Zaporižioje atidarytas pirmasis požeminis vaikų darželis
Zaporižioje atidarytas pirmasis požeminis vaikų darželis.
Apie tai platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koretskis, praneša „Ukrinform“.
„Zaporižioje, netoli fronto linijų, atidarytas pirmasis požeminis vaikų darželis. Dabar 115 vaikų visą dieną galės mokytis, žaisti ir valgyti saugioje aplinkoje“, – rašė ministras pirmininkas.
Pasak jo, atskirame radiacinės saugos bunkeryje, kurio plotas viršija 900 kvadratinių metrų, gali tilpti 140 žmonių. Jis taip pat pritaikytas vaikams su specialiaisiais ugdymo poreikiais.
„Kartu su vietos valdžios institucijomis stengiamės sukurti saugią mokymosi aplinką esant nuolatinei Rusijos grėsmei. Visų pirma – šalia fronto linijos esančiuose miestuose ir bendruomenėse“, – pažymėjo S. Koretskis.
Šeštadienį požeminį vaikų darželį aplankė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Mykhailas Semikinas, Vokietijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje Boris Ruge ir Zaporižios srities gynybos tarybos pirmininko pavaduotojas Ivanas Fedorovas.
Požeminis vaikų darželis Zaporižioje yra antroji požeminė ikimokyklinio ugdymo įstaiga Ukrainoje.
Pirmasis Ukrainoje požeminis vaikų darželis „Mobil“, skirtas 260 vaikų, pradėjo veikti Charkivo srityje šių metų pradžioje.
Moldova vėl iškvietė Rusijos ambasadorių
Šeštadienį Moldova iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai, kaip ji teigia, į šalies oro erdvę iš kaimyninės Ukrainos, kurioje vyksta karas, vėl įskrido raketos ir dronai.
Tai antras kartas per kelias dienas, kai Moldova iškviečia Rusijos ambasadorių – šalis susiduria su oro erdvės pažeidimų padažnėjimu.
Valdžios atstovai teigia, kad per paskutinį incidentą į Moldovos teritoriją įskrieję penki dronai ir raketos sprogo netoli gyvenviečių, padarydami žalos, tačiau aukų nebuvo.
Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių ir paragino Maskvą užkirsti kelią tokiems incidentams, teigiama pranešime.
Europos Sąjungai palanki prezidentė Maia Sandu teigė, kad šie incidentai rodo, jog Rusijos karas Ukrainoje „pasiekia Moldovą“.
„Maskva kelia pavojų žmonių gyvybėms visoje Europoje ir ją reikia sustabdyti“, – rašė ji socialiniame tinkle „X“.
Anot Moldovos vyriausybės, šiais metais užfiksuota dešimtys oro erdvės pažeidimų, susijusių su Rusijoje ir Irane pagamintomis raketomis ir dronais.
Vyriausybė buvo priversta ne kartą uždaryti oro erdvę ir įspėjo, kad šie incidentai kelia grėsmę aviacijos saugumui.
Praėjusį mėnesį lėktuvas, kuriuo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skrido iš Moldovos sostinės Kišiniovo į Oslą, į Norvegijos karaliaus Haraldo laidotuves, vėlavo dėl oro erdvės pažeidimo. V. Zelenskis teigė, kad tas pats nutiko ir jam grįžtant namo.
Kitos Europos šalys, esančios palei NATO rytinį flangą, taip pat pastebėjo su dronais susijusių incidentų padažnėjimą.
Nors Moldova nėra NATO narė, ji remia Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šią šalį 2022 metais.
„New York Times“: JAV ir Rusija derasi dėl daugiamilijardinio sandorio dėl „Lukoil“ turto
JAV prezidento administracija jau kelis mėnesius su Rusija derasi dėl daugiamilijardinio naftos sandorio, kuris gali būti naudingas Artimųjų Rytų verslininkams, susijusiems su dviem pagrindiniais Donaldo Trumpo derybininkais Ukrainos klausimais – Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu, rašo JAV leidinys „The New York Times“, remdamasis daugybe šaltinių.
Per Rusijos ataką prieš civilinį laivą Odesos srities uoste žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti
Rusijos kariuomenė viename Odesos srities uostų atakavo civilinį krovininį laivą, plaukiojantį su Liberijos vėliava. Žuvo vienas įgulos narys, dar trys buvo sužeisti, tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos jūrų uostų administracija.
13 įgulos narių nugabenti į saugią vietą.
Per ataką žuvo mašinistas. Dar trys įgulos nariai buvo sužeisti.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, rugsėjo 28 d. Rusijos kariuomenė Odesos srityje taip pat atakavo su Palau vėliava plaukiojantį laivą.
Rugsėjo 17 d. per Rusijos ataką prieš Juodojoje jūroje su Tanzanijos vėliava plaukiojantį laivą žuvo jo kapitonas. Dar trys įgulos nariai buvo sužeisti.
Moldovoje sprogo 5 raketos ir dronai
Moldovos oro erdvę per vėliausią Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainą pažeidė ir šalies teritorijoje sprogo penki Rusijos oro atakų ginklai, įskaitant raketas „Banderol“ ir dronus, šeštadienį pranešė Moldovos prezidentė Maia Sandu.
Rusija grasina „masiniais“ smūgiais: pakartojo perspėjimą diplomatams ir užsieniečiams palikti Kyjivą
Rusija šeštadienį pakartojo raginimą diplomatams ir užsieniečiams palikti Kyjivą, grasindama Ukrainos sostinei „masiniais“ smūgiais, teigiama jos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
„Rusijos pusė anksčiau ragino Kyjive esančius užsienio piliečius ir diplomatus palikti miestą bei susilaikyti nuo kelionių į Ukrainą“, – nurodė ministerija ir pridūrė: „Su nerimu pažymime, kad ne visi atsižvelgė į šiuos įspėjimus ir kad kai kurie asmenys sąmoningai kelia sau mirtiną pavojų.“
Viceministras: Ukraina sukaupė unikalią šiuolaikinio karo patirtį, kuri naudinga visoms šalims
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad su agresore kariaujanti Ukraina sukaupė unikalią šiuolaikinio karo operacinę patirtį, kuri yra naudinga kitoms šalims, dėl to Ukrainą būtina įtraukti į diskusijas apie bendrą gynybą.
Jis dalyvavo Reikjavike vykusiame Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (angl. Joint Expeditionary Force, JEF) gynybos ministrų susitikime, kur aptarė saugumo situaciją regione, praktinį bendradarbiavimą su Ukraina, hibridines grėsmes.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), susitikime dalyvaujant Ukrainos atstovams, viceministras pabrėžė Lietuvos paramą tolesniam Ukrainos įsitraukimui į JEF veiklą ir sustiprintos partnerystės plėtrai.
„Ukrainos dalyvavimas šiandienos diskusijose yra labai svarbus. Ji sukaupė unikalią šiuolaikinio karo operacinę patirtį, kuri yra itin naudinga visoms JEF valstybėms. Kitas žingsnis turi būti aiškus – tikslinės bendros veiklos ir praktinis bendradarbiavimas su Ukraina stiprinant karinius pajėgumus“, – sakė viceministras K. Aleksa.
„Kariaujančios šalies patirtis turi tapti mūsų bendros gynybos dalimi. Taip pat labai svarbi tolesnė parama Ukrainai ir jos koordinavimas“, – teigė jis.
Pasak viceministro, ypač svarbu Ukrainos patirtį pritaikyti praktiniam karinių pajėgų rengimui ir veiklai tose srityse, kuriose ši patirtis gali suteikti didžiausią pridėtinę vertę JEF šalių pasirengimui, tarpusavio sąveikai ir gebėjimui prisitaikyti prie sparčiai kintančio šiuolaikinio karo pobūdžio.
Susitikime taip pat aptartas JEF operacinis aktyvumas ir šiemet vykusios „Lion Protector“ pratybos.
Jos buvo skirtos ne tik atskirų pajėgų rengimui, bet ir praktiniam JEF gebėjimo veikti, kaip daugiašaliam junginiui, patikrinimui.
Pratybų metu JEF šalys treniravosi kritinės nacionalinės infrastruktūros apsaugą nuo atakų ir sabotažo, tikrino bendrus vadovavimo ir valdymo procesus bei gebėjimą greitai koordinuoti veiksmus skirtingose regiono dalyse.
Pratybų veikla apėmė Šiaurės Atlantą, Tolimąją Šiaurę ir Baltijos jūros regioną, o pajėgos veikė jūroje, sausumoje ir ore.
Pasak K. Aleksos, praktinės JEF veiklos taip pat svarbios stiprinant gebėjimą greitai priimti sprendimus, koordinuoti skirtingų valstybių pajėgas ir užtikrinti, kad politiniai sprendimai prireikus būtų operatyviai paverčiami konkrečiais veiksmais.
JEF gynybos ministrų susitikime taip pat aptarta euroatlantinio saugumo ateitis – hibridinės grėsmės, galimos eskalacijos scenarijai ir bendro politinio bei karinio atsako stiprinimas.
Susitikime taip pat dalyvavo Kanados atstovai, su jais aptartas platesnis euroatlantinio saugumo kontekstas, Kanados vaidmuo ir galimybės stiprinti jos indėlį į regiono saugumą.
Daug dėmesio skirta ir karinių jūrų pajėgų bendradarbiavimui bei naujai JEF bendro jūrinio pranašumo stiprinimo (angl. Delivering Collective Maritime Advantage) iniciatyvai.
Ja siekiama stiprinti ilgalaikį ir labiau integruotą valstybių bendradarbiavimą jūroje – glaudžiau derinti planavimą, rengimą, pajėgumų vystymą ir jų išlaikymą.
JEF valstybės patvirtino siekį toliau stiprinti bendradarbiavimą Baltijos jūros, Tolimosios Šiaurės ir Šiaurės Atlanto regionuose, ypatingą dėmesį skiriant hibridinėms grėsmėms, atsparumui ir pasirengimui bendriems veiksmams.
JEF yra Jungtinės Karalystės vadovaujamas Šiaurės Europos regioninio saugumo formatas, vienijantis dešimt valstybių – Jungtinę Karalystę, Daniją, Estiją, Suomiją, Islandiją, Latviją, Lietuvą, Nyderlandus, Norvegiją ir Švediją.
JEF leidžia greitai sutelkti aukštos parengties jūrų, oro ir sausumos pajėgumus reaguojant į įvairaus pobūdžio krizes.
Rusijos oligarchai priversti „savanoriškai“ aukoti pinigus: Putinas ruošiasi amžinam karui
Turtingiausi Rusijos verslininkai „savanoriškai“ 2026 metais į Rusijos Federacijos biudžetą pervedė 471 mlrd. rublių (apie 5,00 mlrd. eurų). Tai sudaro daugiau nei 1 proc. visų Rusijos valstybės išlaidų, teigiama biudžeto dokumentuose, kuriais remiasi „Reuters“. Tuo metu Kremlius numato rekordines išlaidas karui ir ruošiasi ilgalaikiam kariavimui.
Donbase verda didžiausias šio karo mūšis: Rusija metė keturias armijas
Rusija sutelkė net keturias armijas palyginti siaurame, vos 50 km fronto ruože, kad pultų Donecko srities Dobropiljos miestą. Būtent dabar Donbase klostosi, tikriausiai, didžiausias Rusijos ir Ukrainos karo mūšis, UNIAN cituojamas karo analitikas Clément'as Molinas.
Pasak jo, kovų dėl Dobropiljos mastas pastaruoju metu gerokai išaugo. Rusijos pajėgos kasdien į šturmą siunčia šimtus karių, ir šie šimtai naikinami diena iš dienos. Pėstininkų atakas lydi didelis skaičius bepiločių orlaivių ir valdomų aviacinių bombų.
Grubiais skaičiavimais, jeigu šiame „karštajame taške“ yra sutelktos 4 armijos, tai gali siekti 50-80 tūkst. karių. Būtent šis operacinės zonos karių skaičius rodo vykdomo puolimo mastą, o ne kasdieniai šturmai. Juose kasdien, kaip ekspertas ir pažymi, tiesiogiai dalyvauja po kelis šimtus rusų karių.
„Mūšio dėl Dobropiljos mastus retai buvo galima stebėti anksčiau“, – pažymi C. Molinas.
Ekspertas pasakoja, kad Rusija siekia pasinaudoti šia kryptimi, kad toliau stumtųsi Kramatorsko – vieno iš pagrindinių Donbaso miestų, kurį kontroliuoja Ukraina, – link.
C. Molino vertinimu, per pastarąsias savaites Rusijos padaliniai sugebėjo pasistūmėti į pietus nuo Dobropiljos ir ten įsitvirtinti į šiaurę bei vakarus nuo Ukrainos gynybos linijos.
Tuo pat metu šiauriniame ruože Rusijos armijai nepavyko pasiekti reikšmingo pasistūmėjimo, nepaisant daugybės bandymų prasiskverbti į Ukrainos pozicijas.
C. Molinas teigia, kad Ukrainos pajėgos ten surengė kontratakas ir sugebėjo išvalyti dalį rajonų, į kuriuos iki tol buvo prasiskverbę Rusijos kariai.
Analitiko vertinimu, kol Družkivkos rajone situacija stabilizavosi, būtent Dobropiljos rajonas tapo pagrindine fronto kryptimi, kur rusai deda didžiausias pastangas.Rusija praranda iniciatyvą
Be to, kitame įraše C. Molinas analizuoja strateginę situaciją fronte, kuri pamažu klostosi ne agresoriaus naudai.
Jis pažymėjo, kad Rusija išlaiko strateginę puolamąją iniciatyvą nuo 2023 m. spalio mėnesio ir nuo to laiko nuolat juda į priekį, nepaisydama milžiniškų nuostolių. Tačiau dabar ši tendencija pradėjo žlugti, rašo analitikas.
„Tai nereiškia, kad jie sustabdyti: jie tęsia lėtesnį pasistūmėjimą, ypač Donbase, tačiau šį pasistūmėjimą kompensuoja teritorijos, prarastos Ukrainos naudai“, – rašo C. Molinas, pateikdamas rusų teritorinių užkariavimų ir netekčių per pastaruosius trejus metus statistiką.
Jis pabrėžia, kad Rusija „daugiau nejuda į priekį taip, kaip anksčiau“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 131 iš 157 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 131 droną iš 157, kuriais Rusija nuo penktadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo penktadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 157 dronus, įskaitant „Shahed“ (45 jų – reaktyviniai), „Gerbera“ bei „Parodija“ tipo imitacinius bepiločius
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, numuštas/neutralizuotas 131 dronas.
12 vietų registruoti smūgiai, dar penkiose – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Skaudūs smūgiai Kyjivui: Kličko pareiškė apie griaunamą miestą, o Putinas siekia jį paversti negyvenamu
Rusija ankstyvą šeštadienio rytą smogė vienam iš kelių pagrindinių – Šiauriniam – tiltui Kyjive. Eismas juo buvo uždarytas. Kyjivo meras išvakarėse pareiškė pareiškė, kad Rusija prieš žiemą suintensyvino smūgius sostinei ir jos infrastruktūrai.
„Priešas griauna Kyjivą: infrastruktūrą, gyvybiškai svarbius objektus, logistikos mazgus, būstus ir socialinius objektus. Agresorius taip pat vėl ėmėsi naikinti energetikos sektorių“, – sakė meras Vitalijus Kličko.
Jis paragino gyventojus nesitikėti įprasto taikaus gyvenimo mieste, rašoma „Astra“. Dėl smūgių nukentėjo transporto susisiekimas per Dniprą.
Anksčiau vietos valdžia pranešė apie eismo uždarymą Pietiniu tiltu ir Patono tiltu po jau trečią parą tebesitęsiančių naktinių Rusijos dronų smūgių į šiuos objektus.
Pietinis tiltas – vienas pagrindinių Kyjivo transporto tiltų per Dniprą, jungiantis dešinįjį ir kairįjį miesto krantus. Tiltas turi 6 eismo juostas automobiliams, taip pat juo eina metro linija.
V. Putinas planuoja paversti Kyjivą netinkamu gyventi
Atakos prieš tiltus – tai naujausias etapas nuolat plečiamoje Rusijos kampanijoje, kuria siekiama kuo labiau apsunkinti ne tik šalies ekonominį gyvenimą, bet ir kasdienį ukrainiečių gyvenimą.
Kyjivas – miestas ant upės kranto. Dideli tiltai jungia istorinį centrą vakarinėje Dnipro pusėje, kur sutelktas ekonominis, politinis ir kultūrinis gyvenimas, su miegamaisiais rajonais rytuose. Kasdien šią didžiulę upę kerta šimtai tūkstančių žmonių. Tačiau jau dvi dienas šis keleivinis judėjimas yra iš esmės sutrikdytas, rašo NZZ.
Leidinys pranešė, kad ketvirtadienį, taip pat naktį į penktadienį, Rusijos dronai smogė keliems tiltams per Dniprą.
Penktadienio rytą Pietinis tiltas ir Patono tiltas buvo visiškai uždaryti, o tiltas „Metro“, kuriuo naudojasi geležinkelio ir automobilių transportas, buvo atidarytas tik viena kryptimi.
„Tai taip pat apsunkina susisiekimą tarp sostinės ir gretimų rajonų, esančių už upės“, – teigiama straipsnyje.
Pažymima, kad visi trys smūgius patyrę tiltai yra svarbūs privažiuojamieji keliai prie didžiųjų magistralių Černihivo kryptimi šiaurėje bei Poltavos ir Charkovo kryptimi rytuose.
Leidinys pažymėjo, kad atakos prieš tiltus – tai naujausias etapas nuolat plečiamoje Rusijos kampanijoje, kuria siekiama kuo labiau apsunkinti ne tik šalies ekonominį gyvenimą, bet ir kasdienį ukrainiečių gyvenimą. Vis dažniau atakos vyksta ir dieną.
Elektros tiekimo sutrikimai
Publikacijoje nurodoma, kad dar pavasarį Rusija pradėjo tikslingą degalinių naikinimą. Per pastaruosius mėnesius gerokai padažnėjo išpuoliai prieš keleivinius traukinius. Į taikinį taip pat pateko pasienio punktai bei interneto tiekėjų ir mobiliojo ryšio operatorių duomenų centrai. Abu šie veiksniai apsunkina Ukrainos ir jos gyventojų ryšį su pasauliu.
Prasidėjus rudeniui, kaip ir kasmet, atsinaujina atakos prieš energetikos infrastruktūrą.
Rugsėjo 30 d., Kiyjive po masinės atakos pirmą kartą vėl kilo didelių elektros tiekimo sutrikimų. Tai primena praėjusią, ypač atšiaurią žiemą, kai žmonėms teko išbūti kartais net kelias savaites nešildomuose butuose esant dviženklei minusinei temperatūrai.
Taisyklių daugiau nebėra
Kaip pažymi leidinys, Rusija veikia visiškai negailestingai. Ketvirtadienį, spalio 1 d., dronas pataikė į mokyklą Kyjive pamokų metu. Tik dėl to, kad mokytojai ir mokiniai spėjo laiku pasislėpti, niekas nenukentėjo.
Anksčiau pirmadienį įvyko išpuolis prieš Mokslų akademiją, o savaite anksčiau dronas apgadino gimdymo namus.
Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad Rusija atsisakė bet kokių taisyklių. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas esą pareiškė, kad taisyklės daugiau nebegalioja.
V. Zelenskio teigimu, apie tai liudija žvalgybos tarnybų duomenys. Tačiau leidinys pažymi, kad patikrinti šią informaciją neįmanoma.
Kartu straipsnyje minima, kad dar rugpjūtį V. Putinas netiesiogiai paskelbė apie perėjimą prie bekompromisio karo vedimo. Per rinkimų kalbą jis tuomet pareiškė, kad Ukraina savo atakomis prieš taikinius Rusijos gilumoje tariamai atvėrė „Pandoros skrynią“.
NZZ nurodė, kad Rusijos ir Ukrainos vykdomų dronų naudojimo kampanijų negalima rikiuoti į vieną gretą.
Nepaisant to, kad ukrainietiški dronai taip pat nusitaikę į ekonominius objektus, kurie geriausiu atveju turi netiesioginę karinę naudą – pirmiausia į Rusijos naftos pramonės objektus ir didelių interneto parduotuvių sandėlius, šie objektai dažniausiai yra ne tankiai apgyvendintose teritorijose.
Rusija atakuoja taikinius visoje Ukrainoje, tačiau jau kelias savaites dėmesio centre yra sostinė – Kyjivas. Pateikiami duomenys, kad rugsėjo mėnesį ten oro pavojaus signalas skambėjo daugiau nei 200 kartų. Per itin ilgą atakų bangą mėnesio pradžioje miestas neturėjo ramybės daugiau nei savaitę.
Dronai su reaktyviniu varikliu
Prie šito prisideda aktyviosios gynybos, t. y. oro gynybos, problemos. Apie tai, kad Ukraina praktiškai neturi priemonių raketoms numušti, žinoma jau seniai. Amunicija oro gynybos sistemoms, tokioms kaip „Patriot“, didžiąja dalimi išseko.
Tačiau, kaip pažymi leidinys, ir kova su dronais tapo sudėtingesnė. Rusija vis dažniau naudoja dronus su reaktyviniu varikliu, kuriuos dėl jų didelio greičio ir aukšto skrydžio aukščio daug sunkiau numušti nei ankstesnius modelius.
Ukraina daro prielaidą, kad šiuo metu Rusija pagamina apie 3000 dronų su reaktyviniu varikliu per mėnesį, tačiau nuolat plečia savo gamybinius pajėgumus.
Šiame fone nenuostabu, kad vis daugiau žmonių Kyjive svarsto galimybę bent žiemai palikti miestą ir apsigyventi toliau į vakarus. Jie būgštauja, kad V. Putinui gali pavykti tai, ką jis, akivaizdu, ir planuoja: paversti Kyjivą netinkamu gyventi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kol ta zydpalaiki jau du metus kaip ne prezidenta Zelenski kojas nesioja jokios taikos nebus, pats sake kad varys iki paskutinio haholo. Nesuprantu kaip tiems asilams haholams tai nedaeina...
Rusijos ekspremjeras: Vladimiras Putinas negali pripažinti klaidos dėl Ukrainos
Nepaisant didėjančių ekonominių sunkumų ir augančio nerimo tarp paprastų rusų bei elito, prezidentas Vladimiras Putinas nėra pasirengęs derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo, šeštadienį pareiškė jo buvęs premjeras.
2000–2004 metais Rusijos ministro pirmininko pareigas ėjęs Michailas Kasjanovas interviu naujienų agentūrai AFP sakė manąs, kad jo buvęs viršininkas supranta, jog 2022 metais įsiverždamas į Ukrainą padarė klaidą, tačiau ir toliau laikysis savo pasirinkto kurso.
„Jis padarė klaidą, kurios negali savęs priversti pripažinti“, – Paryžiuje sakė 68-erių M. Kasjanovas.
„Jis patikėjo savo saugumo tarnybų ataskaitomis, kad Ukraina yra silpna“, – sakė jis.
Buvęs premjeras teigė, kad nėra įsitikinęs, jog karas baigsis kitais metais, ir pridūrė, kad V. Putiną padrąsina dėl JAV ir Irano konflikto pašokusios naftos kainos, taip pat nesutarimai tarp Jungtinių Valstijų ir Europos dėl to, kaip elgtis su Kremliumi dėl Ukrainos.
„Putinas, žinoma, džiaugsmingai trina rankas, – sakė M. Kasjanovas. – Jis akivaizdžiai tiki, kad gali tęsti karą nedarydamas jokių nuolaidų. Ir jis įsitikinęs, kad laimi sekinamąjį karą prieš Ukrainą.“
Jis įspėjo, kad artėjanti žiema Ukrainai gali būti ypač sunki, ir paragino Vakarų šalis taikyti „Kremliui psichologinį spaudimą“, susivienijant ir skubiai aprūpinant Kyjivą „Patriot“ sistemų raketų perėmėjais, kad dangus būtų apsaugotas nuo vis intensyvesnių Rusijos smūgių civilinei infrastruktūrai.
V. Putinas – buvęs KGB agentas, kuris trečiadienį švęs 74-ąjį gimtadienį – tvirtina, kad milijonai rusų remia Maskvos karą.
Praėjusį mėnesį jo valdančioji partija paskelbė pelniusi rekordinę absoliučią daugumą rinkimuose, kurie, kritikų teigimu, buvo griežtai kontroliuojami, o V. Putinas šiuos rinkimus pavaizdavo kaip paramą kariniams veiksmams.