NT ekspertai: gyventojai pametė sveiką protą ir perka bet ką – gali kilti problemų

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

„Gyventojų lūkesčiai stebėtinai geri. Visos pandemijos metu lietuvių nuotaikos buvo vienos geriausių visoje Europos Sąjungoje (ES).

Nors ir yra didelis noras eiti su banda, reiktų sustoti. Jau blogas ženklas, kai gyventojai perka būstą juo nepasidomėję. Vėliau paaiškėja, kad būstas be automobilio stovėjimo vietos ar su vaizdu pro langą į sieną“, – pastebėjo ekonomistas.

Anot jo, lygiai toks pat NT fenomenas buvo prieš 2008–2009 metų krizę.

„Tada žmonės NT pirkdavo ne kaip objektą, bet tiesiog kvadratinius metrus. Žmonės nežiūrėjo į kitus būsto privalumus ar trūkumus.

Šiuo metu susidariusia situacija naudojasi ir NT vystytojai, kurie mato, kad žmonės perka bet ką ir dar iš brėžinių. Todėl pasiseka tiems pirkėjams, kurie perka iš vystytojų, kuriems rūpi jų reputacija ir statomo objekto kokybė. Tačiau būna ir kitokių, kurie pataupys ir butai bus nekokybiški“, – sakė Ž. Mauricas.

Būsto rinka priklauso pardavėjams

NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu gyventojai neturi galimybių skirti pakankamai laiko įsigilinti į perkamą būstą.

„Dažnu atveju žmonėms perkantiems būstą tenka dalyvauti aukcionuose. Tą patį būstą nori pirkti keli pirkėjai, todėl jie turi konkuruoti, kelti kainą.

Šiuo metu NT rinka priklauso pardavėjams, tai reiškia, kad dabar pirkti būstą nėra palanku. O laimi tas pirkėjas, kuris yra greitesnis, labiau linkęs rizikuoti. Žinoma, nusipirkus gali paaiškėti, kad ne viską apie būsimą būstą žmogus išsiaiškino. Tad gali kilti papildomų problemų“, – komentavo NT specialistas.

REKLAMA

Anot jo, kitokio scenarijaus šiandienėje rinkoje sunku tikėtis.

„Jeigu žmonės ilgai galvos ir lauks, kitas pirkėjas jį aplenks. Vis tik patys gyventojai turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Pirkėjai patys sprendžia – nori prisiimti riziką ar ne. Tačiau įvairūs pranešimai viešojoje erdvėje, kuriuos skelbia pardavėjai ir NT vystytojai, gyventojus skatina nelaukti, bet kuo greičiau pirkti.

Vystytojai kalba apie žaibiškai mažėjančią pasiūlą, apie įstatymų pokyčius (Žemės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį NT projektams – aut. past.), kurie lems būstų kainų augimą. Tačiau tokie gąsdinimai ne iki galo yra teisingi ir sąžiningi. Formuluojama žinutė, kad reikia skubėti pirkti, kol dar yra galimybė. Ir kai kurie pirkėjai pasiduoda šiam spaudimui“, – aiškino A. Antanavičius.

Anot jo, nusipirkus būstą vėliau jį pakeisti kitu galima.

„Tačiau reikėtų nepamiršti, kad būsto pirkimas ir pardavimas su savimi neša ir nemažus finansinius kaštus – sandorio įforminimą, notarinius mokesčius, jeigu yra banko paskola, kredito sutarties mokestis, hipotekos (įkeitimo) mokestis, brokerių komisiniai ir t.t.

Tad būsto keitimas gali kainuoti iki 5 proc. jo kainos. Todėl keisti būstus galima, tačiau tai kainuoja“, – aiškino A. Antanavičius.

Derybose kaina ne nuleidžiama, bet keliama

NT brokeris Ignas Zabarauskas pritarė, kad šiuo metu rinka tikrai priklauso pardavėjams.

„O pirkėjus veikia bandos jausmas. Žmonės skuba pirkti, nes jie būna jau praradę kelis norimus būstų variantus. Šiuo metu vysta aukcionai. Būsto pirmam atėjusiam apžiūrėti žmogui neparduodame.

Dažniausiai skiriame savaitę ar dvi būsto apžiūrai, t. y. jos metu ateina visi gyventojai, kurie nori jį pirkti. Po to, jeigu už prašomą kainą sutinka mokėti daugiau nei vienas pirkėjas, renkamės geresnį pirkėją. O geresnis tas, kuris sutinka mokėti daugiau“, – pasakojo brokeris.

REKLAMA

Anot jo, šiuo metu pasiūla sumažėjo, todėl pardavėjai diktuoja savo sąlygas. I. Zabarausko teigimu, todėl ir derybos šiandien kitokios – kaina keliama, o leidžiama žemyn.

„Taip pat pandemija pakeitė pirkėjų lūkesčius būstui. Žmonės ėmė vertinti atskirus kambarius. Ieško būstų, kuriuose galėtų įsirengti darbo kambarį. Anksčiau to nebuvo.

Dar gyventojai nori turėti terasą, bent mažą plotelį žemės, kur galėtų leisti laiką lauke“, – pirkėjų įpročius komentavo I. Zabarauskas.

Rinka toliau augo ir balandį

Registrų centro duomenimis balandį NT sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad pastarųjų kelių mėnesių rezultatai viršija iki pandemijos matytus skaičius.

„Nekilnojamojo turto sandorių rinkoje ne pirmą mėnesį stebime palyginti didelį aktyvumą – bendras įregistruotų sandorių skaičius auga, atskirų NT kategorijų duomenys labai artimi ar net viršijo rekordinį praėjusių metų spalio rezultatą.

Žvelgiant į ilgesnį – pastarųjų 6-9 mėnesių – laikotarpį galima pastebėti, kad butų, gyvenamųjų namų ir sklypų sandorių vidurkis viršija ikipandeminiais 2019-aisiais fiksuotus skaičius, o pirkėjai noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių – beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį – 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).


Rašyti komentarą...
D
Donatas
2021-05-08 15:21:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aš dabar ir turėdamas pinigų nepirkčiau, nes kainos jau labai nebeadekvačios. Bet jeigu protelio trūksta tai niekas nekaltas jei norima permokėti ar išvis pirkti velnias žino ką ir iš brėžinių.
Atsakyti
-3

J
Jogis
2021-05-08 15:38:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paskui prasidės savižudybės
Atsakyti
-4

K
Kas kaltas
2021-05-08 15:54:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
O ko dejuojat dabar NT-šnikai? Patys to norėjote, jūsų šlapios fantazijos pildosi.
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų