Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Simona Uksaitė ir informacinių grėsmių tyrėja Vidmantė Krušinskaitė.
Kas yra sakoma apie Lietuvą?
Minėjote dronų atvejus – kokie yra naratyvai apie Lietuvą iš priešiškų valstybių? Kas yra kalbama, kas sakoma? Yra tekę girdėti, kad siunčiami tarsi prieštaringi signalai: iš vienos pusės – kad Lietuva yra mažytė valstybė, iš kitos – kad Lietuva yra grėsmė. Ką jūs pastebite?
S. Uksaitė: Taip, iš tikrųjų jūsų pastebėjimas teisingas. Aš galbūt skirstyčiau priešiškų valstybių komunikaciją į du blokus. Pirmas yra reaktyvus – reagavimas, kai pas mus kažkas vyksta viduje ir į tai kažkaip reaguojama. Kita dalis būtų proaktyvi jų komunikacija – jau suplanuoti informaciniai incidentai, kurie iš tikrųjų per metus yra nusistovėję. Čia, be abejo, įeina ir istorinės temos.
Iš reaktyvių temų, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vyko NATO viršūnių susitikimas. Čia, be abejo, buvo reaguota, kalbant apie NATO aljansą, ir bandyta pabrėžti susiskaldymą tarpusavyje. Taip pat šiuo metu vyksta Dūmos rinkimai. Čia taip pat bandoma įpaišyti Baltijos šalis kaip tas, kurios ketins kažkaip pakenkti tiems rinkimams, sutrukdyti jiems įvykti.
Tos temos iš esmės išlieka. Šiuo metu taip pat aktyvi Kaliningrado tema. Tai yra labai jautrus Rusijai klausimas, kadangi Kaliningradas yra šiek tiek atskirtas, izoliuotas. Į tai reaguojama aršiai. Jeigu kažkas vyksta pasienyje, kažkokios pratybos, visą laiką tikimasi, kad bus reaguota ir matysime kažkokių informacinių incidentų.
Ar „Facebook“ galima rasti dezinformacijos?
Kaip tomis žinutėmis dabar yra dalijamasi? Lygiai taip pat, kaip sakėte, pavyzdžiui, per „Telegram“, ar panaudojami ir oficialūs šaltiniai? Pavyzdžiui, dabar atsidaręs „Facebook“ ar galėčiau pamatyti tokią žinutę?
S. Uksaitė: Kadangi mes stebime tik priešišką informacinę erdvę, galėčiau pakomentuoti Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu. Iš tikrųjų būna įvairiai.
Jeigu tai kažkokios melagienos, jos daugiausia plinta „Telegram“ kanaluose, bet vėliau jas gali įgalinti ir oficialūs diplomatai, politikai, Dūmos deputatai, politologai, įvairūs jų apžvalgininkai.
Tie naratyvai, be abejo, pereina ir į Vakarų pasaulį, Vakarų žiniasklaidą. Kadangi aukšto rango politikus laikome įtakingais balsais, jie elementariai cituojami įvairiais klausimais.
Manau, čia vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip cituoji kažkokį tų politikų pasisakymą, nes pačios žinutės pateikimas šiame kontekste daug ką lemia.
Nuomonės formuotojų įtaka
Apskritai socialiniuose tinkluose tenka pastebėti, kad pasinaudojama ne tik oficialiais šaltiniais, bet yra ir asmenų, influencerių, kurie sąmoningai arba galbūt ne visada sąmoningai dalijasi tokiu turiniu, sakykime, apie tą patį Kremlių. Pavyzdžiui, tikrai yra tekę matyti, kai užsieniečiai apsilanko Maskvoje ir dalijasi, kaip ten yra gerai. Kaip jūs galvojate, kaip reikėtų vertinti tokias žinutes?
V. Krušinskaitė: Greičiausiai kovoti čia nelabai turime kur. Svarbiausia tiesiog suprasti, kad dažniausiu atveju tokio tipo kelionės arba persikraustymai gali būti laikomi tam tikra minkštosios galios forma. Taip pat reikia suprasti, kad jeigu tie nuomonės formuotojai arba žmonės persikrausto labai geromis sąlygomis, kaip visada, reikia ieškoti, iš kur ateina pinigai.
Greičiausiai tie pinigai neateina už dyką. Kaip žinome, nemokamų pietų nebūna. Reikia tiesiog turėti tokį sąmoningumo lygį. Taip pat suvokti, kad užsieniečiui parodomas gyvenimas Rusijoje turbūt yra pats geriausias, koks galėtų būti. Reikia suvokti, kad eilinis žmogus Rusijoje greičiausiai taip negyvena.
Čia labai didelės kovos kaip ir negali būti. Tiesiog reikia suvokti, kad tai greičiausiai daroma su tikslu. Taip pat yra istorijų, kurios paskui nepasibaigia taip gražiai, kaip prasidėjo. Tad turbūt reikėtų perskaityti tą istoriją iki galo.
Kokios yra didžiausios grėsmės?
Kaip apskritai jums atrodo, kalbant apie dezinformaciją ir propagandą, ką dabar svarbiausia akcentuoti, turint omenyje, kad gyvename ne visai ramiais laikais, kalbame apie hibridines grėsmes, o konfliktas yra visai netoli mūsų? Į ką dar svarbu atkreipti dėmesį?
S. Uksaitė: Be abejo, svarbiausia yra vienybė ir pasitikėjimas. Mes, kaip Lietuvos kariuomenė, turime savo oficialius kanalus, kuriuose visą laiką pranešame, jeigu kas nors įvyksta arba net jeigu matome riziką, kad kažkoks informacinis incidentas gali pasiekti Lietuvos erdvę. Tuomet tikrai skubame reaguoti, informuojame žurnalistus apie tuos atvejus ir, be abejo, komunikuojame savo kanalais.
Kokias jūs dabar didžiausias grėsmes įžvelgiate kalbant apie informacinį lauką, propagandą ir dezinformaciją?
V. Krušinskaitė: Turbūt didžiausia grėsmė yra, kad tos vienybės nebus. Reikia suprasti, kad priešo tikslas visada yra mus suskaldyti arba kelti sumaištį. Matant, kaip kai kurie pastarųjų metų įvykiai labai greitai mus, kaip visuomenę, išmušė iš vėžių, labai įelektrino, sukėlė daug neigiamos energijos, labai norisi tikėti, kad suprasdami, jog tikslas yra toks, informaciją vertintume kiek kritiškiau.
Galbūt vienas į kitą žiūrėtume su daugiau empatijos, bandytume paaiškinti, kalbėtis ir nesilaidyti etiketėmis vien dėl to, kad tai yra patogiau. Turbūt tai yra pagrindinė grėsmė, kurią matau. Visos tos kampanijos gali privesti prie to, jog mes nebesikalbėsime, nebenorėsime suprasti vienas kito ir būsime suskaldyti. Labai linkiu, kad turėtume daugiau empatijos širdyje.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
