Užsienis

Islamistų grupuotės „Hamas“ vyriausybė Gazos Ruože penktadienį pranešė, kad per Izraelio ir „Hamas“ karą šioje palestiniečių teritorijoje žuvo mažiausiai 18 800 žmonių. Tarp jų yra 8 tūkst. vaikų ir 6,2 tūkst. moterų, teigiama valdžios pranešime ir priduriama, kad nuo spalio 7 dienos, kai prasidėjo karas, buvo sužeista 51 tūkst. žmonių. Spalio 7-ąją „Hamas“ kovotojai, pro sieną prasiveržę į Izraelio pietus, nužudė apie 1,2 tūkst.

Izraelis pranešė, kad jo kariai nužudė tris Gazos Ruožo įkaitus, kuriuos klaidingai identifikavo kaip grėsmę, o ginkluotosios pajėgos išreiškė gilų apgailestavimą dėl šio incidento, sukėlusio protestus Tel Avive. Izraelio kariuomenė pranešė, kad Yotamas Haimas, Alonas Shamrizas ir Sameras El Talalqa buvo nušauti per operacijas viename iš Gazos miesto rajonų. Ši trijulė buvo viena iš pagrobtųjų per spalio 7 dieną islamistų grupuotės „Hamas“ reidus į Izraelį, per kuriuos žuvo 1,2 tūkst.

Rusijos kariuomenė penktadienį pranešė, kad jos oro gynyba per dvi valandas virš aneksuoto Krymo pusiasalio, kurį Kyjivas pažadėjo susigrąžinti, numušė 26 Ukrainos dronus. Rusijos gynybos ministerija pareiškime nurodė, kad dronai buvo numušti nuo 20 val. 30 min. vietos (19 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki 22 val. 30 min. vietos (21 val. 30 min. Lietuvos) laiku, tačiau nepranešė apie nukentėjusiuosius ar padarytą žalą.

Ukraina gali pralaimėti karą prieš Rusiją, jei JAV ir Europos Sąjungos valstybės nustos remti Kyjivą, rašo CNN. Kaip rašoma publikacijoje, apie galimą Ukrainos pralaimėjimą tuo atveju, jeigu karinė parama Kyjivui nebus suteikiama, užsiminė JAV ir Europos pareigūnai. „Kartu su mumis sėkmė nėra garantuota, tačiau be mūsų jiems tikrai nepavyks“, – kalbėjo aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sako neatmetantis galimybės pakalbėti su Rusijos Federacijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, jeigu tai leistų užtikrinti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos. „SkyNews“ rašo, kad prieš karinės invazijos pradžią Ukrainoje E. Macronas ir V. Putinas palaikė gerus diplomatinius santykius, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus karui.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama geriau apsaugoti žiniasklaidą nuo kišimosi ir užtikrinti žurnalistų laisvę. „Pasiektas susitarimas... liudija mūsų įsipareigojimą puoselėti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą. Pirmą kartą Europos teisėje bus įtvirtintos apsaugos priemonės“, – pareiškė Vokietijai atstovaujanti ES įstatymų leidėja Sabine Verheyen.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. „Kaip Komisija išnaudosime iki tol likusį laiką, kad užtikrintume, jog, kad ir kas nutiktų kitame (ES aukščiausiojo lygio) susitikime, turėsime praktinį sprendimą“, – sakė ji po Europos Vadovų Tarybos Briuselyje.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos kariai penktadienį nušovė tris įkaitus, kuriuos klaidingai identifikavo kaip grėsmę. „Per mūšį Šedžajoje IDF (kariuomenė) klaidingai identifikavo tris Izraelio įkaitus kaip grėsmę. Dėl to kariai į juos šaudė ir jie žuvo“, – rašoma kariuomenės paskelbtame pareiškime.

Naujoji Lenkijos vyriausybė penktadienį išformavo prieštaringai vertinamą komisiją, tyrusią Smolensko lėktuvo katastrofą, per kurią 2010 metais žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis ir dar 95 žmonės. Komisiją 2016 metais įsteigė Jaroslawas Kaczynskis, Lecho brolis dvynys, turėdamas aiškų tikslą suversti kaltę dėl katastrofos Rusijai. Visgi ji per savo veiklos metus nepateikė jokių įtikinamų įrodymų.

Azerbaidžano valdančioji partija penktadienį iškėlė dabartinio prezidento Ilhamo Aliyevo kandidatūrą perrinkimui kitais metais. Tikimasi, kad šis žingsnis pratęs dešimtmečius trunkantį autoritarinį Aliyevų šeimos valdymą. 61-erių politikas energijos išteklių turtingą šalį valdo nuo 2003 metų, kai pakeitė savo tėvą Heydarą, buvusį KGB karininką. Praėjusią savaitę I. Aliyevas paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai įvyks kitų metų vasario 7 dieną.

Jemeno husių sukilėliai teigė penktadienį Raudonojoje jūroje paleidę raketas į du laivus, taip siekdami daryti spaudimą Izraeliui dėl jo karo su „Hamas“. „Į konteinerinius laivus MSC PALATIUM ir MSC ALANYA buvo nutaikytos dvi jūrinės raketos, kai jie plaukė Izraelio teritorijos link“, – sukilėlių televizijos kanalu transliuotame pranešime sakė Irano remiamų husių atstovas Yahya Saree.

Pagrindinė Šveicarijos partija – kraštutinė dešinioji Šveicarijos liaudies partija (SVP) – atmetė anksčiau penktadienį pristatytą glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES) planą. Įraše socialiniame tinkle „X“ (buvusiame „Twitter“) partija pažadėjo „visomis įmanomomis priemonėmis“ kovoti prieš bet kokio pobūdžio institucinius ryšius su Europos Sąjunga.

Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį išėjo į Sakartvelo sostinės Tbilisio gatves švęsti Europos Sąjungos sprendimo suteikti šiai šaliai oficialų bloko kandidato statusą. Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, džiūgaujančios minios užplūdo centrinę Tbilisio Laisvės aikštę, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas. Šis renginys vyksta praėjus dienai po to, kai ES lyderiai per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą.

Ukraina penktadienį paragino sausį vėl susirinksiančius Europos Sąjungos lyderius patvirtinti 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą, kurią Briuselis numatė karo draskomai šaliai ir kurią blokavo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. „Tikimės, kad visos būtinos teisinės procedūros bus užbaigtos 2024 metų sausį, o tai leis mums kuo greičiau gauti atitinkamą finansavimą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė tęsia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai. Penktadienį Ukrainos kariuomenei perduota nauja paramos siunta. Lietuvos kariuomenė nugabeno į Ukrainą kelis milijonus šovinių ir kelis tūkstančius šaudmenų nešiojamiems trumpo nuotolio prieštankiniams granatsvaidžiams. Taip pat – apie tūkstantį sulankstomų lovyčių. „Girdime Ukrainos skubius prašymus ir tęsiame paramą pagal išsakomus poreikius.

Vakarų valstybės ir Europos Sąjunga penktadienį paragino Izraelį „imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sustabdytas precedento neturintis Izraelio naujakurių smurtas okupuotame Vakarų Krante“. Tokį bendrą pareiškimą paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Vieno Ukrainos kaimo tarybos narys per posėdį ant kabineto grindų numėtė tris rankines granatas ir sužeidė 26 žmones, penktadienį pranešė šalies policija. Incidentas įvyko penktadienio rytą Kereckio kaimo, esančio Vakarų Ukrainoje, tarybos būstinėje. Policijos „Telegram“ svetainėje paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis, apsirengęs juodai, karštos diskusijos metu įeina pro duris į patalpą, kur vyko tarybos posėdis.

JAV Kongresas ketvirtadienį patvirtino 886 mlrd. JAV dolerių (808 mlrd. eurų) gynybos biudžetą 2024 metams. Be to, buvo išplėsta prieštaringai vertinama elektroninio sekimo užsienyje sistema, kurią plačiai naudoja JAV žvalgybos tarnybos. Atstovų Rūmuose po Senato balsavimo priimtame svarbiame išlaidų įstatyme numatyta skirti milijardus dolerių (eurų) JAV atgrasymo ir gynybos pozicijai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione stiprinti.

Šešerius metus Prancūzijoje dingęs britas paauglys parašė močiutei žinutę: „Aš tave myliu, noriu grįžti namo“, kai jį paėmė pro šalį važiavęs vairuotojas. Alexas Batty'is dingo 2017 metais per atostogas Ispanijoje su savo mama ir seneliu. Jie neturi 17-mečio globos teisių ir yra vis dar ieškoma dėl jo dingimo. Alexas yra jauno žmogaus centre Tulūzoje, o vėliau gali grįžti į JK su policijos ir konsuliniais pareigūnais.

JAV Kongresas uždraudė bet kuriam prezidentui savavališkai patraukti JAV iš NATO be Senato ar Atstovų rūmų pritarimo. Ši priemonė, kurią inicijavo demokratų ir respublikonų senatoriai Timas Kaine‘as ir Marco Rubio, buvo įtraukta į metinį Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą, kurį Kongresas priėmė ketvirtadienį.

Įkalintas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas buvo iš kalėjimo netoli Maskvos išvežtas į neskelbiamą vietą, penktadienį pranešė jo atstovė spaudai, remdamasi teismo atstovu. Kira Jarmyš sakė, kad jai buvo pranešta, jog 19 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis A. Navalnas gruodžio 11 dieną buvo išvežtas iš netoli Maskvos esančios Vladimiro srities, o tai reiškia, kad jis gali būti perkeltas į griežtesnio režimo kalėjimą, ir pridūrė, kad „nežinoma, kur tiksliai“ jis buvo išvežtas.

Estija siųs Ukrainai 80 mln. eurų vertės karinę pagalbą, įskaitant prieštankines raketas „Javelin“, laivus ir kitą labai reikalingą įrangą. Estijos vyriausybė pritarė gynybos ministro Hanno Pevkuro (Hano Pevkuro) pasiūlymui dėl ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai ginantis nuo Rusijos agresijos, įskaitant naująjį plačios apimties paketą.

Ukrainos Užkarpatės srityje vietos deputatas Kereckio kaimo tarybos pastate susprogdino granatą ir sužeidė 26 žmones. Šeši iš jų – sunkios būklės. Apie incidentą pranešė Ukrainos nacionalinė policiją. „Šiandien 11.37 val. policija gavo pranešimą, kad Mukačevo rajono Kereckio kaimo tarybos pastate posėdžio metu deputatas susprogdino granatą. Pirminiais duomenimis, per sprogimą žuvo vienas žmogus, pats sprogdintojas, ir dar 11 žmonių buvo sužeisti.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Izraeliui nederėtų ilgą laiką okupuoti Gazos Ruožo, vis dažniau spėliojant, kokia bus šios teritorijos ateitis po karo. „Mes nemanome, kad Izraeliui būtų prasminga ar teisinga okupuoti Gazos Ruožą, reokupuoti Gazos Ruožą ilgam laikui“, – sakė J. Sullivanas žurnalistams Tel Avive.

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas penktadienį pareiškė, kad Jemeno husių sukilėliai kelia „grėsmę laivybos laisvei ir komercinei laivybai“. Taip jis kalbėjo Irano remiamai grupuotei pareiškus, kad įvykdė keletą išpuolių. „Jungtinės Valstijos bendradarbiauja su tarptautine bendruomene, partneriais iš regiono ir viso pasaulio, kad įveiktų šią grėsmę“, – sakė J. Sullivanas žurnalistams per vizitą Izraelyje.

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis bus modernizuojami keturi svarbūs valstybės kultūros objektai – Kauno centrinis paštas, Palangos kino teatras „Naglis“, Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Druskininkų M. K. Čiurlionio namų muziejus, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti.

Piktos SMS žinutės už Rusijos prezidento Vladimiro Putino nugaros – visai ne atsitiktinumas ar žodžio laisvės Rusijoje apraiškos. Visi SMS žinutėmis atsiųsti klausimai V. Putinui jo „Tiesioginės linijos“ metu buvo kruopščiai atrinkti jo administracijos.  Šie pranešimai, kuriuose Rusijos gyventojai piktinosi V. Putino valdymu ir padėtimi šalyje, yra psichologinis įrankis, skirtas sukurti įspūdi, kad Kremliui jokia tema nėra tabu.

Europos Sąjungos (ES) lyderiams nesutarus dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendimas turėtų būti pasiektas kitą mėnesį, Bendrijos šalių vadovams susirinkus į neeilinį posėdį. „Sprendimas dar turi šiek tiek pasifermentuoti tam, kad tą patį sausio mėnesį, visiškai netrukus, neeiliniame susitikime mes priimtume tą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams Briuselyje sakė prezidentas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį paragino Europos Sąjungą atblokuoti visas milijardines lėšas jo šaliai, kad imtųsi svarstyti galimybę atšaukti savo veto dėl tolesnės pagalbos Ukrainai. „Visada sakiau, kad jei kas nors nori pakeisti biudžeto įstatymą, o jie to nori dėl kelių priežasčių, tai puiki proga Vengrijai aiškiai parodyti, kad ji turi gauti tai, ko nusipelnė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Briuselyje diskutuojant apie Ukrainos ateitį ES surengė neplanuotą „kavos pertraukėlę“ pagrindiniam šio klausimo priešininkui – Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.  Juokingas epizodas įvyko po ketvirtadienį tris valandas trukusios diskusijos tarp Europos Sąjungos lyderių, praneša „Politico“, remdamasis savo šaltiniais.

Pekino metro piko metu įvykus avarijai, 102 žmonės patyrė lūžius, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Pastarosiomis dienomis Kinijos sostinę, kurioje tokie incidentai yra reti, užklupo pūgos, dėl kurių suprastėjo sąlygos ir visame mieste vėluoja viešasis transportas. Nelaimė įvyko ketvirtadienį 18 val. 57 min. vietos (12 val. 57 min.

Šimtai protestuotojų, pasipiktinusių, jų nuomone, neprotingu savivaldybės pareigūnų išlaidavimu, ketvirtadienį susirinko prie Kyjivo savivaldybės ir reikalavo, kad pinigai būtų skirti Ukrainos kovai su Rusijos plataus masto invazija, o ne vietos projektams. Protestą organizavo pilietinė grupė „Pinigai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Rugsėjo mėnesį šią grupę įkūrė žmonės, susirūpinę, jų nuomone, nereikalingomis Ukrainos sostinės miesto tarybos išlaidomis.

JAV yra daug labiau suinteresuotos Ukrainos pergale kare prieš Rusijos Federaciją, nei daugelis galvoja, naujausioje savo ataskaitoje rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Pasak ekspertų, Rusija turi galimybę visiškai užkariauti Ukrainą, jei Jungtinės Valstijos ir Europa nustos ją remti. „Toks rezultatas nukeltų sumuštą, bet pergalingą Rusijos kariuomenę tiesiai prie NATO sienos“, – įspėja JAV analitikai.

Lamanšo sąsiauryje prie Prancūzijos naktį iš ketvirtadienio į penktadienį apvirto laivas, kuriuo plaukė daugiau kaip 60 migrantų, bandžiusių pasiekti Jungtinę Karalystę. Vienas žmogus žuvo, o kito būklė kritinė, pranešė Prancūzijos jūrų tarnybos. Iš viso buvo išgelbėti 66 žmonės. „Vienas kritinės būklės nukentėjusysis be sąmonės sraigtasparniu buvo nugabentas į Kalė ligoninę“, o antrojo nukentėjusiojo be sąmonės atgaivinti nepavyko, nurodė pareigūnai.

Izraelis penktadienį tęsė puolimą Gazos Ruože, pareiškęs pagrindiniam savo rėmėjui Vašingtonui, kad karas, kuriuo siekiama sutriuškinti „Hamas“, truks ilgiau nei kelis mėnesius. Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną islamistų grupuotė „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį, žydų valstybės pareigūnų teigimu, žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Arabijos jūroje prie Jemeno krantų buvo užpultas Bulgarijai priklausantis balkeris, ketvirtadienį pranešė britų jūrų saugumo bendrovė „Ambrey“. Laivybos bendrovė „Navibulgar“ savo pareiškime patvirtino, kad vienas iš jos laivų, „Ruen“, pateko į saugumo incidentą už 380 jūrmylių (704 km) į rytus nuo Jemeno Sokotros salos, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį buvo numušta 14 rusų dronų. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai „Shahed“ tipo dronus leido iš Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Visi 14 dronų buvo numušti – virš Mykolajivo, Chersono, Chmelnyckio ir Poltavos sričių, sakoma pranešime.

Venesuela ir Gajana ketvirtadienį įsipareigojo nenaudoti jėgos sprendžiant seną teritorinį ginčą dėl naftos turtingo Esekvibo regiono, sakoma bendrame pareiškime. Abi šalys „tiesiogiai ar netiesiogiai negrasins ir nenaudos jėgos viena prieš kitą jokiomis aplinkybėmis, įskaitant aplinkybes, susijusias su bet kokiais esamais abiejų valstybių nesutarimais“, teigiama pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi planą užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų ir surengti fiktyvias derybas. Apie tai pranešė Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis žvalgybos duomenimis ir neįvardytais pašnekovais. Leidinio medžiagoje rašoma, kad Maskva siekia įgyvendinti naują vidutinės trukmės karinį planą, susijusį su karu Ukrainoje. Jame numatytas naujų teritorijų užgrobimas.

Lenkijos parlamente ketvirtadienį įvyko žydų menoros uždegimo ceremonija, kurioje dalyvavo ir prezidentas Andrzejus Duda. Žvakės pakartotinai buvo uždegtos po to, kai vienas kraštutinių dešiniųjų parlamentaras antradienį sukėlė pasipiktinimą užgesindamas žydų simbolį gesintuvu. Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas (Michaelis Šudrichas) teigė, kad ši trumpa ceremonija, jau 17 metų Chanukos proga vykstanti parlamente, atspindi tikrąjį šalies veidą. „Mes visi esame kartu.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė įvesti 12-ąjį sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje paketą, nukreiptą prieš jos deimantų eksportą ir skirtą geriau užtikrinti naftos kainų ribojimą. Briuselyje vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo metu paskelbtame pareiškime 27 vadovai teigė, kad palankiai vertina naujų sankcijų Maskvai patvirtinimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo kitų metų pradžioje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime rasti būdą, kaip įveikti Vengrijos prieštaravimą 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketui. Tuo metu Rusijoje ir Kryme penktadienį vakare griaudi sprogimai.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį užblokavo 50 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos paramą Ukrainai. „Naktinės pamainos apibendrinimas: veto dėl papildomų pinigų Ukrainai, veto dėl DFP (daugiametės finansinės programos; biudžeto) peržiūros. Prie šio klausimo sugrįšime kitais metais Europos Vadovų Taryboje, tinkamai pasiruošę“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Orbanas.

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį pranešė, kad Maskva iki šiol atmetė visus Vašingtono pasiūlymus paleisti Rusijoje įkalintus amerikiečius. Jis taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pradėti geranoriškas derybas. Kiek anksčiau ketvirtadienį V. Putinas pareiškė norintis, kad Maskva ir Vašingtonas surastų sprendimą dėl amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovicho ir JAV piliečio Paulo Whelano paleidimo.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.

Europos lyderių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderių ketvirtadienį priimtą sprendimą pradėti narystės derybas su Ukraina vadina nauju istorijos puslapiu. „Naujas puslapis, istorinis puslapis atverstas, didžiuojuosi ES, kuri visgi sugebėjo rasti stiprybės ir galių priimti šitą sprendimą“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Izraelyje ketvirtadienį viešint aukštiems JAV pareigūnams, šalies gynybos ministras pareiškė, kad žydų valstybės karas su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ truks ilgiau nei kelis mėnesius. Trečią mėnesį trunkantis karas prasidėjo po spalio 7 dienos įvykusių precedento neturinčių „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį. Izraelio pareigūnų duomenimis, per šiuos išpuolius žuvo apie 1,2 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Ukraina ruošiasi dar vienam galimam didelio masto Rusijos puolimui ir stato įtvirtinimus paleido fronto liniją bei pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Šiaurės pajėgų grupės vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas parodė jų įrengimo procesą. Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip Ukrainos kariuomenės atstovai keliomis eilėmis išdėlioja piramidinius betono blokus, vadinamus „drakono dantimis“, ir ekskavatoriumi kasa tranšėjas.