Užsienis

Suomija vėl uždarys savo rytinę sieną su Rusija, ketvirtadienį pranešė vidaus reikalų ministrė.  Šis pareiškimas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai ji buvo vėl atidaryta, tačiau dėl padidėjusio migrantų antplūdžio, dėl kurio Helsinkis kaltina Maskvą, Suomija nusprendė ją vėl užverti. „Šis reiškinys vėl prasidėjo ir mes uždarysime visą sieną“, – sakė Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), kad nustatydamas taisykles rusų sportininkams 2024 metų Paryžiaus olimpiadoje jis kelia pavojų olimpiniam judėjimui. Anksčiau šį mėnesį TOK nusprendė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti artėjančiose olimpinėse žaidynėse kaip neutraliems atletams, jei jie neremia Maskvos vykdomos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė norintis, kad Maskva ir Vašingtonas surastų sprendimą dėl amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovicho ir JAV piliečio Paulo Whelano paleidimo.  „Šiuo klausimu palaikomi ryšiai ir vyksta dialogas, tačiau jis nėra paprastas“, – sakė jis.  „Tikiuosi, kad rasime sprendimą. Tačiau amerikiečiai taip pat turėtų mus išgirsti ir priimti sprendimą, kuris tiktų Rusijos Federacijai“, – pridūrė V. Putinas.

Kare Ukrainoje netekę daug sraigtasparnių bei patyrusių pilotų, rusai buvo priversti keisti savo kariavimo iš oro taktiką. Tiesa, nepaisant nuostolių, jų sraigtasparnių atsargos tebėra gausios, maža to, rusai lenkia ukrainiečius ir pilotų skaičiumi.

Rumunų Gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad Rusijai praėjusią naktį dronais atakuojant Ukrainos uostų infrastruktūrą, vienas šių bepiločių sudužo Rumunijos teritorijoje. Ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime sakoma, kad atakų metų Rumunijos oro erdvę stebėjo naikintuvai ir kad radiolokatoriumi buvo aptiktas potencialus oro erdvės pažeidimas netoli Grindu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įspėjo Europos lyderius, kad Vladimiras Putinas išnaudotų bet kokį nesugebėjimą susitarti dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą derybų pradžios. „Žmonėms Europoje nebus jokios naudos, jei Maskva gaus iš Briuselio leidimą – neigiamos nuostatos Ukrainos atžvilgiu forma. Putinas neabejotinai panaudos tai prieš jus asmeniškai ir prieš visą Europą“, – vaizdo ryšiu ES viršūnių susitikimui sakė V. Zelenskis.

Pastaruoju metu netylant kalboms apie blogėjančią Rusijos prezidento sveikatą šis mįslingai užsiminė apie tai, kad „metai žmogaus gyvenime nėra trumpas terminas“. Paklaustas, ar atvyks į 2025-aisiais vykstantį renginį, jis atsakė, kad „jeigu duos Dievas ir viskas gerai bus“. „Komsomolskaja Pravda“ atstovas metinės konferencijos metu pakvietė Rusijos prezidentą 2025-aisiais atvykti į informacinio leidinio 100-mečio minėjimą.

Danijos policija ir šalies žvalgybos tarnyba PET ketvirtadienį pranešė, kad per operaciją, kuria siekta užkirsti kelią planuotam išpuoliui, pareigūnai sulaikė kelis asmenis. PET ir kelių policijos apygardų pareigūnai šiuos asmenis sulaikė per ankstyvą rytą surengtus reidus keliose Danijos vietovėse. „Operacija buvo vykdoma remiantis įtarimais dėl rengiamo teroristinio išpuolio“, – nurodoma pranešime.  Daugiau informacijos apie šį atvejį nepateikta.

Dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusių kainų Rusijoje kiaušiniai pradėti pardavinėti net po vieną. Rusijos žiniasklaidos kanalai dalijasi vaizdo įrašais, kaip rusai stovi eilėse, norėdami nusipirkti kiaušinių. Maskvoje, Maskvos srityje, Orenburge, Novosibirske ir Kryme kiaušiniai pradėti pardavinėti po vienetą, praneša rusų žiniasklaida.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje dislokavo daugiau kaip 600 tūkst. rusų karių. Apie tai šalies vadovas pranešė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai įsakė savo kariuomenei užimti Ukrainos sostinę Kyjivą. „Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – teigė jis per savo pirmąją metų pabaigos spaudos konferenciją nuo karo pradžios 2022 metų vasarį.

Pietų Korėjos kariuomenė ketvirtadienį pranešė pakėlusi naikintuvų, kai du Kinijos ir keturi Rusijos kariniai lėktuvai įskrido į jos oro gynybos zoną. Oro gynybos identifikavimo zona – tai platesnė nei šalies oro erdvė teritorija, kurioje saugumo sumetimais bandoma kontroliuoti orlaivius, tačiau ši sąvoka neapibrėžta jokioje tarptautinėje sutartyje. Kinijos ir Rusijos lėktuvai 11 val. 53 min. vietos (4 val. 53 min.

Maskvos teismas ketvirtadienį paliko galioti sprendimą iki sausio 30 dienos suimti amerikiečių žurnalistą Evaną Gershkovichą, anksčiau šiais metais sulaikytą Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu. „Evanas Gershkovichas liks suimtas iki 2024 metų sausio 30 dienos“, – sakoma Maskvos miesto teismo pareiškime, paskelbtame socialiniuose tinkluose. Šiuo sprendimu buvo atmesta praėjusio mėnesio pabaigoje pateikta apeliacija.

Milijardierius, kompanijų „SpaceX“, „Tesla“ bei socialinio tinklo „X“ savininkas Elonas Muskas vėl atsidūrė skandalo centre. Šį kartą jis pareiškė, kad rusai turi puikų humoro jausmą, o diktatorius Vladimiras Putinas „nėra blogas žmogus“. E. Muskas skandalingus teiginius išsakė per „X“ tinklalaidę, kurios fragmentas buvo išplatintas socialiniuose tinkluose. Milijardierius sakė, kad jam patinka rusiški memai apie jį, nes rusai turi „ypatingą humoro jausmą“. „Rusai turi ypatingą humoro jausmą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dalyvauja kasmetinėje programoje, kurioje jam užduodami iš anksto atrinkti vietos informavimo priemonių ir gyventojų klausimai. Laidos pradžia buvo skirta „spec.

Aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas, komentuodamas Vengrijos užsispyrimą blokuoti derybas dėl Ukrainos narystės ES bei 50 mlrd. eurų paramos šaliai, pripažino, kad bendrijos narėms jau įgriso toks Vengrijos valdžios institucijų elgesys. Apie tai rašo leidinys „Evropejska Pravda“, kurio žurnalistas Briuselyje su anonimiškumo sąlyga kalbėjosi su aukštu ES pareigūnu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad taika su Ukraina įmanoma tik tada, kai Maskva pasieks savo tikslus beveik dvejus metus trunkančiame kare. „Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs pirmąją nuo kariuomenės pasiuntimo į Ukrainą metų pabaigos spaudos konferenciją. Prieš savaitę jis paskelbė dalyvausiantis kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose, o tai leistų jam likti Kremliuje bent iki 2030-ųjų. V. Putinas, jaučiantis, kad praėjus beveik dvejiems metams nuo karo pradžios situacija keičiasi jo naudai, kelias valandas atsakinės į žurnalistų ir žiūrovų klausimus.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pirmą kartą asmeniškai susitiko su kai kurių iš aštuonių amerikiečių, laikomų dingusiais be žinios ir, kaip manoma, paimtų į nelaisvę „Hamas“ per spalio 7 dienos išpuolį prieš Izraelį, šeimomis. Amerikiečių lyderis patikino jas, kad jo administracija yra pasiryžusi sugrąžinti jų artimuosius.

Trys Japonijos ministrai ketvirtadienį pateikė atsistatydinimo pareiškimus dėl didelio kyšininkavimo skandalo valdančiojoje partijoje, pranešė žiniasklaida. Ekonomikos ir pramonės ministras Yasutoshi Nishimura, vidaus reikalų ministras Junji Suzuki ir žemės ūkio ministras Ichiro Miyashita tai padarė ketvirtadienio rytą, sakoma pranešimuose. Vėliau ketvirtadienį tai padaryti turėtų ir vyriausiasis ministrų kabineto sekretorius Hirokazu Matsuno, taip pat penki ministrų pavaduotojai.

„Radio Svoboda“ išanalizavo vaizdo įrašą, kuriame Rusijos kariai mūšio lauke veda Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus į priekį ir, naudodamiesi jais kaip gyvais skydais, apšaudo ukrainiečių pozicijas. Beveik 19 minučių trukmės vaizdo įrašą žurnalistams pateikė vieno iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinių, kovojančių Zaporižios kryptimi, kovotojai. Jis buvo nufilmuotas iš drono Robotynės apylinkėse, Zaporižios srityje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią. Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad per puolimą prieš „Hamas“ kovotojus Gazos Ruože iki šiol žuvo 115 karių. Antradienį užfiksuoti 10 žuvusiųjų – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi diena nuo spalio 27-osios, kai Izraelio kariuomenė pradėjo sausumos puolimą palestiniečių teritorijoje. Remiantis oficialiu kariuomenės aukų sąrašu, devyni iš antradienį žuvusiųjų priklausė daliniams, kurie, pasak kariuomenės atstovo spaudai, dalyvavo įnirtingame mūšyje Šedžajoje.

Rusijos Vidaus reikalų ministerija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė Ukrainos karinės žvalgybos vadovą Kyrylą Budanovą. Apie tai skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos Vidaus reikalų ministerijos duomenų baze, kurioje rašoma: „Kyryla Oleksejevičius Budanovas ieškomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį“. Tiesa, straipsnis, pagal kurį vykdoma paieška, nenurodomas.

JAV Atstovų Rūmai trečiadienį leido pradėti prezidento Joe Bideno apkaltos tyrimą, visiems respublikonams palaikius šį procesą. Visgi kai kurie partijos nariai nerimauja, kad tyrimas dar nepateikė įrodymų dėl netinkamo prezidento elgesio. Atstovų Rūmų respublikonų konferencija, priėmusi sprendimą 221 balso persvara prieš 212, pritarė apkaltos procesui, kuris gali lemti J. Bidenui bausmę už tai, kas JAV konstitucijoje vadinama sunkiais nusikaltimais ir nusižengimais.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. Svarbiausi įvykiai: 19:40 | ES lyderiai sutarė dėl narystės derybų su Ukrainai ir Moldova pradžios Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas vadovas Charles'is Michelis.

Palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ vadovas Ismailas Haniyehas trečiadienį pareiškė, kad bet koks pokario planas dėl Gazos Ruožo, į kurį neįtraukta jo vadovaujama grupuotė, yra tik iliuzija. „Bet kokie susitarimai dėl Gazos ar palestiniečių reikalų be „Hamas“ ar pasipriešinimo grupuočių yra iliuzija“, – sakė jis per televiziją transliuojamoje kalboje.

Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km nuo sienos su Ukraina. Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“, remdamasi stebėsenos grupe „Belaruski Hajun“.  Stebėsenos grupės duomenimis, išaiškėję nauji faktai patvirtina, kad Gomelio rajone rengiamasi statyti Pietų operatyvinės vadovybės karinę stovyklą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) vadovą Antonio Guterresą surengti tarptautinę konferenciją, kuri „padėtų rasti Izraelio ir „Hamas“ karo sprendimą, rašo „The Moscow Times“. Maskva ne kartą ragino sukurti Palestinos valstybę ir palaiko santykius su „Hamas“, kurios nepripažįsta teroristine organizacija. „Hamas“ atstovai spalį net lankėsi Rusijoje.

Jei į valdžią JAV per artėjančius rinkimus bus išrinktas buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, jis bus pasirengęs suteikti Šiaurės Korėjai galimybę išsaugoti branduolinius ginklus ir panaikinti jai taikomas sankcijas, rašo „Politico“. „D. Trumpas svarsto planą, kuris leistų Šiaurės Korėjai išsaugoti branduolinius ginklus ir suteiktų režimui finansinių paskatų nebegaminti naujų bombų“, – rašoma leidinyje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu trečiadienį pareiškė, kad karas Gazos Ruože tęsis tol, kol bus pasiekta visiška pergalė prieš palestiniečių kovotojų grupuotę „Hamas“. „Mes tęsime iki galo. Nėra jokių abejonių. Tai sakau atsižvelgdamas į didelį skausmą, taip pat į tarptautinį spaudimą. Niekas mūsų nesustabdys. Mes eisime iki galo, iki pergalės, nieko mažiau“, – teigė jis savo biuro išplatintame vaizdo pareiškime.

Vienas rusas, lapkritį atskridęs lėktuvu iš Danijos į Los Andželą be paso ir bilieto, sulaukė federalinių kaltinimų, pranešė pareigūnai. Pareigūnams šis vyras teigė neprisimenantis, kaip jam pavyko praeiti saugumo patikrą Europoje, teigiama Federalinio tyrimų biuro (FTB) pateiktame federaliniame skunde. Sergejus Očigava į Los Andželo tarptautinį oro uostą atvyko lapkričio 4-ąją oro bendrovės „Scandinavian Airlines“ 931-uoju reisu iš Kopenhagos.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį susitarimą dėl atsitraukimo nuo iškastinio kuro, pasiektą per Jungtinių Tautų klimato kaitos derybas COP28, pavadino istoriniu. J. Bidenas atkreipė dėmesį, kad, nepaisant šio susitarimo, vis dar reikia daug nuveikti, kad būtų pasiekti pasaulinio atšilimo ribojimo tikslai. Tačiau, pasak jo, trečiadienio rezultatai leidžia užtikrinti pažangą.

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad toliau stengiamasi sutvarkyti pagrindinio Ukrainos telekomunikacijų paslaugų teikėjo „Kyivstar“ tinklą, kuris dieną prieš tai nukentėjo nuo precedento neturinčios kibernetinės atakos. Antradienį įvykdytas išpuolis paralyžiavo „Kyivstar“ ir 24 mln. bendrovės abonentų veiklą. Kyjivas dėl atakos kaltina Maskvos programišius.

Įtemptų Europos Parlamento (EP) posėdžių metu įstatymų leidėjai neretai pratrūksta vieni ant kitų, tačiau trečiadienio plenariniame posėdyje „garsus lojimas“ trumpam nutraukė politikų darbą. Netrukus po to, kai Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen baigė savo kalbą, plenarinių posėdžių salėje pasigirdo garsus šuns lojimas, sukėlęs sumišusius įstatymų leidėjų žvilgsnius. Kai kurie jų net negalėjo sulaikyti juoko.

Popiežius Pranciškus trečiadienį pareiškė, kad norėtų būti palaidotas Romos Švenčiausiosios Mergelės Marijos bazilikoje, šalia mėgstamiausios Dievo motinos ikonos, o ne vienoje iš Vatikano grotų. Pontifikas, kuriam sekmadienį sukaks 87 metai, pareiškė, kad, nepaisant sveikatos problemų, dar negalvoja apie atsistatydinimą. Jis sakė, kad kitais metais planuoja vizitą į Belgiją, taip pat svarsto nuvykti į Polineziją ir gimtąją Argentiną.

Europos Sąjunga antradienį pateikė pasiūlymų, kaip apriboti užsienio vyriausybių kišimąsi į vidaus politiką. Visų pirma siūlomas reikalavimas, kad jų vardu dirbantys subjektai privalomai registruotųsi.  Šis pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo panašaus JAV teisės akto – Užsienio agentų registracijos akto. Jis išsiskiria tuo, kad Bendrija ketina užtikrinti jo vykdymą baudomis, o ne baudžiamosiomis sankcijomis ar draudimais.

Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Komisija trečiadienį atblokavo Vengrijai skirtą 10,2 mlrd. eurų finansavimą. EK nurodė, kad Vengrija įvykdė pakankamai reformų, kad padidintų šalies teismų nepriklausomumą ir taip gautų galimybę naudoti šias lėšas.

Dar prieš mėnesį pagyrų iš Kremliaus propagandistų dėl puoselėjamų ryšių su Rusija sulaukęs parlamento rinkimus su kraštutinių dešiniųjų antiislamiška Laisvės partija (PVV) Nyderlanduose laimėjęs Geertas Wildersas staiga pakeitė retoriką.

Į Briuselį trečiadienį atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo Vengriją, vėliau vyksiančiame Europos Sąjungos (ES) šalių vadovų susitikime žadančią blokuoti finansinės paramos Ukrainai paketą ir Kyjivo derybų dėl narystės Bendrijoje startą.

Maskvoje rastas prezidento Vladimiro Putino pamėgto propagandinio leidinio „Komsomolskaja Pravda“ redaktoriaus pavaduotojos Anos Carevos kūnas. Moteriai buvo 35-eri. Apie A. Carevos mirtį pranešta trečiadienį. Jos kūnas rastas namuose Maskvoje, praneša „The Sun“. Pradėtas tyrimas Policija pradėjo tyrimą dėl proputiniško leidinio redaktoriaus pavaduotojos mirties, praneša „Baza“. Pirminiais duomenimis, smurto požymių nėra.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį susitiks su Gazos Ruože palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ įkaitais laikomų amerikiečių šeimomis, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad šis susitikimas įvyks trečiadienį ryte vietos (trečiadienio popietę Lietuvos) laiku. Daugiau informacijos jis nepateikė.  Per spalio 7-osios „Hamas“ išpuolius prieš Izraelį žuvo 1,2 tūkst.

Trečiadienio vakarą socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai susiduria su trikdžiais. Sutrikimai fiksuojami ir programėlėje, ir interneto svetainėje  – vartotojai negali prisijungti, nemato paskelbtų įrašų. Kai kurie vartotojai taip pat negali dalintis nuotraukomis ir vaizdo įrašais „Messenger“. Padaugėjo pranešimų apie sutrikusią veiklą Kaip rodo interneto svetainės „Downdetector“ duomenys, trečiadienį stipriai padaugėjo pranešimų apie sutrikusią „Facebook“ ir „Messenger“ veiklą.

Baltarusijos žmogaus teisių centras „Viasna“ antradienį pranešė, kad Minsko saugumo tarnybos visoje šalyje atliko kratas šimtų rinkimų stebėtojų namuose ir sulaikinėjo juos darbo vietose. Tai naujausias susidorojimas su žmogaus teisių ir demokratijos veikėjais prieš vasario mėnesį vyksiančius parlamento ir vietos valdžios rinkimus.

Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą. Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės trečiadienį susitarė įsteigti centrinę įstaigą, kuri kovotų su pinigų plovimu ir užkardytų bandymus apeiti sankcijas. Naujoji institucija, vadinama Kovos su pinigų plovimu institucija (AMLA), taip pat kovos su terorizmo finansavimu. Tai bus centras, kuris, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, sieks užtikrinti, kad būtų veiksmingiau kovojama su tokia neteisėta veikla.

Baltarusijoje ir toliau kartojama Rusijos propagandistų retorika – esą pasaulio tvarką pasiruošusios sujaukti Vakarų šalys, o jos pačios brutaliais veiksmais neva tik imasi tvarkos. Šįkart ciniška kampanija nukreipta prieš Lenkiją – gąsdinama, kad aktyvi Ukrainos sąjungininkė pasiruošusi „užpulti kai kuriuos objektus Baltarusijoje“. Trečiadienį Baltarusijos žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad Lenkijoje „treniruojasi septynios sabotažo grupės, planuojančios užpulti kai kuriuos objektus“ šalyje.

JAV Nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ketvirtadienį vyks į Izraelį susitikti su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir kitais aukščiausio rango pareigūnais, didėjant tarptautiniam spaudimui dėl karo Gazos Ruože, pranešė Baltieji rūmai. J. Sullivanas gruodžio 14 ir 15 dienomis viešės Izraelyje, kur susitiks su B. Netanyahu, jo kabinetu ir prezidentu Isaacu Herzogu „aptarti naujausių įvykių Izraelyje ir Gazoje“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje“, trečiadienį, Bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame bus svarstomas šis klausimas, išvakarėse, pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Paprašiau jo pasakyti nors vieną priežastį, kodėl. Ne tris, ne penkias, ne dešimt. Pasakyti man vieną priežastį“, – sakė V. Zelenskis apie savo pokalbius su V. Orbanu.