Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo mokslininkė, bioinformatikė doc. Miglė Gabrielaitė ir šeimos gydytojas, profesorius Julius Kalibatas.
Kas yra plaučių maras?
Kokia tai liga – plaučių maras? Ką žmonėms reikėtų apie ją žinoti, kuo ji skiriasi nuo kitų maro formų ir kaip pasireiškia?
M. Gabrielaitė: Tai bakterinis susirgimas. Mes kalbame ne apie virusus. Prisiminę COVID pandemiją, žinome, kad virusai plinta daug greičiau nei bakterijos. Plaučių maro metu bakterija gali būti perduodama iš žmogaus žmogui. Visais kitais maro atvejais, nes maras gali būti dar ir buboninis, ir septiceminis, kalbame apie tarp žmonių neperduodamą marą.
Simptomai išsivysto labai greitai, tačiau liga perduodama tik esant simptominei būsenai. Tai reiškia, kad žmogus turi jaustis sergantis ir sirgti, kad galėtų užkrėsti kitą. Tai daug sudėtingiau plintanti liga, palyginti su didžiąja dalimi virusų.
Kada pasireiškia pirmieji simptomai?
Paminėjote, kad viskas vyksta labai greitai. Kaip greitai ir kokie simptomai pasireiškia?
M. Gabrielaitė: Inkubacinis periodas yra nuo vienos iki trijų dienų. Gydymą taip pat reikėtų pradėti per pirmąsias kelias dienas.
J. Kalibatas: Taip, laikas yra labai svarbus. Jeigu per 24 valandas pradedame gydyti, efektas tikrai būna neblogas. O jeigu uždelsiame, kuo ilgiau delsiame, tuo gydymo efektas blogesnis.
Kaip ši liga pasireiškia?
J. Kalibatas: Jeigu kalbame būtent apie plautinę, pulmoninę maro formą, bakterijos nukeliauja į plaučių audinį ir pradeda jį ardyti. Vystosi kvėpavimo nepakankamumas, žmogus pradeda dusti, gali pradėti atsikosėti krauju, organizmas negauna pakankamai deguonies.
Ir dar baisiausia tai, kad vyksta vadinamoji intravaskulinė koaguliacija. Šios bakterijos išskiria toksiną, kuris skatina krešulių susidarymą smulkiosiose kraujagyslėse. Jos užsikemša, gali vystytis nepakankamumas.
Kodėl maras buvo vadinamas Juodąja mirtimi? Todėl, kad užsikimšus kraujagyslėms prie lūpų, jos pradeda juoduoti, tampa tamsios. Jeigu kemšasi smulkiosios kraujagyslės, juoduoja pirštai, nosies galas. Iš to ir kilo maro pavadinimas – Juodoji mirtis. Jeigu liga jau pasiekia tokią stadiją, kad žmogus išgytų, reikalingos milžiniškos pastangos. Deja, išgyvenamumo procentas yra labai mažas.
M. Gabrielaitė: Čia jeigu negydome. Jeigu gydymas pradedamas laiku, kalbame apie antibiotikus. Yra turbūt keturios skirtingos antibiotikų klasės, kurios gali būti naudojamos. Tai nėra kažkokie specifiniai antibiotikai, tai tie patys antibiotikai, kuriuos naudojame ir kitoms infekcijoms gydyti. Lietuvoje juos taip pat naudojame ir turime. Pradėjus gydyti, mirtingumas yra palyginus žemas.
Ar Lietuva sugebėtų atsilaikyti protrūkiui?
Apie gydymą užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras. Jis teigė, kad, jeigu taip nutiktų, turime antibiotikų, vaistų atsargų rezervuose. Ar galėtume greitai gauti šių vaistų, patvirtinti ligą ir laiku sureaguoti? Kaip jums atrodo?
M. Gabrielaitė: Manau, kad tai visiškai realistiška, nes pirmiausia kalbame apie situacijas, kai simptomai yra labai aiškūs. Tada į darbą turėtų įsitraukti epidemiologai, atsekti kontaktus, izoliuoti kontaktinius asmenis, galbūt pradėti profilaktinį gydymą antibiotikais arba bent jau intensyvų stebėjimą.
Dar svarbu paminėti, kad didžioji dalis plaučių maro protrūkių vyko gerokai prieš atsirandant antibiotikams ir jie būdavo labai sėkmingai suvaldomi. Tai reiškia, kad net be antibiotikų, tiesiog izoliuojant, palaikant atstumą, laikantis asmens higienos, tokie protrūkiai yra puikiai suvaldomi.
Kada žmogų gali ištikti mirtis?
Žmogus jautėsi puikiai, atrodė sveikas, tačiau užsikrėtė plaučių maru. Per kiek laiko liga gali baigtis mirtimi? Ar viskas iš tiesų gali įvykti žaibiškai?
J. Kalibatas: Gali įvykti žaibiškai. Klinikiniai simptomai gali pasireikšti net po kelių valandų. Tokiu atveju viskas priklauso nuo to, kiek patogeno pateko į žmogaus organizmą. Taip pat priklauso nuo imuninės sistemos būklės.
Jeigu imuninė sistema stipri, žmogus visiškai sveikas, situacija viena. O jeigu žmogus senyvo amžiaus, jo imuninė sistema nusilpusi, organizmas nesugeba priešintis, tada klinikiniai simptomai vystosi žaibiškai ir mirtina išeitis gali ištikti labai greitai. Viskas gali baigtis net per kelias dienas.
Kokie yra pirmieji pavojaus signalai?
Kokie būtų pirmieji pavojaus signalai? Į ką reikėtų iškart atkreipti dėmesį?
J. Kalibatas: Kvėpavimo nepakankamumas. Jeigu jis vystosi labai greitai, atsiranda dusulys, tai jau pavojaus signalas. Tada reikalinga reanimacija, intubacija ir kitos priemonės. Pagalba turi būti labai intensyvi.
Be abejonės, būtina antibiotikų terapija. Mes bandome sunaikinti maro bakteriją. Ačiū Dievui, maro bakterijos nėra atsparios, kaip tik yra jautrios daugeliui antibiotikų. Nebus taip, kad tinkamo antibiotiko nėra. Mes, medikai, tikrai esame pakankamai ramūs, kad antibiotikų rezervą Lietuvoje visuomet turėsime pakankamą.
Jeigu pažvelgtume į maro istoriją, kokios būtų svarbiausios jos pamokos? Ką prisimenate apie tai, kaip viskas vykdavo anksčiau?
J. Kalibatas: Maro istorija tikrai aprašyta daugelio rašytojų. Ir A. Kamiu „Maras“, ir D. Bokačas „Dekameronas“, ir D. Defo taip pat aprašė. Pirmoji maro pandemija užfiksuota 527 metais ir pavadinta Romos imperatoriaus Justiniano vardu. Kodėl? Jam nepasisekė, nes tuo metu jis buvo Romos imperatorius ir prasidėjo maro pandemija.
Maras atėjo iš Egipto į Bizantiją, vėliau apėmė Romą ir visas jos provincijas. Su susilpnėjimais ir sustiprėjimais šis procesas truko 50 metų. Mirė 100 milijonų žmonių. Tai tikrai milžiniškas skaičius, nes tuo metu pasaulyje nebuvo septynių milijardų gyventojų, kaip dabar.
Po 800 metų, XIV amžiuje, prasidėjo antroji pandemija – 1331 metais. Ji atėjo iš Kinijos, palietė Indiją, Afriką ir pasiekė Europą. Europoje mirė 50 milijonų žmonių. Trečioji pandemija prasidėjo 1855 metais. Ji apėmė Kiniją, Indiją ir praktiškai neišplito plačiau. Mirė 12–13 milijonų žmonių, iš kurių 10 milijonų sudarė Indijos gyventojai.
M. Gabrielaitė: Taip, bet lygiai taip pat mes bijome maro dėl istorijos, dėl to, ką papasakojo profesorius. Tačiau maras ir šiomis dienomis kasmet fiksuojamas dešimtyse valstybių. Įvyksta užsikrėtimų, nes liga turi natūralių rezervuarų gamtoje, daugiausia įvairių graužikų. Dauguma tų užsikrėtimų suvaldomi netapę protrūkiais. Kartais įvyksta protrūkių, užsikrečia keli žmonės.
Protrūkiu laikoma, kai nustatomas ne vienas, o bent du patvirtinti atvejai?
M. Gabrielaitė: Taip, kai jau yra perdavimas tarp žmonių, tada kalbame apie protrūkį. Jie taip pat puikiai suvaldomi. Lietuvoje maras nefiksuotas jau kelis šimtus metų, todėl nematau priežasčių, kodėl tai turėtų pasikeisti. Juo labiau kad jau beveik 100 metų turime antibiotikus ir, kaip minėta, jie puikiai veikia prieš „Yersinia pestis“.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
