Redakcija rekomenduoja

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį kaip reikiant užsipuolė valdančiuosius dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą pasakiusi, kad Lietuvos politikai užsienio politikos srityje nesugeba priimti strateginių politinių sprendimų, blaškosi, komunikuoja apgailėtinai bei slepiasi už Europos Komisijos nugaros, vietoje to, kad tiesiai pasakytų apie pasiektą sutarimą su partneriais dėl tranzito. Visą procesą ji pavadino kinkadrebių partijos šokimu politiniame balete.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, netyla pacientų skundai ir nusivylimas, kad nebėra prieinami vaistai, prie kurių jie buvo pripratę. Todėl norėdami tęsti gydymą įprastais medikamentus, jų turės įsigyti patys. Vaistų gamintojai sako žinantys, kas padėtų pakeisti situaciją. Tuo metu ministerijos pozicija nepajudinama – ji sako, kad kitas tos pačios veikliosios medžiagos vaistas yra puikus pasirinkimas.

Lietuvai pradėjus taikyti europines sankcijas ir iš Rusijos į Kaliningradą nebepraleidus sankcionuotų prekių, tokių kaip plienas, geležis, cementas ir alkoholis, Europos Komisija išaiškino, kad geležinkeliu prekės vis tik turi važiuoti, tik šalys narės turi stebėti, kad prekių kiekis neviršytų pastarųjų 3 metų transportavimo vidurkių. Kitaip tariant, kad sankcijos nebūtų apeinamos.  Daugelis politikų ir ekspertų tai pavadino Lietuvos diplomatine nesėkme.

Spaudimas Lietuvai atblokuoti prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą kilo ne tik iš Rusijos, bet ir iš Briuselio. Tai turėtų būti sustabdyta, o spaudimas turėjo būto nukreiptas į rusus, siekiant iš jų išsimušti Odesos deblokavimą, rašo lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Pasak dienraščio, vietoje to, kad Briuselis reikalautų arba patarinėtų Lietuvai sušvelninti toną ir leisti tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą, jie galėjo tai išnaudoti, kaip naudingą diplo...

Diskusijose dėl Europos Sąjungos sankcionuotų prekių judėjimo iš Rusijos į Kaliningradą padėtas taškas. Europos Komisija pateikė išaiškinamąjį dokumentą, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais, nes sankcijų reglamentuose aiškiai išskiriamas prekių importo ir gabenimo draudimais sausumos keliais.

Besitęsiantis Kaliningrado tranzito klausimas toliau kelia daug diskusijų. Ar Lietuva neparuošė partnerių galimam Rusijos atsakui? Ar realu tikėtis kažkokio rimtesnio Kremliaus atsako, nei retoriniai pagrasinimai? Apie tai diskusija naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Naujausiame epizode portalo tv3.lt žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Vilmantas Venckūnas aptaria ne tik toliau daugybę klausimų keliantį Kaliningrado klausimą, bet ir Jungtinės Karalystės pre...

Rusijai nerimstant dėl Kaliningrado sričiai taikomų sankcijų ir grasinant imtis mistinių priemonių prieš Lietuvą, saugumo ir gynybos specialistai sako, kad grėsmė Lietuvai šiuo metu nepadidėjo. Viskas todėl, kad pavojus mums buvo iškilęs dar 2014 metais ir nuo to laiko nemažėjo.

Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys į Ukrainą vyksta itin dažnai. Atsargos karininkas veža humanitarinę pagalbą, susitinka su ukrainiečiais atsargos karininkais, dalijasi su jais patirtimi. Ukraina, pasak gynybos eksperto, dabar yra vieta kur vyksta nenusakomi žiaurumai, bet tuo pat metu yra ir vilties spindulių.  Kalbama, kad ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgų karius ruošia lietuviai instruktoriai.

Nors užsikrėtimų koronavirusu skaičiai akivaizdžiai kyla ir Lietuvoje, ekspertai to dar nebūtų linkę vadinti nauja banga. Tiesa, jie neslepia – naivu būtų tikėtis, kad artėjant rudeniui naujų atvejų skaičius imtų mažėti. Visgi dėl ko aiškiai sutariama – dabar pats laikas pasirūpinti revakcinacija nuo pasaulyje toliau cirkuliuojančio viruso. Specialistų aiškinimu, atvejai sparčiai kyla ne tik Europos šalyse, bet kitur pasaulyje, nes keičiasi paties viruso subvariantų dominavimas.

Praėjusią savaitę Seimas nedidele balsų persvara priėmė ilgai diskutuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Vis tik šeimos gydytojų ir opozicijos neįtikina ministerijos pažadai, kad paslaugų prieinamumas gyventojams pagerės. Patys pacientai gi konstatuoja, kad jau dabar sistemoje vyrauja visiškas chaosas ir žmonės tik bus dar labiau stumiami rinktis privačią mediciną.

Vasario 27 d., praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos pajėgos pradėjo operaciją, siekdamos užgrobti Čornobajevkos oro uostą netoli Chersono Juodosios jūros pakrantėje, rašo „Foreign Affairs“.  Chersonas buvo pirmasis Ukrainos miestas, kurį rusams pavyko užimti, jis yra netoli Krymo, todėl Černobajevkos aerodromas buvo svarbus kitam puolimo etapui. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Pastaruoju prekių ir paslaugų kainų augimas Lietuvoje viršija 20 proc. Ne visos išmokos didėja tokiu pačių tempu, tad dalies gyventojų realios pajamos traukiasi. Paskelbus kitų metų šalies ekonomikos raidos scenarijų, aiškėja, kiek pensijos didės nuo kitų metų pradžios. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.

Kaliningrado pavadinimas šiomis dienomis kaitina ne vieną diskusiją. Rusija skundžiasi ir meluoja, o pasaulis atsargiai vaikšto aplink. Regionas, regis, Rusijai labai svarbus, nors šias vokiškas žemės rusai valdo vos daugiau nei 60 metų. Istorikai sako, krašto istorija skaudi ir sunki, ir dabar ten yra likęs tik šešėlis to, kas anksčiau buvo klestintis regionas.

Nors vasara dar neįpusėjo, vis garsiau kalbama apie prasidedančią naują susirgimų COVID-19 bangą. Pirmieji jos ženklai – jau ir Lietuvos statistikoje. Tiesa, specialistai ramina, kad tokio niūraus kaip pernykščių metų scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti. Kita vertus, yra ir nerimą keliančių viruso ypatybių. Specialistai konstatuoja, kad nauja atvejų banga neišvengiamai ateis, o jos pirmi ženklai matomi jau dabar.

Kaliningrado sankcijų dilema sukėlė ne tik politinę, bet ir komunikacinę krizę Lietuvoje. Ir ji, pasak specialistų, atslinko pirmiau ir buvo gana nuspėjama. Tai, kad Rusija panaudos savo propagandos ruporus apšaukti Lietuvą nebūtais dalykais, buvo aišku iš anksto, nes jie gaudo kiekvieną progą paskleisti savo „tiesą“. Tai, kad nesugebėjome laiku ir taikliai atskirti – jau darosi tendencija.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Europa prieš Maskvą panaudojo precedento neturintį ekonominių sankcijų arsenalą. Viskas tam, kad susilpnintų Rusijos ekonomiką ir priversti Vladimirą Putiną baigti karą Ukrainoje, rašo Politico. Rusija tikina, kad sankcijos jos neveikia, bet joms pradėjus kąsti rimčiau rusai pradės trokšti uždraustų prekių, kurios yra būtinos karinei ir vidaus ekonomikai. Kremlius taip pat norės papildyti savo karo skrynią pajamomis iš produktų, kuriems taikomos sankcijos – nuo ​​anglies ir naftos iki ikrų.

Nors Lietuvoje itin išpopuliarėjo tradicinių cigarečių pakaitalai – kaitinamojo tabako prietaisai ir elektroninės cigaretės – medikai primena, kad nėra patikimų įrodymų, jog tai galėtų padėti mesti rūkyti. Juo labiau jie įspėja, kad bet kokio pobūdžio rūkymas yra žalingas sveikatai ir yra pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys.  Specialistai konstatuoja, kad rūkymas sukelia apie 80–90 proc. visų plaučių vėžio atvejų.

Viena iš Hoholivo gatvių – mieste, esančiame į rytus nuo Ukrainos sostinės Kyjivo – pavadinta XIX amžiaus rusų poeto Michailo Lermontovo vardu. Lermontovas niekada nesilankė Ukrainoje, ir tik keli jo eilėraščiai liečia ukrainietiškas temas.

Per pandemiją ūgtelėjęs gyventojų mirtingumas sukėlė nerimo tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Ir nors dalis žmonių įsitikinę, kad prie išaugusio mirtingumo nemažai prisidėjo ir laiku nesuteiktos sveikatos paslaugos, komentuodamas apibendrintus mirtingumo duomenis profesorius Mindaugas Stankūnas šios prielaidos nepalaiko ir beda pirštu į kitas priežastis.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

Kaupti pensijai gyventojai raginami tam, kad sulaukę senatvės ir netekę darbo turėtų iš ko pragyventi. Vis dėlto toli gražu ne visi žmonės sulauks senatvės. O numirus anksčiau laiko, pensijų fonde kauptos lėšos gali atitekti visiškai svetimiems žmonėms. Lietuvos banko duomenimis, II pensijų kaupimo pakopoje dalyvauja 1,38 mln. gyventojų. Jų sukaupto turto vertė siekia beveik 5,91 mlrd. eurų. Vieno kaupiančio žmogaus turtas sudaro vidutiniškai 4258 eurus.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pateikia naują Aljanso rytinio flango gynybos planą, nes yra pripažįstama, kad tiek karių, kiek yra dabar  – nepakanka, rašo  „Financial Times“. NATO generalinis sekretorius „Financial Times“ sakė, kad naujasis karinis planas, dėl kurio bus susitarta kasmetiniame aljanso lyderių susitikime šią savaitę, drastiškai pagerins Aljanso rytinių sienų gynybą, nukreipdamas dėmesį nuo bet kokios invazijos atgrasymo į visišką Aljanso gynybą.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Aplinkos ministerija pakeitė želdynų plotų normas ir perpus sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir savivaldybės naujai projektuojamose kvartaluose galės palikti mažiau ploto žalumai, nei iki šiol įpareigojo teisės aktai. Opozicija naująją tvarką vadina skandalinga ir ketina imtis veiksmų.

Praėjus kiek daugiau nei metams po mobingo skandalo ir Lietuvą sukrėtusios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybės įstaiga pagaliau turi nuolatinį vadovą. Mindaugas Pauliukas tvirtina, kad ligoninė nėra vien kėdė, į kurią ryžosi sėstis, o visa bendruomenė, su kuria būtina kalbėtis priimant svarbius sprendimus.

Ukrainos tautinės tapatybės stiprėjimas per pastaruosius tris nepriklausomybės dešimtmečius yra svarbus ir nepakankamai ištirtas istorinis reiškinys, turėjęs atgarsių toli už Ukrainos sienų, rašo Atlantic Council. Tai pakeitė politinį klimatą didžiojoje buvusio sovietinio pasaulio dalyje ir padėjo pakurstyti šiandieninę Šaltojo karo stiliaus konfrontacijos tarp Rusijos ir Vakarų atmosferą.

Baimė dėl ministerijos stumiamos reformos, nesibaigiantis maustymas dėl algų, darbo krūvių didinimas, perdegimas ir miglotos ateities perspektyvos – įsiaudrinusi medikų bendruomenė vieną po kitos beria įsisenėjusias ir naujai akyse užgimstančias problemas. Nors ministras Arūnas Dulkys nenustoja tvirtinti, kad pokyčių visam tam išspręsti ir reikia, patiems gydytojams viskas panašėja lyg į eilinę įgudusio lošėjo apgavystę žongliruojant kauliukais.

„Pasigendu ambicijų“, – taip apie šiandieninį Vilnių sako buvęs meras Artūras Zuokas. Politikas pažėrė kritikos dabartiniam miesto vadovui Remigijui Šimašiui, taip pat paaiškino, kodėl Vilniuje dar neiškilo nacionalinis stadionas. Pokalbyje aptarėme ir skyrybas su buvusia žmona Agne bei įsiplieskusius jausmus septyniolika metų jaunesnei smuikininkei Augustai Jusionytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad ir kultūros sferoje Lietuva, karo Ukrainoje akivaizdoje, yra Vakarų moralinis kompasas ir budintoja. Ministro teigimu, nemažai dar turime padaryti ir patys, diskutuodami apie sovietinius balvonus, kurie, nors ir simbolizuoja okupanto agresiją, iki šiol stūkso kai kuriuose miestuose.

Estija būtų ištrinta iš žemėlapio, o istorinis jos sostinės centras sulygintas su žeme, jei būtų laikomasi dabartinio NATO plano apginti šalį nuo bet kokio Rusijos puolimo, teigia estų ministrė pirmininkė. Tai ji sakė „Financial Time“.  Estijos premjerė Kaja Kallas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagal dabartinius Aljanso gynybos planus trims Baltijos valstybėms yra numatyta leisti jas užimti prieš išlaisvinant po 180 dienų.

Žinia, kad pradedamas riboti tam tikrų prekių tranzitas į Kaliningradą sukėlė sąmyšį. Rusija ėmė grasinti skaudžiomis pasekmėmis, lietuviai nejaukiai muistytis, nes tranzitas į Kaliningradą yra jautri tiek mūsų, tiek Rusijos vieta. Europos Sąjungos politikai, žinodami, kad tai ES sankcijų dalis, Lietuva ėmėsi palaikyti tik įsisiūbavus žodžių karui, o rusiškoji propaganda pykčių spjaudosi ne tik Rusijoje, bet ir užsienio žiniasklaidoje.

Lietuva gali sulaukti traukinių su tūkstančiais migrantų iš Maskvos, todėl saugumo situacija nuo praėjusios migracijos krizės ne pagerėjo, o pablogėjo, teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.

Kilus sujudimui dėl dalies prekių gabenimo į Kaliningradą draudimo, Rusija reagavo audringai. Lietuva savo ruožtu sako tik taikanti Europos Sąjungos (ES) priimtas sankcijas. Politikos apžvalgininkams ir daliai politikų nesuprantama, kodėl taip pyksta Rusija, nes embargas taikomas tik plienui ir betonui, o ir įsivežti šias prekes galima kitais keliais. Tiesa, situacija gana nemaloni, nes Kaliningradas, pasak specialistų, jautri vieta tiek rusams, tiek mums.

Nerimstant aistroms Seime ir tebesitesiant visuomenės susipriešinimui dėl civilinės partnerystės įstatymo ir kitų, konservatyvesnių pažiūrų žmonės erzinančių dalykų, žibalo į ugnį pila ir teismo sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą 11-osios Akto signatarų klubo narei Zitai Šličytei už jos įžeidžius ir tam tikrą žmonių grupę žeminančius pasakymus Kovo 11-osios minėjime.

Su Algirdu Sysu susitikome Seime, kitą dieną po jo sugrįžimo iš Ukrainos. Socialdemokratas karo niokojamoje šalyje lankėsi kartu su kitais „United for Ukraine“ (U4U) pasaulinio parlamentarų tinklo nariais. Kyjive, Bučoje, Borodiankoje aplankę parlamentarai išvydo karo žiaurumus savo akimis. A. Sysas sako, kad nei jo, nei kitų mūsų regiono parlamentarų įtikinėti nereikia, ir taip supranta realią situaciją.

Lietuvoje mokamos vaiko priežiūros išmokos priklauso nuo mamos arba tėčio buvusio darbo užmokesčio, o ligos ir motinystės įmokas „Sodrai“ moka visi dirbantys gyventojai, išskyrus dirbančius su verslo liudijimais ar smulkius ūkininkus. Kitaip tariant, sistema yra draudiminė, kai žmonės, mokėdami įmokas, draudžiasi nuo netikėtų dalykų. Tačiau Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad dabartinei sistemai trūksta logikos, ji išsigimė.

Rusija yra fašistinė, atvirai genocido kalba kalbanti valstybė, kurios radikalizavimosi ir imperinių planų nepastebėjo arba nenorėjo pastebėti didžiosios Europos kaimynės, ypatingai Vokietija.  Na, o vokiečiai liko nejautrūs Ukrainai todėl, kad vis dar gydosi istorines žaizdas ir jaučią amžiną kaltę prieš rusus, akademinėje diskusijoje apie Rusijos praeitį ir dabartį sakė Jeilio universiteto profesorius ir žinomas istorikas Timothy Snyderis.

Ketvirtadienį valdančioji dauguma ir opozicija kartu išklausė prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą, o po jo vėl pasuko skirtingomis kryptimis. Taip tęsiasi praėjusią savaitę prasidėjęs opozicijos protestas, kurio metu jos atstovai nedalyvauja Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose.

Žemės ūkio ministerija nusprendė atnaujinti savo įvaizdį: neskelbiamos apklausos būdu už 10 tūkst. eurų panoro įsigyti naują logotipą ir stiliaus knygą. Pats pirkimas nebūtų itin išsiskiriantis, išskyrus vieną keistą faktą – nors privalo, ministerija ilgą laiką nepaskelbė sutarties su laimėtoju Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir tai padarė tik sulaukusi užklausos iš žiniasklaidos.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kalbą vertinusios ekspertės pažymėjo, kad nors šalies vadovo kalba buvo žymiai per ilga, akcentai ant užsienio ir saugumo politikos aktualijų buvo sudėlioti tinkamai. Tačiau G. Nausėdos kalboje ekspertes nustebino kitas dalykas – bene skambiausia beveik valandą trukusios kalbos nata buvo paskirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Iš Lietuvos pakilęs, kelias valstybes perskridęs ir Bulgarijoje nutūpęs orlaivis mūsų šalyje buvo parduotas trims atvykusiems bulgarams, iš kurių vienas savo šalyje yra teistas. Orlaivis buvo parduotas už apytiksliai 24 tūkst. eurų, nors jo techninė apžiūra pasibaigusi 2014 metais, pats orlaivis buvo įkeistas, rodo portalo tv3.lt surinkti neoficialūs duomenys.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Seime vykstanti kova tarp valdančiųjų ir opozicijos įgauna vis liūdnesnes formas. Vieni boikotuoja darbą parlamento salėje ir komitetuose, kiti kaltina opoziciją paralyžiuojant visą parlamentą ir reikalaujant nerealių dalykų. Politologai sako, kad vyksta galios žaidimai ir opozicija nori parodyti rinkėjams, kad turi stuburą, o valdantieji, kaip ir daugelis prieš tai, ignoruoja politinę mažumą ir lipa jiems ant galvos.  Opozicijai išėjus į parlamentinius apkasus stringa darbas Seime.

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje.  Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Specialistai gerų žinių neturi – narkotikų vartojimas Lietuvoje auga. Nors itin daug nerimo šiandien kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, kurios šiandien platinamos ir saldainių pavidalu, gydytojai konstatuoja, kad šalyje stebimas „tradicinių“ narkotikų atgimimas. Be kita ko, ypač jaunų žmonių atžvilgiu alkoholio draudimai duoda savo „vaisių“ – vis daugiau jų į toksikologijos skyrius pakliūna su rimtomis psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmėmis.