Redakcija rekomenduoja

M. Drobiazko ir P. Vanago pasirodymo Sočyje skandalas, kuris gali baigtis kiek netikėtai, kai rusai sužinos, kad lietuviai pasmerkė karą Ukrainoje. Rusai taip pat dar nėra informuoti, bet neišvengiamai sužinos, kad Vakarų sankcijos veikia ir veikia labai stipriai. Naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptarė kratų Trumpo namuose ir Alexo Joneso įspūdingą baudą už blėnių tiražavimą.

Baigėsi rinkimai – tegyvuoja rinkimai. Kartais taip atrodo, žiūrint į mūsų politikų veiksmus. Bijoma imtis ryžtingesnių, daugiau diskusijų ar prieštaravimų sukeliančių klausimų. Nes nukentės reitingai, nes sumažės galimybė laimėti rinkimus. Tuo metu Ukrainoje vykstantis karas, atrodo, netrukdo jos lyderiams palaikyti to, kam pritaria tikrai ne didžioji visuomenės dalis.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Nuo 2022 m. pavasario Rusijos visuomenę persmelkė nauja siaubinga jėga. Aktyvistai, protestavę prieš „specialiąją operaciją“ Ukrainoje, labai greitai pakliuvo į kalėjimus.

Trumpo sugrįžimas 2024 m. „išspręstų visas Rusijos problemas“ ir nors Rusija gali blefuoti su savo naujuoju puolimu, Vakarų sanglaudai labai svarbu, kad Ukraina susigrąžintų savo pietus, ypač jei Donaldas Trumpas sugrįžtų, sako politologas Francis Fukuyama, rašo „Deuche Welle“. Francis Fukuyama geriausiai žinomas dėl savo knygos „Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus“, kurioje jis teigia, kad liberalioji demokratija ir laisvosios rinkos kapitalizmas yra galutinis visuomenės evoliucij...

Istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Tomas Čelkis sako, kad senosios sienos ir teritorijos, kurios dabar vėl atgyja politiniuose debatuose ir karo lauke, anuomet buvo kur kas mažiau apibrėžtos, o teritorijų vertę lėmė ne žemė, o žmonės. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) Vytauto laikais buvo nuo jūros iki jūros, bet suvokti valstybės mastą bei jos valdymo modelį nebuvo lengva net pačiam didžiajam kunigaikščiui.

Nuo 1991 m., kai Sovietų Sąjunga subyrėjo ir Kaliningradas tapo eksklavu, kurį nuo Rusijos Federacijos atskyrė Lenkija ir Lietuva, Maskvą neramina du aspektai: transporto ryšiai tarp Kaliningrado ir Rusijos, ir Kaliningrado gyventojų nuomonė apie savo kaimynus, rašo Jamestown Foundation.  Rusija bijo, kad kaliningradiečiai, gyvendami apsupti Europos Sąjungos valstybių, taps mažiau panašūs į savo tautiečius „didžiojoje“ Rusijoje ir – mažiau lojalūs režimui.

Karinė invazija Ukrainoje ne tik sukrėtė visuomenę, bet ir privertė apsvarstyti pasiruošimą tokioms ekstremalios situacijoms visose srityse. Vienas pirmųjų apie tai prabilęs Respublikinės Klaipėdos ligoninės vadovas Darius Steponkus viliasi, kad darbo karo sąlygomis įgūdžių neprireiks, tačiau to išmokti – privalu. Tuo metu įstaigoje į darbus kibusios ukrainietės neatsistebi lietuvių gerumu ir ketina toliau gyvenimą kurti Lietuvoje.

JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi antradienį vakare atskrido į Taivaną, tapdama aukščiausio rango amerikiečių pareigūne, aplankiusia autonominę salą per pastaruosius 25 metus. Kinija jau pažadėjo duoti atsaką Jungtinėms Valstijoms.

Kremlius Lietuvoje sėja piktžoles ir tikisi, kad šios išbujos. Taip ekspertai apibūdina propagandinius „liaudies diplomatų“ vizitus Rusijoje ir neteisėtai įsteigtas, bet demokratiškomis apsimetančias organizacijas bei forumus. Propagandos kurstytojai nėra naivūs, politikos vingiuose pasimetę žmonės, jie, tam tikrų tikslų vykdytojai. Dabar nepavojingi, bet turintys potencialą.

Nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metais Europos Sąjunga taiko griežčiausias sankcijas Rusijai nuo Šaltojo karo pradžios. Nors 2014–2015 m. įvestos priemonės buvo iki tol nematytos, tačiau jų mastas dar buvo gana siauras, o Kremlius rado būdų, kaip apeiti sankcijas. Visgi nuo šiais metais prasidėjusios plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Europos Sąjunga nebejuokauja.

Lenkija ginkluojasi ir siekia tapti galingiausia Europos kariuomene. Šis noras nėra tuščia užgaida, Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkai perkasi daug ginklų, laivų, tankų ir artimai susibičiuliavę su amerikiečiais tikisi, jei prireiks, griežtai atremti rusus.

Kai kurie poilsiaujantieji pajūryje neatsistebi – tokiame dideliame mieste kaip Klaipėda nėra visą parą veikiančios vaistinės. Taigi netikėtai prireikus vaistų gyventojai būtų arba priversti kviesti greitąją, arba iki Kauno, ką kai kurie ir pasiryžta daryti. Vaistinių asociacija tikina, kad tokių vaistinių poreikį nulemia patys gyventojai, o dabar jis esą nėra didelis. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik 5 per naktį budinčios vaistinės.

Aštrūs buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai viešojoje erdvėje sukėlė diskusiją, kad ji gali dar kartą mėginti savo laimę prezidento rinkimuose, kurie vyks 2024 metais. Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad rinkėjai būtų linkę palaikyti buvusią šalies vadovę, pati D. Grybauskaitė atmeta galimybę sugrįžti į aktyvią politinę veiklą.

Netrukus bus pusė metų, kai Ukrainoje siaučia karas. Nepaisant visų kalbų apie tai, kad Rusija peržengė Vakarų raudonąsias linijas savo elgesiu kare ir apie Vakarų peržengtas Rusijos raudonąsias linijas su savo karine pagalba Ukrainai, tikrosios raudonos linijos dar nebuvo pažeistos, rašo Foreign Affairs.  Karo pradžioje abi pusės apibrėžė nematomas taisykles – neišsakytas, bet vis dėlto tikras.

Politinėje padangėje ne tik karšta vasara, bet ir karšti politikų pasisakymai. Kliūva ne tik premjerei, švedams, kaip vikingų palikuoniams, bet ir visuomenininkams, renkantiems pinigus paramai Ukrainoje. Aistros kartais taip įsisiūbuoja, kad pradeda lietis necenzūriniai žodžiai ar seksistiniai pareiškimai. Tai vyksta ir Seime, ir socialiniuose tinkluose, kur persikėlė didelė dalis politinės diskusijos ir nepolitinio rėkimo vieniems ant kitų.

Praėjus penkiems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, daugelis Vakarų politikos formuotojų ir apžvalgininkų vis dar nesupranta Vladimiro Putino invazijos ekonominių matmenų ir to, ką tai reiškia Rusijos ekonomikai, rašo „Foreign Policy“. Tarptautinės sankcijos ir savanoriški verslų pasitraukimai toli gražu nėra neveiksmingi ar nuviliantys, kaip teigia daugelis.

Prasidėjus pandemijai į darbus padedant valdžiai suvaldyti situaciją kibo ne vienas ekspertas. Vienas jų – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas. Jis neslepia, kad šiuo įtemptu laikotarpiu tiesioginiam darbui telikdavo laiko trupiniai. Nauja buvo ir tai, koks staiga užgriuvo visuomenės dėmesys. Vis tik mokslininkas tai sako suvokiantis kaip savo tarnystės dalį šiuo visiems nelengvu metu.

Tokių pacientų, kurie pas šeimos gydytoją per metus sugeba apsilankyti ir 150 kartų, nors kitas iškart nepatenka ir sukarščiavęs, nėra didelė dalis, tikina profesorius Vytautas Kasiulevičius. Vis dėlto jis atkreipia dėmesį į gausybę kitų nesutvarkytų ir kasdienį darbą apsunkinančių dalykų, kurie ilgina eiles pas gydytojus. V. Kasiulevičiaus pasakojo, kad šiuo metu šeimos gydytojai dirbdami vienu etatu vidutiniškai konsultuoja 30 pacientų per dieną.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Susirgote eiliniu peršalimu ar kitaip šiek tiek negaluojate? Gerai, jei darbdavys supratingas ir leidžia kelias dienas neateiti į darbą. Visgi kiek kitaip viskas atrodo, jei net ir dėl lengvo susirgimo žmogui pasakoma bet kuriuo atveju kreiptis į šeimos gydytoją. Savo ruožtu patys šeimos gydytojai atkreipia dėmesį, kad jei atsirastų oficiali sistema, kai kelias nedarbingumo dienas įteisintų darbdavys, tai leistų daug ką išspręsti. Pažymima, kad dėl to galėtų sumažėti ir eilės pas gydytojus.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas viešėdamas Ukrainoje pasielgė nelabai apdairiai. Politikas socialiniame tinkle realiu laiku publikavo nuotraukas, kaip Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apdovanoja Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Gavęs įspėjimą ministras nuotraukas ištrynė, nes tai kelia pavojų V. Zelenskio saugumui.

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Įsisiūbavus vasarai atostogauti traukia ne tik eiliniai Lietuvos piliečiai, bet ir Vyriausybės nariai. Šią savaitę atostogauja daugiau nei pusė ministrų, nevyko Vyriausybės posėdis. Tiesa, premjerė vasaros atostogomis dar nesimėgauja, dirba ir prezidentas. O štai Seimo nariai oficialiai atostogų nė neturi, bet nevykstant parlamento posėdžiams yra išsibarstę kas kur.

Europa toliau sprendžia galvos skausmą dėl iš Rusijos tiekiamų dujų. Nors dauguma Senojo žemyno šalių pasirengusios sumažinti savo dujų poreikį, tokios yra tikrai ne visos. Štai Vengrijos atstovai keliauja į Maskvą derėtis, o premjeras Viktoras Orbanas toliau rodo palankumą Rusijai. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptaria besitęsiančias peripetijas dėl dujų tiekimo Europai.

Kai Lietuva pritaikė europinius draudimus sankcionuotų prekių tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o Kremlius sukėlė skandalą dėl neva blokuojamo eksklavo, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dangstėsi viešai neskelbtu balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laišku, kurį iš šaltinių gavo naujienų portalas tv3.lt.

Technologijos vis labiau įsigali darbo vietose – šalyje nėra įstatymų, draudžiančių darbdaviams sekti ir stebėti savo darbuotojus. Vieni sako, kad tai – asmens teisių pažeidimas, o kiti teigia, kad darbuotojų veiklos, lankomų svetainių, vietos ir kitų sričių stebėjimas yra būdas įmonėms kurti „bendrą gėrį“. Pašnekovai atskleidžia, koks darbuotojų „sekimas“ egzistuoja Lietuvoje, kodėl taip yra daroma ir ar vertėtų tokį elgesį įvardyti nelegaliu.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Po 2,4 tūkst. eurų – tokią vidutinę sumą iš valstybei skolingų gyventojų sąskaitos praėjusiais metais nurašė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Jeigu pinigų sąskaitoje nėra, darbo imasi antstoliai – jie iš kito žmonių turto valstybės naudai taip pat išieško milijonus eurų. Mokesčių ar baudų nesumokėję gyventojai skaičiuojami tūkstančiais. Tačiau pasikeitus taisyklėms jie gali tikėtis, kad įsiskolinus bent šiek tiek pinigų jų sąskaitoje bus palikta.

Lietuvoje gyvenantys migrantai, uždaryti užsieniečių registracijos centruose, tapo puikia aukso gysla asmenims, norintiems uždirbti iš Lietuvos teisės nežinančių, lietuviškai nesuprantančių ir pažinčių neturinčių užsieniečių. Migrantai skundėsi, kad Liberalų sąjūdžiui priklausantis teisininkas Simonas Rėksnys paima pinigus už pažadą išrūpinti „žalią kortelę“, leidžiančią išeiti iš registracijos centro, bet nesuteikia žadėtų paslaugų, neatsako į užklausas.

Karas Ukrainoje vyksta daugelyje frontų, vienas jų – žvalgybinis. Ir čia, pasak ekspertų, jis nuožmus, nors ir tylus. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš kelias dienas iš šalies saugumo tarnybos vado posto atleido seną savo bičiulį. Šis neteko darbo, nes nesusitvarkė, neišgaudė visų išdavikų ir kolaborantų, privisusių didelėje ir gyvybiškai svarbioje struktūroje. Išdavikai ir kolaborantai, pasak ekspertų, tarsi vėžys graužia Ukrainą.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kviečia pasiskiepyti dar daugiau gyventojų. Vis dėlto specialistai primena, kad tai nėra prievolė visiems, juo labiau kad nepasitarus su gydytoju to savarankiškai pačiam padaryti ir nepavyks. Kita vertus, visuomenė raginama dar visiškai neatsipalaiduoti, mat pandemijos kol kas dar niekas neatšaukė.

Nepaisant vėl augančių COVID-19 skaičių, prieš gerus 2 metus Lietuvą ir pasaulį užklupusi pandemija po truputį slopsta ir nebeturėtų panardinti į karantininį sąstingį bei paralyžiuoti sveikatos sektoriaus. Bent taip mano Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius ir patikina, kad šiuo metu medikai dirba maksimaliai ir stengiasi sutrumpinti dėl buvusių ribojimų išilgėjusias eiles.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.

Lietuvoje iš viso beliko 1505 migrantai, gyvenantys penkiuose užsieniečių registracijos centruose, dar 37 žmonės panaikinus judėjimo ribojimus gyvena savo pasirinktose vietose, informavo Vidaus reikalų ministerija.  Palyginimui, liepos 1 dieną penkiuose užsieniečių registracijos centruose gyveno 2415 migrantų, tuomet buvo pranešusi ministerija. Tai reiškia, kad per dvidešimt dienų iš centrų pasišalino daugiau nei devyni šimtai asmenų.

Kylantys susirgimų COVID-19 skaičiai, specialistų teigimu, neturėtų taip gąsdinti, mat kol kas nepastebima, kad nauji omikrono variantai nulemtų sunkesnes ligos formas ar mirtis. Visgi šeimos gydytojai susiduria su kita realybe ir sako, kad pacientams kyla daug neaiškumų, ar būtina sergant atvykti į polikliniką. Be to, daug patogiau būtų grįžti į nedarbingumo išdavimus nuotoliniu būdu.

Jeigu mūsų šalis nesiims jokių priemonių, tai ir taip menkos pensijos ateityje bus dar mažesnės, palyginti su būsimais atlyginimais. Tad Lietuvos netrukus laukia ne itin populiarūs sprendimai. Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.

Europoje kyla nerimas dėl artėjančio rudens. Kas laukia, jei Rusija užsuks dujų kranelį? Senasis žemynas žiemą šals, o gyventojų piniginėse dėl pakilusių kainų švilpaus vėjai? Kol europiečiai neramiai laukia dramų dėl dujų atomazgos, Ukrainoje V. Zelenskis atleido du ištikimus bendražygius.

Romų tautybės moterys, užsukusios papietauti į kavinę Jonavoje, išgirdo, kad „čigonai yra kiaulės, visur prišiukšlina, todėl direktorius neleidžia jų aptarnauti“. Jos tikina, kad negražius žodžius sekė tokie pat veiksmai, mat joms ėmus prieštarauti dėl tokios diskriminacijos, iš virtuvės išpuolė vyras, kuris prieš jas smurtavo.

Komentuodamas susiklosčiusią situaciją dėl Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo transportuojant sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningradą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pilnai neatsako į du klausimus, kurie galėtų padėti suprasti situaciją. Opozicija savo ruožtu tariasi dėl galimos interpeliacijos G. Landsbergiui, kuri galbūt padėtų atsakyti į daugelį kylančių klausimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungos sankcijas tiesiogiai įgyvendina ne Vyriausybė, o konkretūs fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo atveju tai buvo „Lietuvos geležinkeliai“, kurie ir informavo klientus iš Rusijos apie pradedamas taikyti sankcijas.

Prieš kelias dienas Lietuva iš Briuselio gavo nesmagių žinių dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą. Premjerė Ingrida Šimonytė nedžiugiai pakomentavusi šį sprendimą pasakė, kad Lietuva vykdys tai, ką paliepė Briuselis. Tiesa, plačiau komentuoti, aiškintis ar bent jau atskleisti daugiau detalių apie šį sprendimą Vyriausybės vadovė nepanoro.

Lietuva jau balandžio mėnesio viduryje buvo informuota, kad Europos Komisija ketino pateikti papildomas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningrado sritį, bet nesulaukusi šių gairių pritaikė sankcijas nuo birželio 17-osios dienos plienui ir geležiai, o nuo liepos 10-osios – cementui, alkoholiui, prabangos ir kitoms prekėms.  Naujienų portalui tv3.lt tai patvirtino Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.

Istorikai, kalbėdami apie Rusiją sutaria, kad tai – kitokia šalis, civilizacija, kuriai nepriklauso ir kurios nesupranta ukrainiečiai ar kitų tautų žmonės. Tiesa, patys rusai, jų istorikai savo šalį mato tik kaip didžią imperiją, istoriją interpretuoja taip, kaip jiems patogu, o istorinius naratyvus – vagia ir perdirba.

Tai, kad mažesnė rajono ligoninė gali būti patraukli vieta dirbti ir galbūt dar geresnė erdvė nei dideliame mieste realizuoti save, įrodo gydytojo Alfredo Hofmano pavyzdys. Kėdainiuose jau daugiau nei dešimtmetį besidarbuojantis ortopedas traumatologas šypsosi neslėpdamas, kad per tiek laiko ir jis pacientus pakankamai gerai pažino, ir jie – jį patį.

Nauji omikron subvariantai, auginantys naują susirgimų bangą tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, greičiausiai nesukelia sunkesnės ligos eigos. Tačiau mokslininkai pažymi, kad sulig nauju sergamumo pakilimu didėja tikimybė užsikrėsti pakartotinai tiek jau persirgusiems ar pasiskiepijusiems žmonėms. Be kita ko, esama duomenų, kad pakartotinis susirgimas gali būti net sunkesnis. Anot specialistų, COVID-19 susirgimai staiga ėmė augti dėl išplitusių užkrečiamesnių BA.4 ir BA.