kremlius

Kremlius ketvirtadienį paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiuo metu neturi planų vykti į Stambulą, kur organizuojamos rusų ir ukrainiečių derybos, nors JAV lyderis Donaldas Trumpas sakė, kad būtų pasirengęs ten nuvykti. „Ne, šiuo metu tokių planų nėra“, – nurodė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis neatsakė į naujienų agentūros AFP klausimą, kodėl V. Putinas nesutiko nuvykti į Turkiją ir ar jis važiuotų, jei būtų rengiamas kitas derybų ratas.

30 dienų paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos pakibo ant plauko. Ekspertai perspėja – Kremlius dažnai nesilaiko pažadų, o viltys dėl taikos, kurios bus aptartos gegužės 15 d. Stambule, gali būti trapios. Tiesa, dar laukiama Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsako, ar šis dalyvaus susitikime šį ketvirtadienį, į kurį jį pakvietė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad ultimatumas susitarti dėl paliaubų Ukrainoje yra nepriimtinas, Europos Sąjungos (ES) lyderiams pareiškus, kad Maskva iki pirmadienio vidurnakčio turi sutikti dėl 30 dienų kovos veiksmų sustabdymo antraip gali sulaukti naujų sankcijų. „Ultimatumų kalba Rusijai nepriimtina, ji nederama. Su Rusija negalima šitaip kalbėti“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė žurnalistams.

Maskvos centre praūžė Putino propagandinis karinis paradas į kurį sugūžėjo daugiau nei dvidešimties su Rusija draugaujančių šalių lyderiai. Rusijos vadovas iškilmingai sveikino žudikiško karo sąjungininkus – Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Šiaurės Korėjos kariuomenės vadus ir skaldyti Europą padedančius Serbijos ir Slovakijos lyderius.  Jei viskas vyktų pagal Vladimiro Putino užgaidas – propagandinis gegužės 9-osios paradas neabejotinai vyktų ne tik Maskvoje, bet ir Kyjive.

Kariniame parade, kasmet organizuojamame pergalės Antrajame pasauliniame kare proga, Rusija pirmą kartą pademonstravo dronus, naudojamus kare, kuris šiuo metu vyksta Ukrainoje. Per televiziją transliuojamo parado metu Raudonąja aikšte riedėjo keletas sunkvežimių su žvalgybiniais dronais „Orlan“ bei koviniais nepilotuojamaisiais orlaiviais „Lancet“ ir Irano gamybos „Geran“. Pastarieji dažnai naudojami pulti toli už fronto linijos Ukrainoje esančius taikinius.

Prieš Pergalės dieną, kurią Rusija minės penktadienį, Kremlius toliau demonstruoja neapibrėžtumą dėl taikos Ukrainoje – Maskva delsia, Europa spėlioja, o JAV siunčia dviprasmes žinutes apie galimus susitarimus. Ar Vladimiras Putinas siekia karo pabaigos, ar tik vaidina derybas, tikėdamasis gauti nuolaidų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas ir apžvalgininkas Vladimiras Laučius.

Rusija kuria naujas bazes, kareivines ir sandėlius mūsų regione. Vakarų žiniasklaida praneša, kad kyla nauji objektai greta Rusijos–Suomijos sienos, tiesiami nauji geležinkeliai. O Kremliaus ruporai toliau skleidžia savo pramanus, kad tai NATO valstybės elgiasi agresyviai, o ne jie. Mūsų politikai žmones ramina ir siunčia žinią pačiam Kremliui – jeigu puls, gaus atgal. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Nors rusai vis dar įklimpę Ukrainoje, tačiau mūsų regiono taip pat nepamiršta.

Rusija ėmėsi visų būtinų priemonių, įskaitant mobiliojo ryšio interneto prieigos apribojimą, siekdama užtikrinti saugumą per Pergalės dienos paradą, trečiadienį pareiškė Kremlius. Pareiškimas pasirodė po to, kai Ukrainos dronų atakos sutrikdė šimtus skrydžių Rusijoje. „Mūsų karinės ir specialiosios tarnybos imasi visų būtinų priemonių, kad Didžiosios pergalės šventė vyktų ramioje, stabilioje ir taikioje atmosferoje“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

 Kremlius antradienį pranešė, kad gegužės 9-osios parade Maskvoje dalyvaus 29 užsienio šalių lyderiai, tarp jų Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula de Silva, taip pat šiame sąraše yra bent dvi teritorijos, kurios tarptautiniu mastu nėra pripažįstamos kaip valstybės.

Ukraina antradienį perspėjo, kad Rusijos rengiamame gegužės 9-osios parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo metinėms paminėti, neturėtų dalyvauti jokie užsienio kariai, sakydama, kad tai būtų „nepriimtina“ ir laikoma pagalba Maskvai „nuplauti jos karo nusikaltimus“. Pastaraisiais metais kelios šalys siuntė savo karius dalyvauti tradiciniame Rusijos gegužės 9-osios parade – parodomajame renginyje, kuris per ketvirtį amžiaus trunkantį prezidento Vladimiro Putino valdymą tapo...

Rusija teigia, kad laikysis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes gegužės 8–10 dienomis paskelbtų paliaubų Ukrainoje. Tačiau rusų ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Ukraina rengs atakas, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kartu D. Peskovas pridūrė, kad Rusija kol kas negirdėjo Kyjivo pareiškimo, kuris rodytų Ukrainos pasirengimą laikytis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų trijų dienų paliaubų.

Kremlius sukritikavo Vokietijos federalinės žvalgybos agentūros (BfV) sprendimą pripažinti partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) dešiniųjų ekstremistų organizacija, praneša agentūra „Reuters“. „Europos politiniame kraštovaizdyje dabar daug įvairių ribojančių priemonių, nukreiptų prieš tas politines jėgas ir asmenis, kurių pasaulėžiūra neatitinka vyraujančios krypties“, – pirmadienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kartu jis pridūrė, kad tai Vokietijos vidaus reikalas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gegužės 7–10 dienomis lankysis Rusijoje ir kartu su Vladimiru Putinu dalyvaus Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių – Pergalės dienos – iškilmėse, sekmadienį pranešė Kremlius.

Rusija pasiūlė suteikti karinę pagalbą Šiaurės Korėjai, jei jos prireiktų, rašo „Sky news“. Šiaurės Korėja kiek anksčiau oficialiai pirmą kartą patvirtino, kad siuntė pajėgas Rusijai kovoti prieš Ukrainą. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako, kad Šiaurės Korėjos vaidmuo Rusijos Kursko regione parodė, jog pernai Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno pasirašyta sutartis yra veiksminga.

Baltijos šalių, Ukrainos, Čekijos bei Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą prašydami lyderystės ir nedaryti kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo.  „Dėl Ukrainos suverenumo ir teritorijos vientisumo negali būti nei jokių kompromisų, nei jokio spaudimo pačiai Ukrainai“, – teigiama deklaracijoje.

Rusijos ir Baltarusijos saugumas bando organizuoti smurto išpuolius prieš Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Lietuvos žvalgybai šiemet pavyko sustabdyti išpuolį, kuomet Europos Sąjungos gyventojais apsimetę asmenys kvietė Lietuvoje studijuojančius Baltarusijos studentus nusifilmuoti muzikiniame klipe, nors tikrasis siekis buvo studentus užpulti. Pasak saugumo ekspertų, Kremlius mėgina siekti kenkti Lietuvai ir sėti neapykantą tarp lietuvių ir baltarusių.

Kremlius ruošiasi iš okupuoto Donecko regiono deportuoti dar 50 000 vaikų, kurie į Rusiją bus išvežti neva „atostogų“. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinis pasipriešinimo centras (NPC). „Rusija eilinį kartą nusikaltimą maskuoja kaip „rūpybą“. Denisas Pušylinas – Rusijos paskirtas vadinamosios DLR vadovas – pareiškė, kad šią vasarą daugiau nei 50 000 vaikų iš laikinai okupuoto Donecko bus išvežti į Rusiją „atostogų“, – pranešė NPC.

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse dalyvaus Rusijos kultūros ministrė, trečiadienį pranešė Kremlius. Maskva paskelbė apie gana žemo rango atstovavimą renginyje, kuriame šeštadienį Vatikane dalyvaus pasaulio lyderiai. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimu popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Rusijai atstovaus kultūros ministrė Olga Liubimova.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio keliones į užsienį riboja Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse nedalyvaus, antradienį pranešė Kremlius. „Ne. Prezidentas tokių planų neturi“, – žurnalistams sakė Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V. Putinas, kuriam galioja TBT orderis dėl kaltinimų priverstine vaikų deportacija per Rusijos puolimą Ukrainoje, dalyvaus šeštadienį vyksiančiose laidotuvėse.

Visuomenėje kyla klausimai apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatą bei amžių, ir kokią įtaką tai gali turėti šalies politiniam stabilumui. Kokius propagandinius žaidimus ir pavojus tai kelia, diskutavo Dr. Nerijus Maliukevičius Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas ir mokslo darbuotojas.

„Energetinė katastrofa“, „elektros kainų šuolis“, „ekonominė suirutė“ – tokiais epitetais Kremliui palanki žiniasklaida piešė Baltijos šalių likimą atsijungus nuo BRELL tinklo. Propagandistai akcentavo, jog atsijungimas yra elito ideologinis žingsnis, kenkiantis eilinių žmonių interesams, nes neva rusiška elektra yra pigesnė, o sovietinė energetikos infrastruktūra – patikimesnė už vakarietišką.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos smūgius pasitelkiant vokiškas ilgojo nuotolio raketas „Taurus“ laikytų tiesioginiu Berlyno dalyvavimu kare. „Taurus“ „smūgis į bet kurį Rusijos ypatingos svarbos transporto infrastruktūros objektą (…) visa tai būtų laikoma tiesioginiu Vokietijos dalyvavimu karo veiksmuose“, žurnalistams tvirtino užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas pagrasino, kad jeigu jaus agresiją iš NATO, pirmiausia smogs Baltijos šalims ir Lenkijai. Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius dalinosi savo įžvalgomis apie šiuos Kremliaus siunčiamus vis pasikartojančius, grasinančius naratyvus ir ko tikėtis Lietuvai. K. Girnius, įvertino, kaip reikėtų reaguoti į tokias S. Naryškino kalbas, ir kaip jis reaguoja pats į situaciją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Europa esą nori tęsti karą Ukrainoje. Kremliaus komentaras nuskambėjo tokiu metu, kai aukšto rango JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai susitinka Paryžiuje aptarti galimą karo Ukrainoje pabaigą.  Rusija prieš daugiau nei trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Europa nori tęsti karą Ukrainoje, JAV ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams susitinkant Paryžiuje dėl jo derėtis. „Deja, iš europiečių matome susitelkimą į galimybę tęsti karą“, – žurnalistams tvirtino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ko tikisi iš šių derybų.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi padaryti viską, kas priklauso nuo jos galių, kad padėtų rasti diplomatinį Jungtinių Valstijų ir Irano nesutarimų dėl Teherano branduolinės programos sprendimą.

Rusijos teismas pirmadienį nusprendė uždaryti sergančių vaikų paramos ir labdaros fondą, kurį įsteigė garsus Kremliaus kritikas. Garsus Kremliaus kritikas ir buvęs Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, kritikuojančių Rusijos karinę kampaniją prieš Ukrainą.

Didžiausią grėsmę Estijos konstitucinei santvarkai ir toliau kelia agresyvūs Rusijos užsienio politikos tikslai, o jų siekiant vis dažniau ir intensyviau taikomasi į jaunimą, sakoma pirmadienį paskelbtoje Estijos vidaus saugumo tarnybos (ISS) metinėje apžvalgoje. „Bendrai kalbant, propagandos skatinamas priešiškumas viešosiose erdvėse sumažėjo, bet kurstymas ir pastangos daryti įtaką vis labiau perkeliamos į virtualią sferą.

Po būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo pareiškimų apie galimą „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimą Kyjivui Kremlius įspėjo dėl pavojaus, kad  konfliktas Ukrainoje gali paaštrėti. F. Merzas „remia įvairias priemones, kurios gali sukelti naują eskalaciją ir neišvengiamai sukels“, pirmadienį žurnalistams Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremlius pirmadienį pasidžiaugė praėjusią savaitę vykusiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinio Steve‘o Witkoffo pokalbiais apie karą Ukrainoje. „Tokie kontaktai yra ypač naudingi ir labai veiksmingi“, – pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Sankt Peterburge surengti pokalbiai sukūrė „reikalingą kanalą“, per kurį V. Putinas ir D. Trumpas gali vienas kitam perduoti informaciją.

Netylant skirtingoms versijoms, kad Rusija gali per 6 mėnesius sukaupti pajėgumų užpulti Baltijos šalis arba užpulti NATO Rytų flangą po 5 metus, Lietuvos ekspertai ramina, jog tokios versijos keliamos tik sąlygomis, kurių šiuo metu esą neturime. Taip pat vardija Rusijos ketinimus, kuriuos tiksliai žino.

Maskva atmetė Kyjivo kaltinimus, kad Kinija yra įsitraukusi į Rusijos karą Ukrainoje. „Taip nėra. Kinija laikosi subalansuotos pozicijos. Kinija yra mūsų strateginė partnerė, draugė, bendražygė. Kinija visada užėmė labai, labai subalansuotą poziciją“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Prieš tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kinijos piliečiai dalyvauja kare. „V. Zelenskis neteisus“, – pažymėjo D. Peskovas.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis klysta teigdamas, kad Rusija įtraukė Kiniją į karą Ukrainoje. Trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius. „Partnerė, draugė ir bendražygė.

Kremlius trečiadienį atsisakė komentuoti pranešimus, kad Kyjivas sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius išvien su Rusijos pajėgomis Ukrainos rytinėje Donecko srityje.  „Negaliu komentuoti šio klausimo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paprašytas atsakyti į Ukrainos teiginius.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas remia paliaubų Ukrainoje idėją, tačiau vis dar turi daug klausimų dėl to, kaip jos veiktų.  „Putinas tikrai pritaria paliaubų būtinybės idėjai, tačiau tam reikia atsakyti į daugelį klausimų. Šie klausimai vis dar kabo ore ir kol kas niekas į juos neatsakė“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Karas prieš Ukrainą tapo sunkia našta Rusijos ekonomikai, tačiau Kremlius neketina apriboti savo agresijos, net jei JAV suteikia patogią dingstį. Atrodo, kad autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog karo pabaiga jam pačiam kelia kur kas didesnį pavojų nei jo tęsimas, „Foreign Policy“ rašo Pileckio instituto (Lenkija) Totalitarinių studijų centro docentas Janas Garneris.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje priėmė ieškomą Bosnijos etninių serbų lyderį Miloradą Dodiką, praėjus dienai, kai M. Dodikas paskelbė apie vizitą į Maskvą.  Kremlius parodė filmuotą medžiagą, kaip V. Putinas Kremliaus salėje spaudžia ranką M. Dodikui, sakydamas, kad yra „labai laimingas“ matydamas jį Rusijos sostinėje.  M. Dodikui išduotas arešto orderis dėl kaltinimų siekiu atsiskirti ir Konstitucijos pažeidimu.

Kremlius penktadienį pareiškė, esą Europos Sąjungos (ES) atsisakymas sušvelninti sankcijas Rusijai rodo, jog blokas nenori taikos Ukrainoje. „Neatskiriama Juodosios jūros susitarimo dalis yra sankcijų Rusijos bankui panaikinimas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje galimą 2022 metų grūdų gabenimo sutarties atnaujinimą. „Jei Europos šalys nenori eiti šiuo keliu, vadinasi, jos nenori eiti taikos keliu“, – pridūrė jis.

Rusija ir Jungtinės Valstijos susitarė, kad praėjusią savaitę rusų vadovo Vladimiro Putino paskelbtos 30 dienų Maskvos ir Kyjivo paliaubos energetikos srityje taikomos vamzdynams, elektrinėms ir naftos perdirbimo gamykloms, antradienį pranešė Kremlius. Kremlius teigė, kad taip pat nebus smogiama elektros energijos gamybos ir perdavimo infrastruktūrai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuotrauka, kurioje jis pozuoja šalia paveikslo, vaizduojančio liepsnojantį Kremlių, sukėlė pasipiktinimą Maskvoje.  „Tai turbūt geriausiai parodo tokiose nuotraukose pozuojančio asmens protinio išsivystymo lygį ir vidinę būseną“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra TASS. Bet kokiu atveju V. Zelenskio tai nepuošia, pridūrė jis.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nesitiki, jog konfliktą Ukrainoje pavyks išspręsti greitai, teigdamas, kad kalbos dar tik prasideda, o ateityje laukia „sunkios derybos“. Rusijos ir Ukrainos delegacijos per ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad tolesnės JAV ir Rusijos derybos gali įvykti sekmadienį arba kitos savaitės pradžioje, o artimiausiomis dienomis Vašingtonas taip pat turi surengti derybas su Kyjivu. „Tai gali būti ne sekmadienis, derinami niuansai. Tai gali būti kitos savaitės pradžia, pati pradžia“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius trečiadienį teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko sustabdyti tik smūgius Ukrainos energijos infrastruktūrai, nors JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas sakė, kad abu lyderiai susitarė dėl ugnies prieš „infrastruktūrą bendrai“ nutraukimo. Paklaustas, ar ugnies nutraukimas taikomas tik smūgiams energetikos objektams, ar smūgiams visai infrastruktūrai, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Energijos infrastruktūros objektams.

JAV prezidento specialusis atstovas Ukrainoje Keithas Kelloggas buvo pašalintas iš aukšto lygio derybų dėl karo nutraukimo po to, kai Maskva pareiškė nenorinti matyti jo tarp dalyvių.  Apiei tai, remdamasis JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu, pranešė leidinys „NBC News“, cituoja „The Moscow Times“. remdamasi JAV administracijos pareigūnu ir aukšto rango Rusijos pareigūnu.

Kremlius palankiai vertina JAV pagalbos Ukrainai sustabdymą ir teigia, kad „tai gali paskatinti Kyjivą siekti taikos, rašo „Sky news“. Kremlius Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai pavadino „geriausiu indėliu į taikos siekį“. Trumpas po ginčo su Zelenskiu sustabdė karinę pagalbą Ukrainai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sustabdė karinę pagalbą Ukrainai, pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas, taip stiprindamas spaudimą Kyjivui susitarti dėl taikos derybų su Rusi...

Kremliaus režimui prijaučianti Erika Švenčionienė teismo prašo nutraukti jai iškeltą baudžiamąją bylą dėl pasisakymo apie Medininkų tragediją. „Aš noriu, kad byla būtų nutraukta, mane gina Lietuvos Konstitucija ir Jungtinių Tautų konvencija. Aš remiuosi Giedrės Gorienės knyga, parodymų neduosiu ir spręsiu, ar reikia man advokato, ar šių dviejų knygelių, kurios mane gina, pakanka. Pabūsiu klausytoja“, – Vilnius miesto apylinkės teisme ketvirtadienį sakė E. Švenčionienė.

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“. Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

Kremlius JAV prezidento Donaldo Trumpo skambutį Rusijos vadovui  Vladimirui Putinui šios savaitės viduryje vertina kaip lūžio tašką Ukrainos kare. „Tai signalas, kad dabar mėginsime reikalus aiškintis dialogu ir kalbėti apie taiką, o ne apie karą“, – interviu Kremliui artimam valstybinės televizijos korespondentui Pavelui Zarubinui sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Prieš tai Vakarų šalių lyderiai, anot jo, atmetė pokalbius su Rusija ir laikėsi linijos kariauti karą iki galo.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija siekia derybų su JAV ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos saugumo bei Maskvai rūpimų klausimų. 2021 metais Rusija pareikalavo, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Be kitų dalykų, tai reikštų NATO be Baltijos valstybių ir Lenkijos.  „Be abejo, visi klausimai, susiję su saugumu Europos žemyne, ypač tie aspektai, kurie susiję su mūsų šalimi (...), turėtų būti išsamiai aptarti, ir mes tikimės, kad taip ir bus“, – teigė D. Peskovas.