Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Po 54 metus trukusios sovietinės okupacijos, tikroji laisvės diena atėjo 1993-aisiais. Prašymai ir reikalavimai išvesti sovietų karius iš Lietuvos, iš mūsų pusės skambėjo dar iki nepriklausomybės atkūrimo, bet po Nepriklausomybės atgavimo, viskas pakilo į kitą lygį.
„Kovo 11 iš karto, 12 dieną mes pradėjome kalbėti apie tai, kad jūs, tarybinis komisaras, kuris kviečia kareivius į sovietinę kariuomenę, esate nelegalus. Mes kita valstybė“, – sakė Derybinės grupės narys Vladimiras Jarmolenko.
„Derybos buvo labai sunkios, derybos prasidėjo faktiškai iš karto paskelbus Lietuvos Nepriklausomybę, ir vyko jos labai banguotai. Kurį laiką jos buvo ir nutrūkusios, bet vienas iš tokių esminių faktų buvo 92-ų metų referendumas, kur lietuviai patvirtino savo norą ir aiškiai parodė, kad čia okupacinė kariuomenė yra nelaukiama“, – aiškino Istorikė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorės pavaduotoja Kristina Petrauskė.
Bet įtikinti Kremliaus vadovus susirinkti savo karius iš mūsų šalies, nebuvo lengva. Derybinėje grupėje buvęs Vladimiras Jarmolenko prisimena, kad Rusijos vadovai sunkiai suvokė lietuvių reikalavimus.
„Jie visą laiką sakė: mes čia atėjome, mes ne okupantai, jūs mūsų tanką kažkodėl nuo VI forto nuėmėte. Jie negalėjo suprasti, kad mes nenorime būti su jais. Jie negalėjo sutikti su tuo, kad jie okupavo mus“, – pasakojo V. Jarmolenko.
Diplomatinis proveržis, užbaigęs 54 metų okupaciją
Tuo metu sovietų kariai dar buvo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje ir net Vokietijoje.
„Turėtume suprasti, kad tai nebuvo savaime suprantamas dalykas, kuris privalėjo įvykti. Deja, bet didelio masto invazija į Ukrainą parodo, kaip yra sunku išstumti okupacines pajėgas ir atkurti okupuotos šalies Nepriklausomybę“, – kalbėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Anot V. Jarmolenko, su Gorbačiovu derybos buvo imitacinės. Tačiau galimybių langas prasivėrė, kai Rusijos prezidentu tapo Jelcinas. Padėjo jo, ir tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio asmeninis ryšys.
„Ir tada žmoniška chemija suveikė. Jie kalbėjo ir buvo Landsbergis pirmas, kuris jį pasveikino iš ryto. Kaip sako Skučas, ant kampo buvo dar vakarykščio vakaro baliuko, vyno bonkos atkimštos stovėjo. Bet šitas davė rezultatą paskui“, – sakė V. Jarmolenko.
1992-aisiais Landsbergis ir Jelcinas net pasirašė karių išvedimo iš Lietuvos grafiką.
„Tai yra be galo didis dalykas, be galo didelė diplomatinė pergalė, kuri šiandieną, manyčiau, kartais būna nuvertinama. Nes šiandien mes ją priimame, kaip duotybę, o tuo metu dar niekas nežinojo, kuo tai gali pasibaigti, ir nebuvo aišku, ar okupacinės pajėgos paliks šalį taikiai“, – minėjo K. Petrauskė.
Vis tik kartais net ir fiziškai sekinančias derybas su Maskva vainikavo mūsų pergalė – okupantai sutiko palikti šalį.
„Ir kada aš be 13 minučių 24 valandą gavau telefoną į savo Seimo kabinetą „Vladimirai, jie išvažiavo“. Tai tada aš atsijungiau supranti, ir nuėjau miegoti“, – pridūrė V. Jarmolenko.
„Esu nuoširdžiai dėkingas visiems, kas prisidėjo prie sėkmingos tų nepaprastai svarbių derybų baigties. Ten, kur jau buvo pakloti Nepriklausomybės pamatai, ir pastatytos pirmosios tvirtos sienos, jūs uždėjote sandarų stogą“, – tikino Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tai mūsų sėkmės istorija ir turėtų būti pirmiausia pasididžiavimo objektas, kad mums pavyko tą padaryti ir tuo pačiu įpareigojimas padaryti viską, kad niekada nereikėtų panašių dilemų spręsti ateityje“, – aiškino L. Kojala.
Nors rusų okupantai iš Lietuvos išvyko geležinkelio vėže prieš 33 metus, tačiau rusiško palikimo taip greitai atsikratyti nesugebame. Traukiniai Lietuvos geležinkeliais vis dar rieda rusiško standarto vėže. Auksinėmis amžiaus statybomis pavirtusi „Rail Baltica“ vėžė gerokai vėluoja, o tą mato ir mūsų NATO sąjungininkai, iš kurių mes tikimės, kad prireikus, jie ateis į pagalbą.
„Na taip, norėtųsi turėti greičiau europinę vėžę, ir „Rail Balticos“ projektas vėluoja per 4 metus. Tačiau tas vėlavimas, kaip ES megainfrastruktūros projektams nėra didelis. Nes vidutinis vėlavimas ES tokio dydžio projektui yra per 17 metų. Tai šiai dienai mes vėluojame 4 metus“, – pasakojo Susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Ramina dėl slaptų CŽA derybų Maskvoje
„Be „Rail Baltica“ mes taip pat turime Klaipėdos uostą, mes taip pat turime kelius, kitą infrastruktūrą, kuri yra naudojama ir šiai dienai, sąjungininkai atvyksta, vadinasi viskas yra įmanoma“, – sakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Papildomo nerimo dėl saugumo, šiomis dienomis įnešė CŽA vadovo skrydis į Maskvą, vėliau pasirodė svarstymų, kad amerikiečiai galėjo bandyti atkalbėti Kremlių nuo Baltijos šalių puolimo. Nausėda sako žino pokalbio detales, bet negali jų viešinti.
„Susitikimas buvo neatsitiktinai organizuotas ir norėta perduoti tam tikras žinutes, kuriuos šiuo metu turėjo būti perduotos. Dar kartą kartoju: turinio atskleisti negaliu, nes tai būtų daugiau negu nesolidu daryti“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Per paskutinius porą mėnesių saugumo situacija Lietuvoje nepablogėjo“, – tikino R. Kaunas.
Anot šalies vadovų, patys amerikiečiai paprašė nekalbėti viešai, kas buvo aptarta Maskvoje.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
