Įmokos vadinamos savanoriškomis. Kovo mėnesį vykusiame uždarame susitikime su Vladimiru Putinu verslininkai susitarė remti valstybę augančių išlaidų karui fone. Daugumai šio susitikimo dalyvių taikomos Vakarų sankcijos.
Tuo pat metu Rusijos biudžeto deficitas šiais metais prognozuojamas 7,3 trln. rublių (apie 77,5 mlrd. eurų) lygio. Karinėms reikmėms ir saugumui Maskva planuoja skirti apie 38 proc. visų išlaidų.
Dar 385 mlrd. rublių (apie 4,09 mlrd. eurų) Rusijos valdžia tikisi gauti iš konfiskuoto turto pardavimo. Be to, Rusijoje rengiamas naujas mokesčių didinimas 2027 metais.
Rusijos karo biudžetas ir karinės išlaidos
Sumanyta kaip pergalingas trijų dienų žaibo karas ir nusitęsusi ilgiau nei Didysis Tėvynės karas, Vladimiro Putino „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje gali patekti į brangiausių XXI amžiaus karų viršūnę.
2027 metų biudžete kariuomenei ir ginklų pirkimui Kremlius suplanavo 35 proc. išlaidų – daugiau, nei Tarybų Sąjunga išleisdavo paskutiniais metais prieš žlugimą. 17,147 trln. rublių (apie 182,1 mlrd. eurų) per metus – trečdaliu daugiau, nei numatyta 2026 metų biudžete, – taps nauju rekordu per įsiveržimo laiką, kuris šaliai atnešė daugiau netekčių nei visi karai kartu sudėjus nuo Antrojo pasaulinio karo.
Per pirmuosius penkerius karo veiksmų metus Kremlius kariuomenei ir ginklų pirkimui jau išleido 58,3 trln. rublių (apie 619,1 mlrd. eurų), rodo Vokietijos Tarptautinių saugumo reikalų instituto analitiko Janiso Kluge skaičiavimai.
Pirmieji karo metai mokesčių mokėtojams kainavo 6,818 trln. rublių (apie 72,4 mlrd. eurų), antrieji – 9,835 trln. rublių (apie 104,4 mlrd. eurų); 2024 metais faktinės išlaidos išaugo dar 1,5 karto – iki 14,336 trln. rublių (apie 152,2 mlrd. eurų), 2025 metais – iki 16,687 trln. rublių (apie 177,2 mlrd. eurų). Per pirmąją 2026 metų pusę biudžetas karui išleido 10,687 trln. rublių (apie 113,5 mlrd. eurų).
2028 metais sukauptos karinės išlaidos, pagal biudžeto projektą, pasieks 75,5 trln. rublių (apie 801,8 mlrd. eurų) ir viršys Rusijos centrinio banko aukso ir užsienio valiutos atsargas (apie 659,6 mlrd. eurų). O 2029 metais gali padidėti iki 92,1 trln. rublių (apie 978,0 mlrd. eurų; 1,1 trln. JAV dolerių pagal dabartinį oficialų Centrinio banko kursą).
Iš viso į trejų metų biudžetą Rusija įtraukia 50 trln. rublių (apie 531,0 mlrd. eurų) gynybos išlaidų – 10 trilijonų daugiau nei analogiškame įstatyme, priimtame praėjusiais metais. „Putinas kelia statymus“, – sakė „Bloomberg“ Kirilas Rogovas, Vienos tyrimų grupės „Re: Russia“ vadovas. Jo teigimu, biudžetas užsimena apie tai, kad Rusija „toliau investuos lėšas į karą, o Europai teks nuspręsti, ar ji pasirengusi išlaikyti tą patį paramos lygį“ Ukrainai.
Kad pamaitintų karo mašiną, „po peiliu“ eina pagrindiniai civiliniai straipsniai. Išlaidos ekonomikos rėmimui 2027 metų biudžete sumažinamos 148 mlrd. rublių (apie 1,57 mlrd. eurų) – iki 4,62 trln. rublių (apie 49,06 mlrd. eurų), komunalinio ūkio sistemai – 167 mlrd. rublių (apie 1,77 mlrd. eurų) – iki 1,829 trln. rublių (apie 19,42 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai – 59 mlrd. rublių (apie 626,5 mln. eurų) – iki 1,818 trln. rublių (apie 19,31 mlrd. eurų), piliečių socialinei paramai – 453 mlrd. rublių (apie 4,81 mlrd. eurų) – iki 6,65 trln. rublių (apie 70,62 mlrd. eurų). „Visi pamiršo, kad šalis egzistuoja tam, kad žmonės gyventų. Dabar šalis ir žmonės gyvena tik tam, kad kariautų, ir daugiau jokių tikslų nėra“, – teigia ekonomistas Igoris Lipsicas.
Didelė dalis papildomų karinių išlaidų, tikėtina, bus nukreipta ginkluotės gamybai: beveik penkeri karo veiksmų metai išeikvojo šaudmenų atsargas iki tokio lygio, kad didžiąją dalį teks kurti iš naujo, mano J. Kluge.
Pats biudžeto padidinimas savaime nėra įrodymas, kad Maskva ruošiasi tiesioginiam karui su NATO, nors atmesti tokios galimybės negalima, sakė jis „Bloomberg“. Pagrindinė staigaus išlaidų augimo priežastis – konflikto pobūdžio pasikeitimas: Ukraina faktiškai atidaro naują frontą, suduodama smūgius giliai Rusijos teritorijoje ir versdama Maskvą išleisti daugiau lėšų savo gynybai, paaiškino J. Kluge.
Apie Tarybų imperijos atkūrimą svajojęs Putinas įžengė į TSRS kelią, kuri gynybai skirdavo tiek pinigų, kiek prašydavo generolai ir gynybos gamyklos. Tačiau tarybinėje ekonomikoje tai vyko laipsniško gyventojų gyvenimo lygio blogėjimo sąskaita, o vėlesniais laikais – mažinant investicijas į infrastruktūrą, mokslo ir technikos plėtrą bei apskritai į viską, kas būtų leidę sumažinti technologinį atsilikimą nuo Vakarų, primena Aleksandras Koliandras, „Eurasia Group“ direktorius Europos klausimams.
Rusijai tai žada lėtą, bet nenumaldomą „ekonomikos puvimą“, mano jis: „Tai nuolatinis blogėjimas, kurį savo laiku stebėjo mūsų tėvų karta: kai tu dar prisimeni sotų gyvenimą, naują infrastruktūrą, o dabar aplink tave viskas šiek tiek dulkėta, šiek tiek trupa, ir tavo kasdienis gyvenimas kiekvieną kartą tampa šiek tiek blogesnis.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
