Svarbiausi įvykiai:
23:28 | Šalia sienos su Ukraina Baltarusija stato karinį miestelį
Rusijos sąjungininkė Baltarusija Gomelio rajone pradėjo statyti karinį miestelį. Jis bus įrengtas maždaug už 50 km. nuo sienos su Ukraina.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi stebėsenos grupe „Belaruski Gayun“.
Stebėsenos grupės duomenimis, išaiškėję nauji faktai patvirtina, kad Gomelio rajone rengiamasi statyti Pietų operatyvinės vadovybės karinę stovyklą.
Šiose teritorijose anksčiau veikė vaikų stovyklos, o dar visai neseniai – lazerių žaidimų užsiėmimai.
22:39 | Nausėda ragino Vakarų Balkanus remti Kyjivą, įvesti ES sankcijas Rusijai
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Briuselyje su Europos Sąjungos (ES) lyderiais ir Vakarų Balkanų šalių vadovais aptarė saugumo politiką ir šio regiono integracijos į Bendriją pažangą.
Lietuvos vadovas susitikime akcentavo, kad norint glaudesnio bendradarbiavimo yra būtina Vakarų Balkanų „pozicijų sinchronizacija“ su ES užsienio ir saugumo politika.
G. Nausėda kvietė Vakarų Balkanų valstybių lyderius įgyvendinti ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai bei užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
„Jeigu norime taikos ir stabilumo Europoje, turime visomis išgalėmis remti Ukrainą. Nesustabdžius Rusijos agresijos Ukrainoje, Europos lauks nauji Rusijos bandymai įžiebti konfliktus ir kurstyti nesantaiką kaimyninėse šalyse, įskaitant Vakarų Balkanus“, – sakė Lietuvos prezidentas, cituojamas pranešime.
Albanija, Juodkalnija, Serbija ir Šiaurės Makedonija yra pradėjusios derybas dėl narystės ES.
Tuo metu 2022 metais Bosnijai ir Hercegovinai suteiktas kandidatės statusas, tačiau šį lapkritį iš Europos Komisijos ji negavo palankios rekomendacijos dėl derybų pradžios.
Mažiausiai šiame kelyje yra pažengęs Kosovas, 2008 metais paskelbęs nepriklausomybę nuo Serbijos.
G. Nausėda akcentavo ES plėtros svarbą visos Europos gerovei ir pabrėžė, kad Lietuva palaiko plėtros procesą į Vakarų Balkanų šalis, paremtą reformų įgyvendinimu, ypač kovos su korupcija, teisės viršenybės, teismų nepriklausomybės srityse.
Prezidento teigimu, svarbus išlieka ir regioninio bendradarbiavimo skatinimas bei geri santykiai tarp Vakarų Balkanų regiono šalių.
Jis paragino Serbiją ir Kosovą siekti įtampų deeskalacijos ir grįžti prie konstruktyvaus dialogo.
21:41 | SBU: toliau stengiamasi sutvarkyti Ukrainos pagrindinio operatoriaus „Kyivstar“ tinklą
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad toliau stengiamasi sutvarkyti pagrindinio Ukrainos telekomunikacijų paslaugų teikėjo „Kyivstar“ tinklą, kuris dieną prieš tai nukentėjo nuo precedento neturinčios kibernetinės atakos.
Antradienį įvykdytas išpuolis paralyžiavo „Kyivstar“ ir 24 mln. bendrovės abonentų veiklą. Kyjivas dėl atakos kaltina Maskvos programišius.
„SBU kibernetiniai ekspertai ir „Kyivstar“ specialistai, bendradarbiaudami su kitomis valstybinėmis institucijomis, taiso tinklą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė SBU.
Pasak SBU, tikimasi, kad netrukus bus galima naudotis kai kuriomis „Kyivstar“ paslaugomis.
20:43 | Iš Scholzo – svarbi žinia Ukrainai
Vokietija perdavė Ukrainai antrąją oro gynybos sistemą „Patriot“. Ji bus dislokuota ir pradėta naudoti dar iki šių metų pabaigos.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad Ukraina pagerino savo gebėjimą apsisaugoti nuo Rusijos oro atakų panaudojant bepiločius orlaivius ir raketas.
Jis taip pat pažadėjo, kad Berlynas netrukus aprūpins Kyjivą šarvuočiais, amunicija, žieminiais apsauginiais drabužiais ir elektros generatoriais.
„Visa tai yra nepaprastai reikalinga. Nes Rusija dabar visiškai atidavė savo ekonomiką į karo rėmimą. Rusiškų ginklų gamyba vyksta pilnu tempu“, – Vokietijos politiko žodžius cituoja „Aussiedlerbote“.
19:52 | Europos Komisija atblokavo Vengrijai skirtą 10,2 mlrd. eurų finansavimą
Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Komisija trečiadienį atblokavo Vengrijai skirtą 10,2 mlrd. eurų finansavimą.
EK nurodė, kad Vengrija įvykdė pakankamai reformų, kad padidintų šalies teismų nepriklausomumą ir taip gautų galimybę naudoti šias lėšas.
„Komisija atidžiai ir nuolat stebės, visų pirma atlikdama auditus, aktyviai bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis ir dalyvaudama stebėsenos komitetuose, kaip Vengrija taiko nustatytas priemones“, – sakoma EK išplatintame pranešime.
Jame taip pat teigiama, kad iškilus naujoms problemoms gali būti nuspręsta vėl blokuoti šias lėšas.
Be to, EK nurodė, kad 21 mlrd. eurų ES lėšų liks įšaldytos.
Praėjusiais metais EK užblokavo šias Budapeštui skirtas lėšas, baimindamasi, kad Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistinės vyriausybės atsitraukimas nuo demokratijos gali pakenkti Bendrijos biudžetui.
Šie milijardai daugiausia susiję su Vengrijai skirtu Sanglaudos fondu.
Šis pinigų paketas – viena didžiausių 27 valstybių bloko biudžeto dalių – padeda šalims išlaikyti ES standartus atitinkančią infrastruktūrą. Šias lėšas valstybės narės naudoja įvairių institucijų statybai ir kitiems projektams finansuoti.
Nors tikėtasi, kad šios lėšos bus atšaldytos, tai taip pat sukėlė pasipiktinimo bangą, o ES teisės aktų leidėjai apkaltino EK, kad ši pasidavė Vengrijos šantažui.
Tačiau kol kas neaišku, ar šie veiksmai padės išvengti ES vadovų nesutarimų artėjančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Ketvirtadienį Briuselyje susitinkantys ES šalių vadovai taip pat aptars Ukrainos klausimą. Tikslas – pasiūlyti Kyjivui 50 mlrd. eurų vertės makroekonominių priemonių paketą ir aptarti tolesnius veiksmus dėl jo narystės ES.
Tačiau V. Orbanas pagrasino vetuoti šiuos abu pasiūlymus.
Vengrija tvirtina turinti principinių prieštaravimų dėl Kyjivo siekio tapti ES nare, argumentuodama, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio karo meto administracija nepakankamai kovoja su korupcija.
Budapeštas reikalauja, kad prieš priimant bet kokį sprendimą būtų sudarytas strateginės partnerystės susitarimas su Ukraina.
„Esame suinteresuoti taikia ir klestinčia Ukraina, tačiau tam reikia kuo greičiau įtvirtinti taiką ir apgalvotai gilinti strateginę partnerystę“, – sakė V. Orbanas.
Tačiau daugelis ES šalių mano, kad V. Orbanas naudojasi aukščiausiojo lygio susitikimu ir savo veto teise, norėdamas šantažuoti Briuselį, kad šis atblokuotų Vengrijai skirtas lėšas.
ES pareigūnai neigia, kad blokavimo panaikinimas susijęs su pastarojo meto V. Orbano pasisakymais.
Praėjusį mėnesį EK paskelbė, kad Vengrija gaus 900 mln. eurų. Šie pinigai yra dalis programos, skirtos padėti Bendrijos narėms atsigauti po energetikos krizės, kurią sukėlė Rusijos įsiveržimas į Ukrainą praėjusių metų vasarį.
Ja taip pat siekiama sumažinti ES šalių priklausomybę nuo Maskvos tiekiamo iškastinio kuro.
18:49 | Baltarusija gąsdina, kad ją neva puls Lenkija
Baltarusijoje ir toliau kartojama Rusijos propagandistų retorika – esą pasaulio tvarką pasiruošusios sujaukti Vakarų šalys, o jos pačios brutaliais veiksmais neva tik imasi tvarkos. Šįkart ciniška kampanija nukreipta prieš Lenkiją – gąsdinama, kad aktyvi Ukrainos sąjungininkė pasiruošusi „užpulti kai kuriuos objektus Baltarusijoje“.
Trečiadienį Baltarusijos žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad Lenkijoje „treniruojasi septynios sabotažo grupės, planuojančios užpulti kai kuriuos objektus“ šalyje.
Baltarusijos KGB vadovas Ivanas Tertelis naujienų agentūrai „Belta“ pareiškė turįs informacijos apie galimą užsienio diversantų „išpuolį“, rašo „Focus“.
Pasak jo, Lenkijoje treniruojasi grupuotės, kurios rengiasi „sabotuoti Baltarusijos teritoriją ir užgrobti kai kuriuos objektus“. Šioms grupuotėms neva vadovauja „Lenkijos specialiosios tarnybos“.
Tariamomis I. Tertelio žiniomis, „sabotažo grupės“ ketina infiltruotis Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
„Ukrainos, Lenkijos, Baltijos šalių kolegos turėtų žiūrėti, kad visa tai neatsigręžtų prieš juos“, – sakė jis.
17:20 | Emocingas Zelenskio ir Orbano pokalbis: kodėl blokuojama Ukrainos narystė ES?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė asmeniškai paprašęs Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano įvardyti bent vieną priežastį, dėl kurios yra blokuojama Ukrainos integracija į Europos Sąjungą (ES).
„Negaliu sakyti, kad tai buvo specialus ar sąmoningai suplanuotas susitikimas. Turėjome dialogą. Tai tiesa. Manau, kad turime surengti konstruktyvų susitikimą, nes turime bendras sienas, esame kaimynai ir turime kalbėtis. Viena iš labai svarbių temų, kurią aš jam (V. Orbanui – aut.) iškėliau, buvo ta, kad mums reikia kalbėtis, reikia spręsti problemas“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė nematantis globalios problemos, susijusios su Ukrainos integracija į ES.
„Parodžiau jam savo teigiamą požiūrį į šią idėją“, – pridūrė jis.
Kaip paaiškino V. Zelenskis, jis aiškiai perdavė V. Orbanui poziciją, rodančią, kad šis „neturi pagrindo blokuoti Ukrainos narystės ES“.
„Paprašiau jo įvardyti bent vieną priežastį. Ne tris, ne penkias, ne dešimt! Kad nurodytų vieną priežastį. Ir aš laukiu atsakymo“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Nuo ketvirtadienio ES vadovai Briuselyje aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat – 50 mlrd. eurų makroekonominių priemonių paketą bei pažadą pradėti oficialias derybas dėl narystės.
V. Orbanas pagrasino vetuoti abi priemones. Tai reikštų didelę viršūnių susitikimo nesėkmę, o Ukraina ir jos kaimynė Moldova, kuri taip pat tikisi derybų dėl narystės, liktų nuošalyje praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Vengrija tvirtina, kad principingai prieštarauja Ukrainos siekiui tapti ES nare, argumentuodama, kad V. Zelenskio karo laikų administracija nepakankamai kovoja su korupcija.
V. Orbanas trečiadienį pakartojo savo nepritarimą derybų su Ukraina dėl narystės ES pradžiai ir pavadino tai „baisia klaida“.
Tuo tarpu V. Zelenskis sakė, kad tikisi „labai konstruktyvaus susitikimo“ su V. Orbanu, „nes turime bendrą sieną“.
16:55 | Žiniasklaida: Danija žada Ukrainai naują karinės paramos paketą
Danija trečiadienį paskelbė, kad skirs Ukrainai beveik 1 mlrd. eurų vertės karinės paramos paketą, apimsiantį tankus, šaudmenis, dronus ir kitą įrangą.
Ukrainos visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ sakė, kad danų premjerė Mette Frederiksen apie tai paskelbė per Osle vykusį Šiaurės šalių lyderių susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Dabar esame pasiekę lemiamą tašką. Turime užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia kovai tęsti. Tai galioja šiandien, rytoj ir ateinančiais metais. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas turi žinoti, kad šio karo jis negali laimėti. Mes tvirtai stovime Ukrainos pusėje“, – pabrėžė M. Frederiksen.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ savo ruožtu sakė: „Per mūsų susitikimą padėkojau ministrei pirmininkei Mette Frederiksen už Danijos karinę pagalbą, įskaitant neseniai suteiktą didelį paketą, taip pat už jos paramą atstatant Mykolajivą, steigiant Ukrainos paramos fondą ir vadovaujant aviacijos koalicijai.“
„Ilgalaikė parama, vienybė ir stiprybė yra raktas įveikti Rusijos agresiją Ukrainoje. Esu dėkingas Danijai už tai, kad ji pritaria šiems bendriems tikslams ir bendradarbiauja su mumis siekiant teisingos taikos“, – pridūrė jis.
Anksčiau trečiadienį V. Zelenskis atvyko į Norvegiją su iš anksto neskelbtu vizitu dalyvauti Šiaurės šalių aukščiausiojo lygio susitikime ir atskirai susitikti su šalies ministru pirmininku.
14:56 | Rusai ima „susitaikyti su pralaimėjimu“ – karo palaikymas nukrito iki rekordinių žemumų
Užsitęsus karui Ukrainoje, sparčiai augant žuvusiųjų skaičiui, o valstybei intensyvinant represijas, sėjant nerimą ir baimę visuomenėje, reikšmingai mažėja Rusijos Federacijos gyventojų palaikymas karui.
14:08 | Britai įspėja: Rusija į karą pasiųs dar 170 tūkst. karių
Rusija nori sutelkti dar 170 tūkst. žmonių karui prieš Ukrainą. Tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdyje pareiškė Jungtinės Karalystės politinis koordinatorius JT Fergusas Eckersley, pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė.
13:43 | Sladkovas: rusų kariai pasitelkia šachtas Donecke
Donecko tunelius savo „Telegram“ kanale aprašė garsus Rusijos karinis korespondentas Aleksandras Sladkovas. Pasak jo, netoli fronto linijos yra daug požeminių komunikacijų, kuriomis naudojosi išminuotojai.
„Dabar jie naudojami kaip saugūs praėjimai į iš priešo atkovotas pozicijas ir mūsų netikėtiems puolimo manevrams“, – rusų taktiką aprašė A. Sladkovas.
Platų tunelių tinklą Gazos Ruože naudoja palestiniečių smogikų grupuotė „Hamas“. Izraelio kariuomenės duomenimis, kovotojai iš viso nutiesė 800 tunelių. „Hamas“ skaičiuoja, kad bendras jų ilgis siekia 500 km.
13:08 | Ukrainos saugumo tarnyba padeda „Kyjivstar“ atkurti tinklo darbą
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) trečiadienį pranešė, kad jos kibernetiniai ekspertai ir telekomunikacijų operatoriaus „Kyjivstar“ specialistai, bendradarbiaudami su kitomis vyriausybinėmis institucijomis, toliau tęsia tinklo atkūrimo darbus po didelės programišių atakos, sutrikdžiusios paslaugų teikimą.
SBU pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po antradienį įvykusios atakos, dėl kurios įtariamos Rusijos slaptosios tarnybos, stengiamasi atkurti interneto ryšį namų ūkiams ir pradėti teikti mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas.
12:39 | Zelenskis: Ukraina negali nugalėti be pagalbos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį lankydamasis Osle pareiškė, kad jo šalis negali įveikti Rusijos be paramos.
Taip jis kalbėjo pagrindinėms Kyjivo sąjungininkėms JAV ir Europos Sąjungai vis dar nepatvirtinant naujos pagalbos su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
„Negali laimėti be pagalbos. Bet negali ir pralaimėti, nes (viskas), ką turi, (yra) tavo šalis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store.
11:49 | Zelenskiui lankantis Vašingtone, JAV paskelbė naujas sankcijas Rusijos ginklų tiekėjams
Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno administracija antradienį paskelbė ekonomines ir diplomatines sankcijas šimtams asmenų ir įmonių – nuo Rusijos iki Kinijos, Turkijos ir Jungtinių Arabų Emyratų.
Šiuo žingsniu JAV pritaikė ekonomines ir diplomatines sankcijas trečiosioms šalims, kurios prisideda prie Rusijos invazijos į Ukrainą.
Naujausias sankcijų etapas paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vašingtone ir prašė didesnės finansinės paramos jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, kurios antros metinės bus minimos vasarį.
Dėl finansinių nuobaudų Rusija tapo šalimi, kuriai taikomos didžiausios sankcijos pasaulyje, tačiau jos dar nesudavė lemtingo smūgio Rusijos ekonomikai.
11:23 | Estija ruošiasi karui su Rusija: „Bus kita invazija“
Ukrainai jau beveik dvejus metus kariaujant su į jos teritoriją įsiveržusiomis Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, Estija pradėjo rengtis kitai rusų invazijai, kurios galimybe neabejoja.
10:53 | U. von der Leyen: ES turi Ukrainai suteikti tai, ko jai reikia, kad būtų stipri
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį prieš svarbų aukščiausiojo lygio susitikimą paragino 27 bloko lyderius paremti didelę finansinę pagalbą Ukrainai ir Kyjivo siekius pradėti derybas dėl narystės.
„Turime suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia, kad ji šiandien būtų stipri. Kad rytoj ji galėtų būti stipresnė prie derybų stalo, kai derėsis dėl ilgalaikės ir teisingos taikos“, – EK pirmininkė sakė Europos Parlamento nariams.
10:09 | Rusai užėmė dalį ukrainiečių teritorijų
Pirmadienį paviešinta geografinės vietos nustatymo medžiaga rodo, kad Rusijos kariai pajudėjo į pietus nuo Krynkų (30 km į šiaurės rytus nuo Chersono srities ir 2 km nuo Dnipro upės).
Gruodžio 12 dieną Rusijos kariniai tinklaraštininkai pareiškė, kad Rusijos kariai atstūmė Ukrainos pajėgas iš tam tikrų pozicijų prie Krynkų. Šaltiniai Rusijoje taip pat tvirtino, kad Krynkuose kovojo Rusijos ir Ukrainos pajėgos, o Ukrainos pajėgos nesėkmingai bandė įsitvirtinti miške prie kaimo, rašoma naujausioje JAV Karo studijų instituto apžvalgoje.
Antradienį Ukrainos pajėgos tęsė puolimo operacijas į šiaurės rytus ir į pietus nuo Bachmuto ir neseniai patraukė į pietus nuo Bachmuto.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje Ukrainos kariai iškelia vėliavą virš Horlivkos atliekų krūvos (22 km į pietryčius nuo Bachmuto arba šiek tiek į vakarus nuo Horlivkos), o tai rodo, kad jie kontroliuoja teritoriją.
I thank our heroes, the assault group of our royal brigade, the 24th Mechanized Brigade named after King Danylo Halytskyi!
Despite the challenging conditions, they captured one of the slagheaps within Horlivka and took over enemy positions. The Ukrainian flag 🇺🇦 is now flying… pic.twitter.com/qNe2AldD2aREKLAMA— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) December 12, 2023
09:32 | Zelenskis Osle susitiks su Šiaurės šalių vadovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Oslą susitikti su penkių Šiaurės šalių, kurios yra vienos pagrindinių Kyjivo rėmėjų kare su Rusija, vadovais, pranešė Norvegijos vyriausybė.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store sakė, kad linki V. Zelenskiui „šilto sutikimo Norvegijoje“, ir pridūrė, kad Oslas „ir toliau rems Ukrainos gynybą“.
09:00 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skaičiuoja per praėjusią parą nukovusios 850 rusų karių.
Tarp kitų rusų nuostolių: 18 tankų, 15 šarvuočių, trys artilerijos sistemos, 10 bepiločių orlaivių, 12 automobilių ir šeši specialiosios įrangos vienetai.
08:19 | Per naktinę Rusijos raketų ataką Kyjive sužeisti mažiausiai 45 žmonės
Kyjive esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė apie 3 val. vietos (ir Lietuvos) laiku išgirdęs kelis sprogimus, o netrukus pasigirdo oro pavojaus sirenos ir antrą kartą šią savaitę buvo įjungta miesto oro gynyba.
Miesto meras Vitalijus Kyčko „Telegram“ pranešė, kad rytiniame Dniprovskio rajone nukrito numuštų raketų nuolaužos ir sužeidė mažiausiai 45 žmones. Jis teigė, kad aštuoniolika žmonių, įskaitant du vaikus, buvo paguldyti į ligoninę, o 27 žmonėms buvo suteikta medicininė pagalba vietoje.
Užsidegė daugiabutis, privatus namas ir keli automobiliai, o vaikų ligoninės langai buvo išdaužyti, nurodė V. Klyčko. Pasak jo, krintančios raketų nuolaužos taip pat apgadino rajono vandentiekio sistemą.
Kyjivo miesto karinė administracija taip pat pranešė, kad „dėl priešo oro taikinių numušimo Dniprovskio ir Desnianskio rajonuose užfiksuota daug krintančių nuolaužų“. Teigiama, kad kai kurie gyventojai buvo evakuoti iš pastato Dniprovskio rajone, kuriame buvo užfiksuotas gaisras.
07:37 | Bidenas: Putinas viliasi, kad JAV nebepalaikys Ukrainos
Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas antradienį įspėjo, jog Rusija tikisi, kad JAV apleis Ukrainą, ir pažadėjo ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad rems Kyjivą, nors respublikonai blokuoja naują karinę pagalbą.
Stovėdamas šalia J. Bideno spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose V. Zelenskis savo ruožtu pažadėjo, kad Ukraina kovos toliau, ir sakė, kad būtų nenormalu Kyjivui atiduoti kokias nors teritorijas siekiant taikos susitarimo.
"[Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas] viliasi, kad Jungtinės Valstijos neberems Ukrainos. Privalome, privalome, privalome įrodyti, kad jis klysta“, – sakė J. Bidenas. Jo teigimu, jei Ukrainai būtų leista pralaimėti, tai sustiprintų V. Putiną „ir būsimus agresorius visur kitur“.
J. Bidenas pabrėžė, kad nenusigręš nuo Ukrainos, ir pridūrė, kad JAV toliau, tiek, kiek galės, tieks Ukrainai gyvybiškai svarbius ginklus ir įrangą.
06:53 | Ukrainos pajėgos numušė 10 dronų ir 10 raketų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo numušta 10 rusų dronų ir 10 raketų.
Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai per naktį iš okupuoto Krymo paleido 10 atakos dronų „Shahed“ ir kad visi jie buvo numušti, dauguma – virš Odesos srities.
Oro pajėgos taip pat nurodė, kad maždaug 3 val. nakties rusai raketomis smogė Kyjivui ir kad visi 10 taikinių, skrieję į sostinę balistinėmis trajektorijomis, buvo numušti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
