Redakcija rekomenduoja

Niekam nepatinka mokėti už prekę ar paslaugą, kurios negauni. Tačiau kartais kitos išeities nėra. Ypač, kai mokėti reikia valstybės institucijai, kuri bet kada gali užblokuoti sąskaitą ar pati nuskaičiuoti pinigus. Vis dėlto, kiek tai yra pateisinama ir teisinga? Daugelį metų Lietuvoje galioja gana keistoka ligos draudimo sistema. Darbuotojas nuo pirmos darbo dienos šios rūšies draudimo įmokas moka „Sodrai“. Ji atitinkamą išmoką pradeda mokėti tik nuo trečios ligos dienos.

Buvęs premjeras, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis procesus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje apibūdina žodžiais „gaila“ ir „baugu“. Su šia partija rinkimuose dalyvavęs, jos vardu Vyriausybės vairą valdęs politikas niekad taip ir netapo partijos nariu, bet pamatęs, kaip buvo auklėjamas ilgametis partijos narys Tomas Tomilinas, sako nė nebenorintis to daryti.

Jau nuo šio ketvirtadienio, liepos 1 d., gyventojai gali teikti prašymus vienišo asmens išmokai gauti. Paskirtos išmokos bus mokamos nuo šių metų lapkričio. Išplatintame pranešime „Sodra“ primena, ką daryti, kad išmokos tikrai būtų paskirtos ir išmokėtos. Būtina pateikti prašymą išmokai „Sodros“ pasirengusi prašymų priėmimui – juos pateikti bus galima keliais būdais: per asmeninę paskyrą www.sodra.

Mokėdami įmokas „Sodrai“ gyventojai tikisi užsitikrinti orią pensiją. Nuolat aiškinama, kad kuo daugiau įmokų bus sumokėta, tuo didesnės išmokos lauks senatvėje. Tačiau taip toli gražu nėra. Kai kuriais atvejais iki šių metų pradžios visiškai neapsimokėjo įmokų mokėti daugiau, nes nuo to pensija nė centu nebus didesnė. Kaip žinoma, pensijos dydį iš dalies lemia per karjerą sukauptas apskaitos vienetų kiekis. Kuo didesnė žmogaus oficiali alga, tuo daugiau jų galima sukaupti.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjui skyrus dėmesio po prezidentūros langais mitingavusiems „Šeimos maršo“ dalyviams, LGBT bendruomenės nariai jaučiasi nustumti į paraštes. Jie viešai kelia klausimą, kodėl prezidentas nesileidžia į dialogą. Politologai įspėja, kad G. Nausėda žaidžia pavojingą žaidimą diskusijose dėl šeimos politikos rodydamas palaikymą vienai grupei žmonių.  „Prisiekiau būti lygiai teisingas visiems.

Lietuvos pilietis Artūras, kurio tikrojo vardo atskleisti negalime, pateko į siaubingą situaciją: paranoidine šizofrencija sergantis vyras išvyko į Indiją, tačiau pablogėjus sveikatos būklei nebegali pats grįžti, nors giminaičiai ir buvo nupirkę bilietą namo. Oro uoste Artūras ėmė priekabiauti prie keleivių, plėšti nuo savęs drabužius, todėl buvo sugrąžintas į Indijos užsieniečių deportacijos centrą, kur ir gyvena, nes jo vizos galiojimas yra pasibaigęs.

Nerimą sėja jau Europoje pradėjusi plisti greičiau perduodama Delta atmaina, kuria užsikrėsti didesnę tikimybę turi ir vakcinuoti bei prasirgę žmonės. Ekspertai įspėja, kad dėl šios priežasties kelionės į užsienį ir šią vasarą turi būti itin pamatuotos, o po jų sekti bent savanoriška izoliacija. Nepaisant to, neabejojama, kad anksčiau ar vėliau šis variantas turėtų tapti dominuojantis ir mūsų šalyje.

Ekspertai sveikina valdžios sprendimą per Jonines kiek atlaisvinti karantiną ir taip šiek tiek nuimti įtampą nuo žmonių. Visgi, jie perspėja, kad koronaviruso rizika niekur nedingo ir nesutinka, kad karantiną buvo galima atšaukti anksčiau. Pasak specialistų, paskutinė karantino savaitė gali suteikti atsakymų į itin svarbius su koronaviruso atmainų plitimu susijusius klausimus.

Nuo praėjusios savaitės, birželio 17 d., Lietuvoje oficialiai COVID-19 persirgusiems asmenims leidžiama skiepytis tik RNR tipo („Pfizer“ arba „Moderna“) vakcinos doze. Specialistai tokį sprendimą sveikina, tačiau pabrėžia, kad iškart praėjus 6 mėnesiams skubėti skiepytis reikia ne visais atvejais.

Valdantieji yra pažadėję peržiūrėti visas mokesčių lengvatas ir rudeniop pateikti juos keisiančių įstatymų projektus. Gyventojų pajamų mokesčio lengvata taikoma ir pensijoms.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Lietuvoje ima plisti Delta, kitaip vadinama indiškąja, koronaviruso atmaina. Specialistai įspėja, kad šios viruso mutacijos simptomai kiek kitokie, nei mums įprasto koronaviruso varianto, indiškoji atmaina taip pat yra daug labiau užkrečiama. Ekspertai gyventojams siūlo labai gerai pagalvoti dėl atostogų užsienyje, kadangi naujos pavojingos viruso mutacijos į Lietuvą patenka būtent dėl iš užsienio atvykstančių žmonių.

Garsioji teisėjų korupcijos byla ir prie vairo neblaivių įkliūvančių teisėjų istorijos – nenuostabu, kad prezidentas Gitanas Nausėda antrajame savo metiniame pranešime išskyrė teisėjų profesiją, akcentuodamas, kad reikia atkurti jos prestižą. Tačiau ko reikia, kad tai pavyktų? Ypač, kai teisėjai negali pasigirti labiausiai motyvuojančiomis algomis Lietuvoje.

Trečiadienį Ženevoje įvyko ilgai lauktas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimas. Nors Bidenas prieš tai Putiną išvadino žudiku ir kalbėjo apie raudonąsias linijas, po susitikimo Baltųjų rūmų šeimininkas tikino, kad mato galimybių santykių su Rusija gerėjimui, o apie Baltarusijos situacijos sprendimą mąsto panašiai, kaip Putinas.

Nuo jaunumės vos per kelis mėnesius sugriauti gyvenimai ir negrįžtamos pasekmės sveikatai – specialistai skambina pavojaus varpais dėl ūgtelėjusio narkotinių medžiagų tarp vaikų ir paauglių vartojimo. Gydytojai konstatuoja: realybė tokia, kad kanapės paaugliams platinamos tiesiog mokyklos kieme, o pagalbos priklausomiems jaunuoliams galimybės – apverktinos.

Paprastai prieš pat rugsėjo 1-ąją šeimos gydytojų kabinetus užplūsta tėveliai, vedini vaikais dėl būtinojo sveikatos patikrinimo. Nors šiuo metu pacientai kviečiami atvykti gyvai ir tvarka veikia kaip prieš karantiną, šiemet tėveliai įspėjami apsilankymo pas gydytojus neatidėlioti paskutinei minutei. Negana to, reikėtų žinoti, ir kaip kasmetinei patikrai pasiruošti.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdyje parlamentaras Tomas Tomilinas sulaukė gausios kritikos už vertybių nesilaikymą, viešas diskusijas apie partijos vidaus reikalus ir paramą Partnerystės įstatymo projektui, kuris vis tik neperėjo pirminės pateikimo stadijos parlamente.

Partijų įstatai apibūdina veikimo taisykles, kurios visiems partijos nariams yra privalomos. Tai tarsi kiekvienos partijos konstitucija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga planuoja keisti savo partijos įstatus taip, kad tiesiogiai išrinktas partijos pirmininkas galėtų išsirinkti tik tokius pavaduotojus, kuriuos pats ir pasiūlys. Tai reiškia, kad išrinktasis pirmininkas užsitikrins sau lojalią valdybą ir sustiprins savo galias.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) leido savarankiškai, kiek leidžia gamintojas, pasiankstinti antrąją „AstraZeneca“ („Vaxevria“) vakcinos dozę, tai išlieka mažiausiai populiari vakcina nuo COVID-19. Negana to, žmonių nuogąstavimus tik didina nustatomos šalutinės skiepo reakcijos ir ekspertų siūlomi amžiaus apribojimai skiepui. Štai ką tik paskelbta apie dar vieną naują „AstraZeneca“ šalutinį poveikį – ja negalima skiepyti kapiliarų pralaidumo sindromą turinčių žmonių.

Nors vis daugiau tautiečių domisi, kaip bus su revakcinacija nuo COVID-19, t. y. kada ir kam pirmiausiai reikės trečios (persirgusiems – antros) skiepo dozės, specialistai neslepia, kad skubėti su atsakymais kol kas dar anksti. Daug neatsakytų klausimų lieka tiek dėl laikotarpio, kada jau reikėtų kartoti skiepą, tiek kokią vakciną pasirinkti.  Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys dr.

Lietuva turi dilemą: arba truputis po trupučio įsileisti vis daugiau „pigių“ vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, nes lietuviai nebesutinka dirbti esamomis sąlygomis, arba stabdyti arklius ir rizikuoti pakenkti transporto sektoriui, kuris mūsų šalies ekonomikai yra gana svarbus. Transporto sektoriaus įmonės per Lietuvos verslo konfederaciją maldauja valdžios padidinti užsieniečių darbuotojų kvotas 15 tūkst. vienetų, nes joms verkiant trūksta sunkiasvorio krovininio transporto vairuotojų.

Dažnai į pensiją išėję gyventojai skundžiasi sumažėjusiomis pajamomis. Greičiausias ir paprasčiausias kelias gauti daugiau pinigų – išėjus į pensiją ir toliau dirbti. „Sodra“ teigė, kad dirbančių pensininkų pensija didesnė beveik 80 eurų. O amžius dirbti ne kliūtis – vyriausiam dirbančiam pensininkui daugiau nei 95 metai.

Dabartinė epidemiologinė šalies situacija nuteikia itin pozityviai, kad ir rudenį turėsime visai kitokį nei pernai. Visgi dalis sveikatos specialistų abejoja, ar iki žiemos pavyks pasiekti 70 proc. visuomenės imunitetą. Taip pat išlieka klausimų dėl masinio paauglių skiepijimo ir ar tai reikšmingai prisidėtų prie viruso plitimo stabdymo. Užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas teigia labai abejojantis, kad šių metų žiemą paskiepijus jau galima pasiekti 70 proc.

Žygimantas Pavilionis tikisi, kad jau šiemet Baltarusijoje įvyks lūžio taškas ir bus surengti laisvi ir nepriklausomi rinkimai. Politiko nuomone, Jungtinių Valstijų prezidentui Joe Bidenui pavyks suvienyti visą demokratiškąjį pasaulį, o štai mūsų prezidento atžvilgiu Ž. Pavilionis kritiškas. Pasak jo, Gitanas Nausėda pateko į politikos užribį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mano, kad saugumo padėtis mūsų regione pablogėjo, nes Rusija tyliai  ir ramiai didina karinį buvimą Baltarusijoje. Jeigu praėjusiais metais Baltarusijos priklausymas Rusijos įtakos sferai pademonstruotas bendrų karinių mokymų suaktyvėjimu, tai dabar Baltarusijoje rusai steigs mokomuosius centrus, o tai jau signalizuoja apie nuolatinį karinį buvimą šalies teritorijoje.

„Vyrų linija“ skambinančius klientus konsultuojanti šios iniciatyvos autorė, psichologė Dovilė Bubnienė sako, kad vyrams, kaip ir moterims, labiausiai rūpi tarpusavio santykių problemos, tik ne visuomet savo bėdas jie geba aiškiai įvardinti. Kartais norint prisikasti prie esmės, tenka nueiti ilgą kelią.

Medikai įspėja, kad metai karantino ir nuotolinio mokymosi gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų sveikatai. Per mažas fizinis aktyvumas, suprastėjusi mityba, pakrikęs miego režimas – tai ne tik didina nutukimo riziką, bet ir gimdo puokštę kitų ligų. „Mums rūpi, kas su žmogumi bus po 20, 30, 40 metų, o kai problemos jau išsivysto vaikystėje, taip sugadinama vaiko ateities sveikata“, – sako vaikų gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

Rudenį Seime kils batalijos dėl dviejų įstatymo projektų, kuriais bandoma spręsti tą patį – partnerystės – klausimą. Ir nors klausimas tas pats, Seimo narių siūlomi teisiniai keliai skiriasi kaip diena ir naktis. Specialistai atkreipia dėmesį, kad vienos iš siūlomų pataisų reglamentuoja verslo, o ne šeimos santykius ir atvertų kelia kurti poligamines šeimas ir komunas. Seime šiuo metu kalbama apie du skirtingus projektus, kurie galėtų reglamentuoti asmenų partnerystę.

Dar nespėjus įsibėgėti profilaktiškai sveikatą turinčių pasitikrinti vaikų srautui, gydytojai jau konstatuoja per nuotolinio ugdymo metus stipriai pablogėjusią vaikų sveikatą. Ypač daug nerimo kelia moksleivių akių sveikata. Medikai perspėja – jei vaikai rudenį negrįš į mokyklas, pasekmės laukia labai liūdnos. Vaikų gydytojai įspėja, jog lygiagrečiai su COVID-19 pandemija vyksta didžiulė trumparegystės epidemija.

Rusijai ir toliau sėkmingai naudojantis įtakingų ES šalių lobistų veikla „Nord Stream 2“ statybos eina į pabaigą. JAV jau pripažino, kad „nelabai ką gali padaryti“, o Ukrainos prezidentas pareiškė, jog tokiu būdu amerikiečiai „tiekia šovinius Rusijos pabūklui“. Birželio 4-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie dujotiekio „Nord Stream 2“ pirmosios atšakos statybų pabaigą. Šis naujas dujotiekis leistų Rusijai faktiškai atsisakyti dujų tiekimo į Europą per Ukrainą.

Naujoji Seimo kadencija prasidėjo ne tik nuo debatų apie partnerystę ar Stambulo konvenciją, bet ir planų keisti rinkimų sistemą. Parlamente suburta darbo grupė, o pasiūlymai keisti nusistovėjusią rinkimų tvarką aplipo įvairiomis kalbomis: nuo noro naikinti vienmandates apygardas iki konservatorių plano išrinkti prezidentą Seime. Darbo grupės vadovas Andrius Vyšniauskas tikina, kad kardinalių pokyčių rinkimų sistemoje kol kas nebus, tačiau tai nereiškia, kad jų neturėtume laukti ateityje.

Pandeminis užsidarymas namuose ne tik nesumažino narkotikų plitimo, bet ir paskatino daugiau svaigintis namų aplinkoje. Ir nors galbūt čia buvo vartojamos mažesnės dozės, gydytojai neslepia, kad tos būklės, su kuriomis perdozavusieji atvažiuoja į ligoninę, ir jiems kelia didelį įspūdį ir nerimą. Ypač neprognozuojami ar net mirtiną poveikį turi sintetiniai narkotikai ir naujosios psichoaktyvios medžiagos.

Lietuvos regionų frakcija šią savaitę ketina pasirašyti opozicijos koalicinį susitarimą su valstiečiais ir darbiečiais. Tačiau ar šį naują darinį Seime galima laikyti rimtu ir savarankišku? Politologai abejoja, ar iš naujosios opoziciją papildžiusios frakcijos išvysime ką nors daugiau nei ištikimybę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS).  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos bei kelis savarankiškus politiku...

Nuogąstaujant, kad per Baltarusijos pasienį į Lietuvą plūstantys nelegalūs migrantai kartu gali atvežti ir „indiškąją“ atmainą, pasienio atstovai tikina, jog yra laikomasi visų saugumo reikalavimų. Šį nerimą pagrįstu laikantys sveikatos specialistai pažymi, kad tokiems asmenims, nepaisant to, kad nėra apdrausti, reikėtų pasiūlyti ir skiepytis.

Lietuvos saugumas priklauso ne tik nuo išorės jėgų, bet ir nuo visuomenės pasitikėjimo demokratine politine sistema, o toks pasitikėjimas bus neįmanomas, jeigu valstybės politikai bijos savų žmonių, nesiklausys, kas jiems skauda, skirstys į „progresyviuosius“ ir „kaimietukus“, menkins piliečius, turinčius kitokią nuomonę, o patys manys esantys Tiesos ministerijos atstovai.

Ar gali būti, kad jums priklausantis nekilnojamasis turtas vieną dieną netikėtai ir be jokio įspėjimo tampa ir kito žmogaus nuosavybe? Pasirodo gali, jeigu tik turi tinkamus teisininkus ir tai padaryti padeda Registrų centras (RC).  Į tokią situaciją pateko portalo tv3.lt skaitytoja Daiva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Prieš bene dešimtmetį pasistačiusi namą sau ir tuometiniam vyrui, moteris būstą ilgus metus laikė savo asmenine nuosavybe, nes taip buvo numatyta povedybin...

Laisvės partijai sunkiai sekasi įtikinti koalicijos partnerius paremti pačias skambiausias ir rinkimų metu labiausiai išpopuliarintas savo idėjas. Jau anksčiau Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, o šiuo metu parlamente stringa nedidelio kiekio narkotikų disponavimo be tikslo juos platinti atsakomybės švelninimas iš baudžiamosios į administracinę.

Nors daugiau vaikų sugrįžus į ugdymo įstaigas ūgtelėjo ir sergančiųjų COVID-19 skaičius, jie išlieka viruso mažiausiai paveikta visuomenės dalimi. Vis tik gydytojai įspėja, kad bėdų mažiesiems pacientams gali pridaryti pokovidiniai reiškiniai, o paaugliai, susirgę bet kokia infekcija, atsiduria didesnėje rizikos grupėje. Be kita ko, laukiant sprendimo dėl vaikų nuo 12 m. skiepijimo, pažymima, kad tai ne toks paprastas klausimas.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Įtampa Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose toliau tvyro. Minsko režimas kreipėsi į Lietuvą prašydamas apklausti prezidentą Valdą Adamkų dėl galimo dalyvavimo baltarusių genocide, į Lietuvą pro Baltarusijos sieną pradėjo plūsti nelegalūs migrantai, o iš lėktuvo pagrobtas Ramanas Pratasevičius vis dar nelaisvėje. Ekspertai teigia, kad Minskas naujais savo veiksmais pramuša vieną dugną po kito, o silpna Vakarų reakcija gali iššaukti dar ne vieną provokaciją.

Lietuvoje jau kelias savaites fiksuojami vis mažėjantys užsikrėtimų koronavirusu skaičiai. Ekspertai teigia, kad situacija ir tendencijos teikia optimizmo, tačiau atsipalaiduoti dėl to nereikėtų. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai mano, kad karantino galiojimo laikas netrukus baigsis, tačiau tai nereiškia, kad visiškai sugrįšime į įprastą mums gyvenimą – dalis gyvenimą varžančių ribojimų išliks.

Europos šalyse, dėl užsitęsusių antikovidinių ribojimų ir dezinformacijos sklaidos, daugėja nepatenkintų vakcinavimo politika žmonių. Ekspertai ir politikai pažymi ne tik vyresnio amžiaus žmonių paveikumą dezinformacija Rytų Europos šalyse, bet ir grėsmę demokratiniams rinkimams. Prancūzijoje, Rumunijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse protestuojama prieš vakcinavimą, kaukių dėvėjimą viešose vietose.

Deja, istorijos, apie laiku atlyginimo negaunančius, gąsdinamus, neteisėtai atleidžiamus ar išnaudojamus darbuotojus Lietuvoje vis dar girdimos kasdieną. Darbuotojus ginančios profsąjungos pastebi, kad šios problemos labiausiai veši regionuose, kur įmonės mažos, o susirasti darbą gali būti sunkiau. Darbuotojų patirtys varijuoja nuo nesąžiningai mažų ar „juodų“ atlyginimų iki darbdavių grasinimų baudomis, kurios siekia ir 1000 eurų.

Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti.  Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Vos tik prasidėjus pandemijai ekspertai be kitų COVID-19 valdymo priemonių didelį dėmesį skyrė tinkamos patalpų ventiliacijos svarbai. Pabrėžiama, kad žinant ne tik oro-lašelinį, bet ir aerozolį viruso plitimo būdą tai būtų ilgalaikė investicija bet kokių virusų kontrolės atžvilgiu. Visgi, panašu, Sveikatos apsaugos ministerija, be ginčų sutinkanti, kaip tai svarbu, žodžių kūnu paversti neskuba.

Užimtumo tarnyboje esama registruotų bedarbių, kurie neieško darbo, nes dirba pagal žemės ūkio ar miškininkystės paslaugų teikimo kvitus. Šie darbuotojai-bedarbiai neturi socialinių garantijų: tai yra sulaukę garbaus amžiaus negaus pensijos, susirgę negalės prašyti ligos išmokų, bet bent jau gali nemokamai nueiti į polikliniką ar pasidaryti priklausantį kraujo tyrimą, nes yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

Lietuvoje iki šiol to nebuvo. Greitu laiku mūsų šalyje gali būti įteisintas apsaugos nuo smurto orderis, kuris reiškia, kad įtariamas smurtautojas galėtų būti kuriam laikui iškeldinamas iš namų pagal policijos pareigūno nurodymą, net jeigu nebus pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto.

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.