Užsienis

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį prieš Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje numatyta nauja pagalba Kyjivui, pareiškė, kad Bendrija turi suteikti visapusišką ir ilgalaikę paramą Ukrainai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Vengrija visą Europą paėmė įkaite. Viktoras Orbanas reikalauja suteikti jo šaliai užšaldytus europinius pinigus mainais į paramą Ukrainai. Atrodo, kad Bendrijos lyderiai linkę nusileisti Budapeštui, tačiau pasigirsta svarstymų, kad to daryti nevalia, kadangi Orbanas jau pasirinko ne Europos, o Rusijos pusę. Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pažadėjo per šią savaitę vyksiančias Europos Sąjungos biudžeto derybas kovoti už ilgalaikę finansinę paramą Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos invaziją. „Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiose ES derybose pasisakysiu už tvarią ir patikimą finansinę paramą Ukrainai ateinančiais metais“, – sakė O. Scholzas parlamentui. „Tai susiję su Europos saugumu – tai yra Vokietijos prioritetas“, – pridūrė jis.

Varšuvos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Lenkijos parlamente antradienio vakarą įvykusio incidento, kuomet vienas įstatymų leidėjas gesintuvu užgesino Chanukos proga uždegtą žydų žvakidę. Kasmet Seime tradiciškai švenčiama žydų šviesos šventė Chanuka, kuria parodoma, kad Lenkija priima visas religijas. Tuo taip pat pagerbiama šalies žydų bendruomenė, kuri Antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai okupavus Lenkiją buvo didžiąja dalimi išnaikinta.

Ankstyvosiomis trečiadienio valandomis netoli Pirėjo uosto, esančio į pietvakarius nuo Atėnų, driokstelėjęs galingas sprogimas apgadino komercinį kvartalą, kuriame įsikūrusios parduotuvės ir įmonės, pranešė pareigūnai. Policija patvirtino, kad naktį sprogo bomba. Per sprogimą žmonės nenukentėjo, tačiau buvo padaryta didelė žala pirmame aukšte įsikūrusioms parduotuvėms ir aukščiau esantiems biurams, išdaužyti netoliese esančių namų ir įmonių langai.

Užsitęsus karui Ukrainoje, sparčiai augant žuvusiųjų skaičiui, o valstybei intensyvinant represijas, sėjant nerimą ir baimę visuomenėje, reikšmingai mažėja Rusijos Federacijos gyventojų palaikymas karui. Aktyvių karo rėmėjų Rusijos Federacijoje „branduolys“ 2023 metų spalio pabaigoje sumažėjo iki vos 12 proc.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį parėmė sankcijų taikymą izraeliečių naujakuriams, atsakingiems už išpuolius prieš palestiniečius Vakarų Krante. „Dėl augančio ekstremistiškai nusiteikusių naujakurių smurto palestiniečiai patiria didžiules kančias. Tai kenkia ilgalaikės taikos perspektyvoms ir gali dar labiau padidinti regioninį nestabilumą“, – ES įstatymų leidėjams sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Osle pareiškė, kad jo šalis negali įveikti Rusijos be paramos. Taip jis kalbėjo pagrindinėms Kyjivo sąjungininkėms JAV ir Europos Sąjungai vis dar nepatvirtinant naujos pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. „Negali laimėti be pagalbos. Bet negali ir pralaimėti, nes (viskas), ką turi, (yra) tavo šalis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.

Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbė ekonomines ir diplomatines sankcijas šimtams asmenų ir įmonių – nuo Rusijos iki Kinijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų. Šiuo žingsniu JAV pritaikė ekonomines ir diplomatines sankcijas trečiosioms šalims, kurios prisideda prie Rusijos invazijos į Ukrainą.

Naujausiame 100 geriausių pasaulio miestų, į kuriuos verta vykti, reitinge atsidūrė net 63 Europos miestai, tarp jų pirmą kartą pasirodė ir Vilnius. Pirmoje vietoje – Paryžius.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, kad dėl Gazos Ruožo bombardavimo šalis rizikuoja prarasti pasaulinę paramą kare su palestiniečių kovotojų organizacija „Hamas“. Tai buvo kol kas griežčiausios J. Bideno replikos į Izraelio pusę nuo spalio 7-osios „Hamas“ išpuolio, išprovokavusio dabartinį konfliktą. Rėmėjams jis sakė, kad B. Netanyahu turi pakeisti savo poziciją dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo palestiniečiams.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį prieš svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą paragino 27 bloko lyderius paremti didelę finansinę pagalbą Ukrainai ir Kyjivo siekius pradėti derybas dėl narystės. „Turime suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji šiandien būtų stipri. Kad rytoj ji galėtų būti stipresnė prie derybų stalo, kai derėsis dėl ilgalaikės ir teisingos taikos“, – EK pirmininkė sakė Europos Parlamento nariams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį įvykusį Donaldo Tusko prisaikdinimą naujuoju Lenkijos premjeru įvertino kaip teigiamą žingsnį siekiant glaudesnių Varšuvos ir Europos Sąjungos ryšių. „Donaldas Tuskas nori sugrąžinti Lenkiją į ES centrą – ten, kur jai ir vieta, – O. Scholzas vokiečių ir lenkų kalbomis rašė socialiniame tinkle „X“. – Tikiuosi, kad kartu pasieksime pažangos ES bei Vokietijos ir Lenkijos santykių srityje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį pasirašė įsaką, kuriuo prisaikdinama Donaldo Tusko vyriausybė. D. Tuskas, kurio vyriausybei vėlų antradienį paramą išreiškė Seimas, prezidentūroje perskaitė priesaiką. „Pradėdamas eiti ministro pirmininko pareigas iškilmingai prisiekiu, kad liksiu ištikimas Lenkijos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų nuostatoms, o tėvynės gerovė ir piliečių gerovė visada bus mano aukščiausias įsakymas“, – sakė jis.

Trečiadienį šalys priėmė pirmąjį Jungtinių Tautų susitarimą dėl klimato kaitos, kuriuo pasaulis raginamas atsitraukti nuo iškastinio kuro. „Turime pagrindą įgyvendinti permainingus pokyčius“, – sakė COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas Dubajuje vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos prieš bendru sutarimu priimant susitarimą.

Rusija nori sutelkti dar 170 tūkst. žmonių karui prieš Ukrainą. Tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Jungtinės Karalystės politinis koordinatorius JT Fergusas Eckersley, pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė. Pasak jo, Rusija, pažeisdama JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, perka ginklus iš Irano ir Kinijos, o paskui juos naudoja civiliams gyventojams ir svarbiai nacionalinei infrastruktūrai Ukrainoje pulti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Oslą susitikti su penkių Šiaurės šalių, kurios yra vienos pagrindinių Kyjivo rėmėjų kare su Rusija, vadovais, pranešė Norvegijos vyriausybė. Šią vasarą Ukrainai pradėjus kontrpuolimą, kuris dar nedavė lauktų rezultatų, V. Zelenskis stengiasi sutelkti Ukrainos sąjungininkų paramą didėjant nepasitenkinimui.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį didele balsų persvara priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti kovas Gazos Ruože. Taip ši institucija, kuriai priklauso visos 193 JT valstybės narės, perėmė iniciatyvą iš Saugumo Tarybos bei padidino spaudimą Izraeliui ir JAV. Už rezoliuciją balsavo 153 valstybės. Palyginimui, rezoliucijas, smerkiančias Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, paprastai remia apie 140 šalių.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 10 rusų dronų ir 10 raketų. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 10 atakos dronų „Shahed“ ir kad visi jie buvo numušti, dauguma – virš Odesos srities. Oro pajėgos taip pat nurodė, kad maždaug 3 val. nakties rusai raketomis smogė Kyjivui ir kad visi 10 taikinių, skrieję į sostinę balistinėmis trajektorijomis, buvo numušti.

Ukrainai jau beveik dvejus metus kariaujant su į jos teritoriją įsiveržusiomis Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, Estija pradėjo rengtis kitai rusų invazijai, kurios galimybe neabejoja. Estijoje gyvena tik 1,3 mln. žmonių, o jos kariuomenę sudaro apie 4 000 aktyvių karių ir 37 000 rezervistų. Tačiau šalis taip pat turi savanorių sukarintas pajėgas, kurios yra Estijos gynybos pajėgų (EDL) dalis. Žiniasklaidos duomenimis, jose yra 43 000 kovotojų.

Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo, jog Rusija tikisi, kad JAV apleis Ukrainą, ir pažadėjo ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad rems Kyjivą, nors respublikonai blokuoja naują karinę pagalbą. Stovėdamas šalia J. Bideno spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis savo ruožtu pažadėjo, kad Ukraina kovos toliau, ir sakė, kad būtų nenormalu Kyjivui atiduoti kokias nors teritorijas siekiant taikos susitarimo.

Policija antradienį sulaikė populiarų prancūzų rašytoją Fredericą Beigbeder, naujienų agentūrai AFP pranešė prokurorai, nenurodydami sulaikymo priežasties. Tačiau transliuotojas „Franceinfo“ teigė, kad jis buvo apklaustas atliekant tyrimą dėl vasarą vienos moters rašytojui pateikto kaltinimo išžaginimu. Pasak „Franceinfo“ pranešimo, ta moteris teigė, kad viešbučio kambaryje su F. Beigbeder lytiškai santykiavo abipusiu sutikimu, o vėliau tą pačią naktį – dar kartą, bet jau ne abipusiu sutikimu.

Vokietija perdavė Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą „Patriot“. Ji bus dislokuota ir pradėta naudoti dar iki šių metų pabaigos, praneša „UNIAN“. Svarbiausi įvykiai:  23:28 | Šalia sienos su Ukraina Baltarusija stato karinį miestelį Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km. nuo sienos su Ukraina.

Po Šaltojo karo Europa sumažino karines išlaidas, o tai lėmė karinių pajėgumų mažėjimą. Dabar jais šio žemyno valstybės nusileidžia nuo Rusijos, Kinijos ar net Indijos, rašo „Ukrinform“. Jungtinė Karalystė, pagrindinė JAV karinė sąjungininkė ir didžiausia gynybos išlaidų vykdytoja Europoje, turi ribotus karinius išteklius – tik apie 150 veikiančių tankų ir apie dešimtį tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų.

Lenkijos parlamentas antradienio vakarą per balsavimą išreiškė paramą centristinei Donaldo Tusko vyriausybei. 248 žemųjų parlamento rūmų – Seimo – nariai balsavo „už“, 201 – „prieš“, susilaikiusiųjų nebuvo. Buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero D. Tusko pasiūlyta vyriausybė pakeis aštuonerius metus valdžioje buvusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovautą administraciją, dažnai konfliktavusią su Briuseliu.

Vengrija „yra pasirengusi“ atšaukti savo veto dėl dabartinio Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai, jei ES atšaldys Budapeštui skirtus 30 mlrd. eurų, leidiniui „Bloomberg“ pareiškė Vengrijos premjero politinis direktorius Balazsas Orbanas. Vengrija siekia išsireikalauti didelę sumą ES lėšų mainais už pritarimą paramai Ukrainai. Tačiau su tokiu ultimatumu likusioms bloko šalims gali būti sunku susitaikyti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, surengęs svarbią kelionę į Vašingtoną deryboms dėl tolesnės JAV karinės pagalbos Kyjivui, antradienį atvyko į Baltuosius rūmus pasikalbėti su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). Po derybų su Kongreso nariais V. Zelenskis išlipo iš juodo visureigio ir buvo palydėtas į patalpas, kur Ovaliajame kabinete susitiks su J. Bidenu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį pareiškė, kad Lenkija pažeidė piliečių teises, nes nepripažįsta ir neapsaugo tos pačios lyties asmenų porų sąjungų. Strasbūre įsikūrusio teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus 10 Lenkijos piliečių, palaikančių santykius su tos pačios lyties asmenimis, kurių prašymus susituokti valdžios institucijos atmetė, skundus. Valdžios institucijos pareiškėjams nurodė, kad šalyje teisėtai susituokti gali tik vyras ir moteris.

Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad jų palydovų centras UNOSAT nustatė, jog nuo „Hamas“ karo su Izraeliu pradžios buvo sunaikinta 18 proc. Gazos Ruožo infrastruktūros. Agentūros teigimu, šis įvertinimas pagrįstas lapkričio 26 dieną daryta nuotrauka. Karas prasidėjo po precedento neturinčio spalio 7-osios „Hamas“ kovotojų išpuolio, per kurį, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo 1,2 tūkst. asmenų, dar 240 buvo paimti įkaitais.

Vengrijos parlamentas antradienį priėmė ginčijamą įstatymų paketą, skirtą vadinamajai užsienio įtakai pažaboti. Kaip baiminasi kritikai, tai gali būti panaudota opozicijai ir grupėms, prieštaraujančioms ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistų vyriausybės politikai, malšinti. Parlamento interneto svetainėje skelbiama, kad įstatymai buvo priimti didele balsų dauguma.

Jeffo Bezoso (Džefo Bezoso) aerokosminių technologijų bendrovė „Blue Origin“ antradienį pranešė, kad kitą savaitę ketina paleisti suborbitinę raketą „New Shepard“. Tai būtų pirmoji jos misija po 2022-ųjų rugsėjį įvykusios avarijos be įgulos. Kitą „New Shepard“ misiją planuojama pradėti gruodžio 18 dieną atsidarius paleidimo laikotarpiui, socialiniame tinkle „X“ rašė bendrovė ir pridūrė, kad skrydžio metu bus gabenami 33 mokslo ir tyrimų kroviniai.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį pareiškė, kad Izraelio vyriausybė priešinasi dviejų valstybių sambūviu pagrįstam sprendimui su palestiniečiais, ir paragino ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) pakeisti administraciją. „Tai konservatyviausia vyriausybė Izraelio istorijoje“, – kampanijos renginyje sakė J. Bidenas.

Vokietijos federaliniai prokurorai antradienį pranešė, kad praėjusiais metais suimtiems 27 įtariamiems kraštutinių dešiniųjų grupuotės šalininkams pateikė kaltinimus dėl dalyvavimo sąmoksle užpulti šalies parlamentą ir nuversti vyriausybę. Tarp jų yra 26 asmenys, kaltinami priklausymu visoje šalyje veikusiam ekstremistų tinklui, kurio centre buvo Frankfurto aristokratas ir verslininkas princas Heinrichas XIII Reussas (Heinrichas XIII Roisas), ir viena moteris, kaltinama rėmusi šią grupę.

Tarptautinių misijų sąrašą siūloma papildyti sąjungininkų operacijomis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, į jas galėtų būti siunčiama iki dešimt Lietuvos karių ir civilių. Tai numatyta Seimo nutarimo dėl karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose projekte.

Siekdami išvengti išvykimo į frontą, kai kurie ukrainiečiai imasi įvairių schemų, kad tik nebūtų mobilizuoti. Kartais šios schemos atrodo visiškai teisėtos ir patikimos, tačiau praktiškai jos visai neveikia. Vieną iš tokių schemų aprašė Ukrainos teisininkė Kristina Ochkur. Anot jos, pasitaiko atvejų, kai moterys siekia teisiškai atsisakyti motinystės teisių į vaiką tam, kad tėvas liktų vienintelis globėjas. O pagal įstatymą vyrui, vienam auginančiam nepilnametį vaiką, mobilizacija netaikoma.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per operaciją Gazos Ruože rado dviejų įkaitų, kuriuos „Hamas“ paėmė per spalio 7-osios išpuolį, kūnus. Po to, kai kūnai buvo identifikuoti, valdžios institucijos „informavo Eden Zakarios ir Zivo Dado, kuriuos spalio 7 dieną teroristinė organizacija „Hamas“ paėmė įkaitais, šeimas, kad jų kūnai buvo surasti ir grąžinti į Izraelį“, sakoma kariuomenės pareiškime.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Lenkijos įstatymų leidėjas Grzegorzas Braunas antradienį gesintuvu parlamente užgesino žydų šventės Chanukos proga uždegtą menorą. Toks jo išsišokimas greitai išplito viešojoje erdvėje ir supykdė šalies bei Izraelio politikus.

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad nuo 2014 m. okupuotoje Horlivkoje, Donecko srityje, šalies ginkluotosios pajėgos atkovojo vieną iš teritorijų. Apie tai jis paskelbė „X“ (buvusiame „Twitter“): „Dėkoju mūsų didvyriams, mūsų karališkosios brigados, 24-osios mechanizuotosios brigados, pavadintos karaliaus Danylo Halyčio vardu, šturmo grupei! Nepaisydami sudėtingų sąlygų, jie užėmė vieną iš Horlivkos terikonų ir užėmė priešo pozicijas.

Vokietijos ekonominių tyrimų instituto ZEW skaičiuojamas ekonominių nuotaikų šalyje indeksas gruodį, nepaisant dabartinės biudžeto krizės, pasiekė aukščiausią per devynis mėnesius lygį.

Azerbaidžanas ir Brazilija pirmadienį buvo oficialiai patvirtinti 2024 ir 2025 metų Jungtinių Tautų klimato derybų šeimininkais.  Sprendimas oficialiai paskelbtas Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) vykstančioje JT klimato kaitos konferencijoje COP28. Pasaulio lyderiai susitikime intensyviai diskutuoja apie iškastinio kuro likimą. Azerbaidžane, kurio ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto, COP29 susitikimas vyks kitų metų lapkričio 11–22 dienomis.

Europos Parlamentas antradienį pagerbė Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį Irane išprovokavo masinius moterų protestus, atminimą, įteikdamas prestižinį Europos Sąjungos apdovanojimą už minties laisvę. Jos artimieji, turėję atvykti atsiimti apdovanojimo, buvo sustabdyti Irano valdžios institucijų, tad jis įteiktas M. Amini šeimai atstovaujančiam advokatui bei dviem moterų teisių aktyvistėms.

Slovakijos sunkvežimių vairuotojai atnaujino pasienio punkto su Ukraina blokadą, protestuodami prieš ukrainiečių vairuotojams taikomą tvarką, pagal kurią jie gali įvažiuoti į šalį neturėdami leidimų, antradienį pranešė šalies vežėjų keliais asociacija UNAS. Gruodžio 1–4 dienomis UNAS jau buvo užblokavusi Vyšne Nemeckės kontrolės punktą po panašaus Lenkijos vežėjų protesto prie sienos su Ukraina.

Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas (47 m.), manoma, buvo perkeltas iš kalėjimo centrinėje Rusijoje, kuriame buvo laikomas, pranešė jo bendražygiai leidiniui „The Moscow Times“, tačiau jo buvimo vieta nežinoma. „Nežinome, kur jis galėjo būti perkeltas“, – antradienį „The Moscow Times“ nurodė A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš. „Šiuo metu neturime jokios informacijos“, – pridūrė ji.

Palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad nuo karo su Izraeliu pradžios šiame palestiniečių anklave žuvo mažiausiai 18 412 žmonių. Ministerija pridūrė, kad per karą taip pat buvo sužeista per 50 tūkst. žmonių. Spalio 7 dieną „Hamas“ kovotojai, pro sieną prasiveržę į Izraelio pietus, nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė įkaitais apie 240 izraeliečių bei užsieniečių.

Rusijos užsienio prekybos perteklius spalį sumažėjo perpus – nuo 18,92 mlrd. JAV dolerių (17,6 mlrd. eurų) tuo pat mėnesiu pernai iki 9,43 mlrd. JAV dolerių (8,7 mlrd. eurų), parodė šalies centrinio banko paskelbti duomenys.

Suomija vėl atidarys du sienos su Rusija kirtimo punktus, antradienį pareiškė suomių ministras pirmininkas. Praėjusį mėnesį Suomija uždarė sieną, kaltindama Maskvą migrantų antplūdžio organizavimu. „Vyriausybė šiandien nusprendė, kad rytinė siena liks uždaryta, išskyrus du sienos perėjimo punktus“, – sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo. Nuo rugpjūčio pradžios prie 1 340 km ilgio Suomijos ir Rusijos sienos pasirodė beveik 1 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį prašys daugiau JAV karinės paramos, kad būtų galima kovoti su Rusija, pareiškusia, kad jos pajėgos daro pažangą fronte, o bet kokia tolesnė JAV pagalba Kyjivui esą patirs fiasko.  V. Zelenskis, kuris atvyko į Vašingtoną prašyti toliau teikti pagalbą, susitiks su prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) ir Kongreso lyderiais iš abiejų partijų.

Ukrainoje yra daug šaukiamojo amžiaus vyrų, tačiau jie slepiasi nuo mobilizacijos tuo metu, kai fronte liko kovotojų, kurie beveik dvejus metus gina šalį nuo priešo, piktinasi 79 ODSHB kuopos vadas, Ukrainos liaudies didvyris, kiborgas Jurijus Sobolevas. Kiborgais vadinami savanoriai ukrainiečiai, dalyvavę ginant Donecko tarptautinį oro uostą per karą Rytų Ukrainoje 2014 metais. „Yra daug žmonių, kurie turėtų eiti į kariuomenę, o jie slepiasi. Jei visi susivienytų ir eitų, mūsų būtų daugiau.