Anot ministro, viskas buvo daroma pagal raidę, o balandžio mėnesio išaiškinimas Lietuvai puikiai tiko, siekta, kad laiško turinys taptų oficialiomis Europos Komisijos gairėmis ir kad būtų taikomas visoms Europos Sąjungos narėms.
Liepos 13 dieną Europos Komisija išleido naujas gaires, kurios leidžia sankcionuotų prekių tranzitą geležinkeliu, bet ne vilkikais. Taip pat Komisija nustatė, kad Lietuva stebės tranzitu keliaujančių sankcionuotų prekių kiekius, jog jie neviršytų pastarųjų 3 metų vidurkių. Taip siekiama, kad sankcijos nebūtų apeinamos. G. Landsbergis teigia, kad gairės pasikeitė, nors Lietuva to nenorėjo.
Naujienų portalas tv3.lt iš šaltinių, dalyvavusių komunikacijoje tarp Lietuvos ir Europos Komisijos, gavo pilną laišką, kuris priskiriamas trims generaliniams direktoratams: Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos, taip pat Prekybos generaliniam direktoratui bei Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui.
Jame generalinių direktoratų atstovai detaliai išaiškina, kaip taikyti nuo balandžio 16 dienos įsigaliojusį draudimą visoms Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, bet draudimas netaikomas paštui ir prekių tranzitui tarp Rusijos ir Kaliningrado srities, jeigu prekės nėra sankcionuotos pagal kitas reglamento nuostatas. Jis buvo priimtas su penktuoju sankcijų paketu balandžio 8 dieną, todėl Lietuvai reikėjo skubaus išaiškinimo – juk įsigaliojimas buvo taip greitai.
Tačiau laiške kalbama apie kelių transportą. Geležinkelių transportas generalinių direktoratų paaiškinime neaptariamas, tiesiog pasakoma, jog Europos Komisija planuoja greitu metu pateikti konkretesnes gaires.
Iš balandžio 14 dienos generalinių direktoratų laiško matyti, jog prieš birželio 17 dieną Lietuvai niekaip negalėjo būti aišku, ar reikia pradėti taikyti draudimus sankcionuotoms prekėms, kurios gabenamos ne kelių transportu, o geležinkeliu.
Komisija balandį pažadėjo detalesnes gaires „netrukus“
Trijų generalinių direktoratų tarpusavyje suderintas laiškas Lietuvos nuolatinio atstovo prie Europos Sąjungos Arnoldo Pranckevičiaus elektroniniame pašte atsidūrė balandžio 14 dienos vakare.
Pirmiausia padėkojama už žinią dėl sankcionuotų prekių tranzito tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado regiono per Europos Sąjungos šalių narių teritoriją keliais, geležinkeliais, intermodaliniu transportu ir vamzdynais bei ypatingai dėl aiškių gairių paprašymo iš Komisijos. Taip pat pažymima, kad atkreiptas dėmesys į klausimus, susijusius su „platesniu naujuoju draudimo kelių transportui taikymu“.
Toliau pasakoma, kad Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos departamentų generalinis direktorius Johnas Berriganas atsako už visus tris direktoratus, nes Lietuva kreipėsi į juos visus.
Laiške pateikiama ištrauka iš viešai prieinamų dažniausiai užduodamų klausimų apie 5-ąjį sankcijų paketą ir pasakoma, jog netrukus bus detalesnis paaiškinimas.
Laiško citata: Reglamentas draudžia kai kurių prekių eksportą, importą ir pervežimą tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Specifiškai akcentuojant kelių transportą, straipsnio 3l draudimas apima ir tranzitą per Europos Sąjungos šalių narių teritorijas. Todėl tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos per Europos Sąjungos šalis nares yra draudžiamas, kai kalbama apie prekes, patenkančias į draudimo sąrašą.
Įgyvendindamos Europos Sąjungos ribojančias priemones šalys narės turi pareigą atlikti kontrolę. Ši kontrolė turi būti pagrįsta ir proporcinga bei turėtų būti atliekama taip, kad būtų suderinama su specialiais susitarimais, užtikrinančiais keleivių ir prekių tranzitą keliais ir geležinkeliu tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos.
Nesankcionuotų prekių tranzitas tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos nėra draudžiamas, įskaitant ir Rusijos kelių transporto bendroves, nes šiam specifiniam tranzitui buvo pritaikyta išimtis iš bendro draudimo Rusijos bendrovėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, įskaitant ir tranzitą.
Šalys narės yra atsakingos už bendrų ribojimų taikymą savo teritorijoje, todėl juos taikant turi būti daroma skirtis tarp legalaus nesankcionuotų prekių tranzito tarp Kaliningrado ir žemyninės Rusijos ir tranzito į bei iš kitų teritorijų. Tokiu būdu apribojimai tranzitu vežamoms prekėms tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado turi būti taikomi taip pat kaip ir į Rusiją ar Baltarusiją eksportuojamų arba iš jų importuojamų sankcionuotų prekių tranzitui.
Komisija šiuo klausimu netrukus išleis detalesnes gaires.
Paaiškino, ką daryti su pakrautais ir nepakrautais vilkikais
Europos Komisijos direktoratų laiške taip pat teigiama, kad 3l straipsnis, kuriuo draudžiama Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, nenurodo procedūrų ar sąlygų praktiniam įgyvendinimui, o leidžia šalių narių kompetentingoms nacionalinėms institucijoms nuspręsti, kas geriausia konkrečioje situacijoje.
„Pavyzdžiui, kompetentingos nacionalinės institucijos turi priimti sprendimą dėl leistinų prekių transportavimo būtinybės, remiantis gautais dokumentais, prekių rūšimi, jų panaudojimu ir taip toliau. Visą reikalingą informaciją leidimui gauti gali ir turi suteikti pareiškėjas. Vežėjas turi gauti leidimą vežti transportą Europos Sąjungos teritorijoje, nes draudimas yra nustatytas kelių transporto įmonėms. Tačiau kompetentingos nacionalinės institucijos yra laisvos priimti prašymus leidimams gauti iš kitų fizinių ar juridinių asmenų vežėjo vardu, jei jie susiję su sandoriu, kaip kad iš importuotojų ar siuntėjų, jeigu tai leidžia nacionaliniai teisės aktai“, – rašoma laiške.
Toliau nurodoma, kad kompetentingos nacionalinės institucijos turi užtikrinti, jog kiekvienas praleidžiamas transportas išpildo visas sąlygas ir nukrypti leidžiančias nuostatas, kurios apibrėžiamos reglamento straipsnyje 3l. Tai reiškia, teigiama laiške, kad kiekvienas transportas turi būti vertinama individualiai.
Tačiau jeigu nacionaliniai teisės aktai leidžia, o kompetentingos nacionalinės institucijos yra tikros, kad keletas transporto priemonių yra identiškos arba yra dalis to paties sandorio ir apima tokias pačias leistinas prekes (pavyzdžiui, keletas siuntų su tokiomis pat prekėmis), jos gali suteikti platesnį leidimą tomis sąlygomis, kurios joms atrodo tinkamos.
Kalbėdami apie Rusijos ir Baltarusijos transporto priemones, kurios po pereinamojo periodo dar galėjo užsilikti Europos Sąjungos teritorijoje, generaliniai direktoratai atkreipė dėmesį, kad „ši nuostata draudžia vežėjams transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos viduje“.
„Nepakrautam Rusijos ar Baltarusijos vilkikui nedraudžiama važinėti Sąjungoje, bet jis iškart patenka po draudimo nuostatomis, kai pasikrauna krovinį“, – rašoma laiške ir iškart atkreipiamas dėmesys, kad pagal reglamento kitą straipsnį draudžiama sąmoningai ir tyčia dalyvauti veikloje, kuria siekiama apeiti nustatytus draudimus arba šie draudimai apeinami.
„Taigi po balandžio 16-osios Rusijos ir Baltarusijos transporto priemonės su kroviniais negalės važiuoti Sąjungos teritorijoje. 7 dienų pereinamasis laikotarpis buvo suteiktas siekiant nustatyto šioms transporto priemonėms protingą laiko tarpą išvykti iš Sąjungos teritorijos, vadinasi, pažeidimai turi būti taikomi toje lokacijoje, kur ir fiksuoti. Draudimai nereikalauja iš šalių narių sulaikyti nepakrautų Rusijos ar Baltarusijos transporto priemonių. Kalbant apie krovinius, kompetentingos nacionalinės institucijos turi imtis veiksmų, kurie, jų manymu, reikalingi konkrečioje situacijoje ir leidžiami pagal nacionalinę teisę, bet kartu ir proporcingi“, – teigiama laiške.
Laiškas baigiasi viltimi, kad šie išaiškinimai bus naudingi. Daugiau jame nieko nėra, išskyrus atsisveikinimą.
Landsbergio paaiškinimas: jis ir URM ne prie ko
Po liepos 13-osios, kai Europos Komisija paviešino naująsias savo gaires, situaciją keletą kartų komentavo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, tačiau jis akcentavo keletą pagrindinių dalykų.
Pirma, pasak jo, Europos Sąjungos sankcijos yra taikomos tiesiogiai, todėl už tai atsakingi konkretūs sankcijas taikantys fiziniai ar juridiniai asmenys. Šiuo atveju tai būtų valstybei priklausanti akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir akcininko teisės įgyvendinanti Susisiekimo ministerija. Ministro teigimu, Užsienio reikalų ministerija taip pat nekoordinuoja sankcijų taikymo, o už tai atsakinga Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisija.
„Sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo priima ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, sankcijos yra taikomos tiesiogiai. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo pats turi pareigą nuspręsti, kaip, kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos turi būti taikomos. Vyriausybė gali teikti išaiškinimus, kurie yra konsultacinio pobūdžio. Net ir Sankcijų komisija, teikdama išaiškinimus, ji teikia juos tik konsultacinio pobūdžio. Kitaip tariant, atsakomybę už sankcijų įgyvendinimą visuomet prisiima pats sankcijas vykdantis subjektas. Užsienio reikalų ministerijos uždavinys yra perduoti Europos Komisijos nuostatas tokias, kokias mes turime. Tai ir buvo padaryta. Kitaip tariant, tai, ką mes užprašėme, kokia forma gavome, tokia ir perdavėme institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kurios tos informacijos iš mūsų prašė. Jos priima sprendimą savarankiškai“, – viešėdamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos posėdyje kalbėjo G. Landsbergis.
„Yra nauja patvirtinta įstatymo redakcija, buvo įkurta Komisija ir kiekviena institucija pagal savo kompetencijos sritį yra atsakinga už savo srities sankcijų koordinavimą. Kitaip tariant, Užsienio reikalų ministerija nėra kompetentingas institucija visų valstybėje taikomų sankcijų situacijos. Turim savo dalį, už ją esame atsakingi, už kitas dalis atsakinga muitinė, Susisiekimo ministerija ir taip toliau. Nes tai yra pagal tų sričių kompetenciją. Mes paprasčiausiai net neturime informacijos arba negalime jos turėti kai kuriais specifiniais klausimais, kurie yra valstybei svarbūs. Dėl to yra atsakomybės pasidalinimas“, – kalbėdamas žurnalistams Seime aiškino ministras.
Iš dalies tai tiesa, bet tik iš dalies. Pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą sankcijų koordinavimą Lietuvoje iš tiesų užtikrina Tarptautinių koordinavimo komisija, bet jai turi vadovauti arba užsienio reikalų ministras, arba jo įgaliotas asmuo. Vyriausybė yra apsisprendusi, kad Sankcijų komisijai vadovaus užsienio reikalų viceministras – šiuo metu tai Raimundas Karoblis.
Šią Komisiją taip pat aptarnauja Užsienio reikalų ministerija, o Kaliningrado sankcijų klausimu laiškus „Lietuvos geležinkeliams“ dėl sankcijų siuntė ministerijų Sankcijų grupės atstovė Renata Jasilionytė. Be to, Užsienio reikalų ministerija, prireikus teikia Vyriausybei teisės aktus, kurių reikia siekiant įgyvendinti tarptautines sankcijas Lietuvoje. Taigi šiaip ar taip Užsienio reikalų ministerija yra labai svarbi institucija koordinuojant tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje.
Negana to, Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijos personalinė sudėtis patvirtinta tik birželio mėnesį, įsakymas įsigaliojo nuo birželio 30 dienos, o Tarptautinių sankcijų įstatymo pataisos, atsakomybę už sankcijų koordinavimą perdavusios Sankcijų komisijai, įsigaliojo nuo gegužės 17 dienos. Tai reiškia, kad europinių sankcijų koordinavimas Kaliningrado atžvilgiu yra išskirtinai Užsienio reikalų ministerijos atsakomybė.
Antrasis G. Landsbergio akcentas buvo, kad balandžio 14 dienos Europos Komisijos generalinių direktoratų laiškas buvo aiškus, labai tiko Lietuvai ir mūsų šalis tenorėjo, kad šio laiško turinys taptų oficialiomis Europos Komisijos gairėmis.
„Mes laukėme ir prašėme išaiškinimo. (...) Mes nuolat laukėme ir prašėme, kad būtų pateiktas išaiškinimas. Noriu pabrėžti, kad mes laukėme išaiškinimo ne pakeičiančio balandžio mėnesio pateiktą išaiškinimą mums, bet gairių. Mes tikėjomės, kad tai tiesiog bus gairės, kurios patvirtins tai, kas buvo išaiškinta balandžio mėnesį. Nesulaukusi įmonė pritaikė sankcijas, dėl to, kad kitos informacijos nei Užsienio reikalų ministerija, nei Susisiekimo ministerija, kuri yra kompetentinga institucija šiuo atveju nesulaukė. Dėl to buvo priimtas sprendimas pačios įmonės, įmonė priėmė remdamasi ta informacija, kurią turėjo, ir savo sankcijų aiškinimu dėl to, kad tai yra tiesioginis taikymas“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Tačiau, kaip matyti iš balandžio mėnesio laiško turinio, jame aptariamas tik sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos ir Kaliningrado kelių transporto priemonėmis. Apie tranzitą geležinkeliu nekalbama, todėl lieka neaišku, kodėl Lietuva manė, jog draudimai kelių transportui analogiškai taikomi ir geležinkelių transportui.
Chronologija:
Kovo 15 diena: priimamas 4-asis sankcijų paketas, pagal kurį nuo birželio 17 dienos į Europos Sąjungą uždraudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti geležį ir plieno produktus, jeigu jų kilmės šalis yra Rusija arba jeigu jie eksportuojami iš Rusijos. Taip pat šiuos produktus draudžiama pirkti, transportuoti, teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas, finansavimą, drausti.
Balandžio 8 diena: priimamas 5-asis sankcijų paketas, pagal kurį nuo balandžio 16 dienos Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir vykstant tranzitu. Draudimas netaikomas, kai Rusijoje įsisteigusios kelių transporto įmonės Europos Sąjungos teritorijoje gabena paštą arba prekes tarp Rusijos ir Kaliningrado, jei jos nėra sankcionuotos kitomis reglamento nuostatomis. 5-ajame pakete nugulė ir nuo liepos įsigaliojęs draudimas importuoti į Europos Sąjungą vėžiagyvius, ikrus, alkoholį, cementą, medieną, sidabrą, laivus ir kitas prekes.
Balandžio 13 diena: Arnoldo Pranckevičiaus laiškas trims Europos Komisijos generaliniams direktoratams dėl po kelių dienų įsigaliosiančio draudimo Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto įmonėms ir Kaliningrado.
Balandžio 14 diena: atkeliauja trijų generalinių direktoratų atsakymas dėl 5-ojo sankcijų paketo taikymo, konkrečiai dėl draudimų Rusijoje įsisteigusioms kelių transporto bendrovėms vežti prekes per Europos Sąjungos teritoriją.
Balandžio 16 diena: įsigalioja draudimas Rusijoje ir Baltarusijoje įsisteigusioms kelių transporto bendrovėms transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, taip pat ir tranzitu, išskyrus jei gabena paštą ir jeigu Rusijos įmonės gabena nesankcionuotas prekes.
Birželio 17 diena: Lietuva pradeda taikyti sankcijas tarp Rusijos ir Kaliningrado gabenamam plienui ir geležies produktams, tarp jų – ir geležinkeliais.
Liepos 10 diena: Lietuva pradeda taikyti sankcijas tarp Rusijos ir Kaliningrado gabenamam cementui, alkoholiui, prabangos prekėms, tarp jų ir geležinkeliais.
Liepos 13 diena: Europos Komisija išleidžia gaires, kuriomis nurodo, kad sankcionuotos prekės negali būti gabenamos tarp Rusijos ir Kaliningrado kelių transportu, bet gali – geležinkeliu, tik Lietuvai stebint gabenamų prekių kiekis, kad sankcijos nebūtų apeinamos.
Liepos 22 diena: „Lietuvos geležinkeliai“ atnaujino sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado laikantis nustatytų ribojimų.
savo lizdą. ATSISTATYDINK, NEVYKELI.
Reikalaujam TAIKOS ir ramaus ir draugisko gyvenimo su visais kaimynais . Dirkit pagaliau Lietuvos labui , gerbuviui ir islikimui.
