašo „Vakarų ekspresas“.   Pasak mero Vytauto Grubliausko, prie klausimo dėl parkavimo įkainių Klaipėdos mieste bus grįžtama vėliau.

Gimstamumo didinimui prikuriama vis naujų planų, tačiau kasmet Lietuvoje vaikų gimsta vis mažiau. Panašu, kad prie to taip pat prisideda dabartinė išmokų tėvams tvarka. Pradėję vaiką neteisingu laiku, gyventojai netenka nemenkų pinigų sumų. Tuo galėjo įsitikinti Kaune gyvenanti 27 m. Akvilė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinoma). Užuot su vyru ir pirmagime laimingai laukusi šeimos pagausėjimo, ji turi aiškintis, kodėl praranda taip reikalingus pinigus.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto Seime posėdyje trečiadienį svarstyti tolimųjų reisų vairuotojų reikalai. Diskusija pakrypo netikėta linkme. Iš posėdžio išmesti asmenys, ne kartą išjungti mikrofonai. Ketvirtadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje Seimo narys, komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė papasakojo daugiau apie susiklosčiusią situaciją. Anot jo, posėdžio metu patirta chuliganizmo, bus aiškinamasi, kas užsiiminėjo saviveikla.

Pavargę nuo karantino žmonės vis labiau piktinasi, kad ribojimai neatlaisvinami. Kaip Lietuvoje kova su virusu atrodo iš šalies? Ko mums derėtų pasimokyti iš kitų valstybių? Apie tai – pokalbis su valdymo reformų ekspertu, šiuo metu dirbančiu Ukrainoje, Dovydu Vitkausku. Jūs gyvenate Ukrainoje. Kiek teko girdėti, jūs galite vaikščioti ir į barus, ir į restoranus. Mes gyvename griežtame karantine.

Vyriausybinė komisija ketvirtadienį pasiūlė blokuoti aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ planus plėstis Vilniaus oro uoste dėl rizikos nacionaliniam saugumui. „Komisijos sprendimas yra neigiamas“, – BNS ketvirtadienį patvirtino premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Kiek atlaisvinus karantino sąlygas daugelyje Lietuvos vietų pastarąją savaitę buvo galima išvysti seniai nematytus vaizdus: žmonių eiles prie vienos ar kitos parduotuvės. Tačiau ne maisto, o drabužių ar avalynės. Portalo tv3.lt skaitytoja Dainora panašų vaizdelį užfiksavo ketvirtadienį po pietų prie parduotuvės „Batų kalnas“, kuri yra Vilniaus Savanorių prospekte. Eilėje prie parduotuvės laukė apie 10 pirkėjų eilė. „Švelniai tariant, aš apakusi.

Buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius buvo atleistas teisėtai, galutinai nutarė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį atmetė J. Miliaus skundą dėl 2018-ųjų birželį priimto jam nepalankaus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.

 Lietuvoje veikiančių privačių baseinų valdytojai prašo Vyriausybės leisti atnaujinti veiklą. Ketvirtadienį jie išplatino kreipimąsi, prašydami panaikinti baseinų veiklai taikomus ribojimus, teigdami, kad jie yra pertekliniai. Anot pranešimo, kreipimąsi į Vyriausybę pasirašė baseinų „Plaukimo šeima“, „Impuls“, „Sveikame kūne sveika siela“, „Sporto infrastruktūra“, „Plaukimo klubas“, „Klaipėdos baseinas“ ir „Plaukimo mokykla“ valdytojai.

Pandemijos metu darbdaviui paskelbus prastovas darbuotojams, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos gali sumažėti ir jie gali netekti vidutiniškai apie 800 eurų, įspėja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji siūlo tėvams, kurių draudžiamosios pajamos dėl prastovų per pandemiją sumažėjo, išmokas skaičiuoti palankiau. Minėtos išmokos būtų apskaičiuojamos iš laikotarpio, buvusio iki pirmo karantino paskelbimo.

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimą. Didžioji dalis paslaugų sektoriaus savo veiklos vykdyti negalėjo, o tie, kuriems buvo leista dirbti, pastebėjo sumažėjusį vartotojų skaičių, rašoma pranešime spaudai. Įvairiuose sektoriuose dirbantys žmonės bando prisitaikyti prie koronaviruso. Tuo tarpu finansų ekspertai prognozuoja, kad prisitaikius prie viruso, pradėjus dirbti kitokiomis sąlygomis ir metodais – kils kainos.

Valstybės pagalbos nesulaukiantys paukštynai teigia skaičiuojantys milijoninius nuostolius, todėl mažina gamybą. Vieną jų – Kaišiadorių paukštyną – svarstoma uždaryti.  Tautvydo Barščio kontroliuojama grupė „KG group“ pranešė, kad jos valdomi Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynai ketvirtadienį informavo Lietuvos ūkininkus, iš kurių superka mėsinius viščiukus, jog nuo gegužės nutraukia sutartis ir stabdo paukščių supirkimą.

Pandemija vienareikšmiškai pakeitė mūsų kasdienybę bei įpročius. O kaip konkrečiai ji tai padarė, galima suprasti iš perkamiausių 2020 metų prekių. Apžvelkime lietuvių geidžiamiausias prekes ir panagrinėkime, kodėl būtent joms šis laikas tapo tikru renesansu, rašoma pranešime spaudai. 2020 metai visiems buvo netikėti ir keisti: vieniems buvo kupini kūrybos ir atradimų, kitiems – sudėtingi ir gausūs pralaimėjimų. Vieno didžiausių prekybos centro internete „Varlė.

Subsidijas labiausiai nuo karantino nukentėjusiems verslams tikimasi pradėti mokėti kovo mėnesį, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, šiuo metu antrasis subsidijų paketas derinamas su Europos Komisija (EK). „Antras paramos komplektas yra derinamas su Europos Komisija, mums Vyriausybėje taip pat dar reikės patvirtinti aprašą, kadangi valstybės pinigai turi būti leidžiami tam tikra tvarka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

Nepaisant pandemijos ir įvairių su ja susijusių ribojimų, Lietuvoje yra ne viena įmonė, darbuotojams mokanti penkiaženkles sumas. Bent 14 jų už praėjusį mėnesį išmokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršijo 10 tūkst. eurų. Tai rodo naujausi „Sodros“ paskelbti sausio mėnesio duomenys apie išmokamo darbo užmokesčio vidurkius. Didžiausią algų vidurkį sausį fiksavo Kaune registruota bendrovė „Gurtam“. Jos darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo 50,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad Vyriausybė nepakeis ankstesnio sprendimo ir dalyvaus nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje projekte, jei Apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbtų, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) stadiono projektą sustabdė nepagrįstai.    „Jeigu teismas pripažįsta, kad esame teisūs, grįžtame prie to, kad esame pasirašę tarpusavio įsipareigojimus su Vyriausybe. Tikimės, kad Vyriausybė nepakeis to sprendimo.

Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis šiuo metu siekia net 16,4 proc. ir yra vienas didžiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Nerimą dėl ateities kelia ir nesibaigianti koronaviruso pandemija, dėl kurios dalis įmonių buvo priverstos pristabdyti ar galutinai nutraukti savo veiklą. O kas mūsų laukia pasibaigus pandemijai? Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas ir Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Tris oro uostus vienijančios valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LOU) valdybos pirmininke išrinkta jos narė Eglė Čiužaitė, pranešė Susisiekimo ministerija.  Finansų ir tarptautinio verslo išsilavinimą turinti E. Čiužaitė yra vadovavusi įmonei „Lietuvos energijos gamyba“ (dabar – „Ignitis gamyba“), ji yra sukaupusi didelę vadovavimo ir tarptautinių įmonių valdymo patirtį. LOU valdyboje ji dirba nuo pernai kovo.

2020 m. NMA buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 386 606 paraiškos paramai gauti. Ūkininkus, kaimo verslininkus ir kitus paramos gavėjus pasiekė beveik 1 mlrd. (963 377 284) Eur paramos. Tai antra didžiausia NMA istorijoje per metus išmokėta paramos suma. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) administravimas tęsiasi, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų.

Paveldėjus didesnį nei 1 mln. eurų vertės turtą siūloma nebetaikyti lengvatų ir išimčių šeimos nariams, išskyrus sutuoktinius – toks turtas būtų apmokestinamas 20 proc. jo vertės tarifu, rašoma pranešime. Tai numatančias Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisas registravo Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas. Pasak politiko, tokie mokestiniai pakeitimai būtų socialiai teisingi, nes lig šiol artimieji, kurie paveldi didelį turtą, valstybei nemoka jokių mokesčių.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė dar kartą paragino įmones, kurių veikla pastaruoju metu buvo atlaisvinta, pasinaudoti galimybe testuoti darbuotojus ir už tai gauti valstybės kompensacijas.  „Karantinas negali tęstis amžinai ir su virusu mums reikia išmokti gyventi. Dėl to mes skatiname testuotis ir labai labai kviečiu visus pasinaudoti testavimo galimybėmis“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

„Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius ilginame „Maxima XXXX“ parduotuvės darbo laiką, kad žmonės patogiai ir neskubėdami galėtų apsipirkti vėlesnėmis valandomis, kai pirkėjų srautas yra mažesnis, rašoma pranešime spaudai.  Stebime situaciją ir priimame sprendimus, kad užtikrintume darbuotojams saugią darbo aplinką, o pirkėjams būtų saugu apsipirkti“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Dėl pandemijos į namų erdvę persikėlę darbas ir vaikų ugdymas šalies gyventojams kelia naujų iššūkių. Tik kas antras nuotoliniu būdu dirbantis gyventojas teigia, kad jam pavyksta suderinti darbą iš namų su namų ruoša ar vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.  Auginantys nepilnamečius vaikus situaciją vertina dar santūriau – su nauja realybe sako susitvarkantys 37 proc. apklaustųjų, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.

Nedarbo lygis Baltijos valstybėse 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos krizės metais, aukščiausiai pakilo Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų atliktų visuomenės užimtumo tyrimų duomenimis, vidutinis nedarbas Lietuvoje praėjusiais metais sudarė 8,5 proc., Latvijoje – 8,1 proc., Estijoje – 6,8 procento. Palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 2,2 procentinio punkto, Latvijoje – 1,8 proc., Estijoje – 2,4 punkto.

Neringos savivaldybėje stringa socialinio būsto statybos, tačiau įrengti aštuoni butai savivaldybės valdininkams. Tarp gavusių naujus būstus yra ir savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Tribulaitė, kuri priklausė šį klausimą sprendusiai komisijai. Pasak savivaldybės, ji nuo sprendimo nusišalino, skelbia lrt Tyrimų skyrius. Lrt duomenimis, dalis būstus gavusių valdininkų turi nekilnojamojo turto kitose savivaldybėse.

Siekiant stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) antrojo bloko statybas yra būtina neprekiauti nesaugia elektra iš Baltarusijos, bendrame Lietuvos ir Ukrainos parlamentų užsienio reikalų komitetų posėdyje sakė Lietuvos energetikos ministras. Pasak Dainiaus Kreivio, pradėjusi veikti Astravo AE jau buvo susidūrusi su gedimais ir darbo trikdžiais, kurie kelia rimtą rūpestį ir rodo didelį elektrinės nesaugumą, teigiama Seimo Užsienio reikalų komiteto pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ketvirtadienį pristatys kompensacijų už darbuotojų testavimo nuo COVID-19 priemonę. Nuotolinėje spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė, Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Arturas Nastaravičius, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vykdantysis direktorius Laimutis Paškevičius bei „Invegos“ Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovas I...

Vyriausybė nusprendė panaikinti reikalavimą dėvėti apsaugines kaukes ir kitus veido uždangalus lauke, atviroje erdvėje. Užtat patalpose žmonės raginami dėvėti medicinines kaukes ir respiratorius. Vaistinių ir prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad apsauginių kaukių, o ypač respiratorių, pardavimai augo jau anksčiau, duris atvėrus kirpykloms grožio salonams. Tačiau tikina, šių prekių nepritrūks, kainų kelti irgi neketina.

Vyriausybei trečiadienį dar vienam mėnesiui – iki balandžio pratęsus karantiną bei leidus judėti tarp šešių didmiesčių ir jų rajonų, verslo atstovai sako karantino tęsinio laukę, bet pasigenda diskusijų, kaip galės saugiai grįžti į normalią veiklą.  Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pareiškė, kad karantino tęsimui tapus rutina, reikia ieškoti galimybių verslui, ypač smulkiam, saugiai grįžti į ekonominę veiklą.

Nepaisant pandemijos ir užsivėrusių barų, AB „Volfas Engelman“ pardavimai per praėjusius metus, palyginti su 2019-aisiais, išaugo 12,6 proc. ir pasiekė 55,5 mln. eurų. Be to, „Nielsen“ rinkos tyrimų bendrovės duomenimis, Kaune įsikūręs alaus bravoras nuo 24,5 iki 25,5 proc. padidino Lietuvoje užimamos rinkos dalį.  „Dėkojame vartotojams, partneriams ir darbuotojams už dar vienus sėkmingus metus“, – sako AB „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.