Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

2014 m. prasidėjus karui Rytų Ukrainoje Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės ėmė įvedinėti sankcijas su karu susijusioms įmonėms ir asmenims. Ekspertai pažymi, kad tai buvo griežčiausios taikytos priemonės nuo Šaltojo karo pabaigos, tačiau skylėtas sankcijų mechanizmas ir jo spragos visgi nesustabdė Vladimiro Putino karinių ambicijų. 2022 m. įvestos sankcijos daug stipriau smogė Rusijos potencialui.

REKLAMA

Tačiau, kaip pažymi analitikai, Vakarų taikomi draudimai Kremliui kartu su tiekiama ginkluote Ukrainai prisidės prie Kyjivo pergalės tik tuo atveju, jeigu bus suvokta, kad sankcijų poveikis pasimato per ilgesnį laiką, tad svarbu, kad Vakarai nepasinaudotų spaudimui iškeisti paramą Ukrainai į komfortiškesnį gyvenimą dabar.

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, politologas Linas Kojala sako, kad reikia įvardinti, kokius lūkesčius ir tikslą mes keliame sankcijoms.

REKLAMA

„Jeigu tikslas buvo arba yra svarstoma, kad buvo sustabdyti Rusijos ekonomiką ir neleisti jai turėti pajėgumų tęsti tuometinę agresiją Donbase ir ją išplėsti 2022-aisiais, tada taip, sankcijos tarsi nedavė rezultatų.

Visgi realiau į sankcijas žvelgti kaip į tam tikrą priemonę bausti, siųsti signalą, daryti neigiamą poveikį, bet galiausiai 100 proc. kito veikėjo vien sankcijomis paveikti nepavyksta“, – teigė L. Kojala.

Pasak jo, Rusijai išplėtus karinę agresiją Ukrainoje, prasidėjo svarstymai, kokį realų poveikį Rusijos ekonomikai darė 2014–2015 metais priimtos sankcijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Variacijos labai didelės – nuo 1 iki 8 proc. prarasto BVP dėl sankcijų, netektų kelių šimtų milijardų dolerių investicijų, technologijų, kurių Rusija negalėjo importuoti, tam, kad galėtų vystyti savo energetikos sektorių. Tai irgi turės ilgalaikių pasekmių. Tie kaštai gali būti pakankamai dideli. Bet ar vien jų pakanka tam, kad būtų sustabdyti visi Kremliaus mašinos agresyvūs veiksmai? Akivaizdu, kad tokio rezultato nėra“, – konstatavo RESC direktorius.

L. Kojala akcentavo, kad 2014–2015 metais priimtos sankcijos buvo pačios griežčiausios kada nors Europos Sąjungos taikytos priemonės tokiam reikšmingam prekybiniam partneriui kaip Rusija.

„Tuo metu buvo peržengtas ne vienas Rubikonas*“, – sakė jis.

*Tai upės, skyrusios Italiją nuo Galijos, kurią Cezaris su savo legionais po ilgo dvejojimo 49 pr. m. e. peržengė ir pradėjo pilietinį karą, pavadinimas, perkeltine prasme peržengti Rubikoną reiškia padaryti lemiamą sprendimą.

Sankcijas buvo paruošę iš anksto

Visgi, priimant sankcijas 2014–2015 metais, kontekstas buvo visai kitoks, nei yra 2022 metais.

REKLAMA
REKLAMA

„Prisimename Rusijos manipuliacijas su vadinamaisiais žaliaisiais žmogeliukais, teiginiais, kad Donbase nėra Rusijos pajėgų, kad ten nebent kovoja tie kariai, kurie šiuo metu yra atostogose ir panašiai.

Nors tai skamba absurdiškai, tam tikrą poveikį ir viešai nuomonei, ir sprendimų priėmėjams tai turėjo. Dėl to ryžtas taikyti pačias griežčiausias įmanomas sankcijas tuo metu buvo gerokai menkesnis, nei po vasario 24-osios, kuomet viskas buvo labai akivaizdu“, – kalbėjo L. Kojala.

Politologo teigimu, prie griežtesnių prieš Rusiją nukreiptų sankcijų rengimo 2022 metais prisidėjo ir Jungtinių Valstijų bei Jungtinės Karalystės žvalgybiniai duomenys apie planuojamą Rusijos invaziją.

„Iš esmės, sankcijos buvo iš anksto paruoštos, tikintis išvengti karo, bet turint planą, kas būtų daroma jam prasidėjus“, – teigė RESC direktorius.

Vietoj demokratijos pasirinko karą

Buvęs užsienio reikalų ministras ir ilgametis diplomatas Antanas Valionis į sankcijas siūlo pažvelgti iš kiek tolimesnio požiūrio taško.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas pastebi, kad nuo 2012 metų Rusijos ekonomika kasmet augdavo tik vos po 0,7 proc. A. Valionio teigimu, Kremlius turėjo du pasirinkimus, kaip nuslopinti pradedantį kilti žmonių nepasitenkinimą dėl prastos ekonominės padėties. Vienas jų – atverti vartus pilnai demokratizacijai, tuo pačiu kuriant tvaresnę ekonomiką.

Visgi, kaip pastebi diplomatas, nors šis pasirinkimas padeda pamatus ilgalaikiam ekonomikos vystymuisi ir stiprėjimui, jis beveik užtikrintai garantuoja valdžios pasikeitimą. To Kremliaus režimas nenorėjo, tad kitas kelias, anot A. Valionio, V. Putinui ir jo aplinkai atrodė patrauklesnis.

„Tai yra laimėti kokį nors mažą karą“, – sakė A. Valionis.

Pasaulis nesuprato, kas įvyko

„Mažu karu“ tapo sėkminga Krymo aneksija ir separatistinių Luhansko ir Donecko respublikų sukūrimas.

„Tai netikėtai sutelkė visą rusų tautą, ji susivienijo aplink Putiną, nes jis nugalėtojas. Rusija niekada gerai negyveno, tai kaip kažkas juokauja, nereikia ir pratintis.

REKLAMA
REKLAMA

Už tai ji turi didžiavalstybiškumo jausmą. Aš alkanas, bet užtat mano valstybė labai galinga. Aš tualeto neturiu, šiukšles vos ne po savo namų durimis pilu, bet už tai esu supervalstybė, nuo kurios dreba visas pasaulis“, – ironizavo A. Valionis.

„Bet pasaulis nesuprato, kas iš tikro įvyko ir pasižiūrėjo pro pirštus“, – pridūrė jis.

Buvęs užsienio reikalų ministras tvirtina, kad 2014–2015 metais priimtos Vakarų sankcijos buvo per mažos.

„Jos buvo tik tam, kad Vakarai nuramintų savo sąžinę, kad šiek tiek įtiktų Ukrainai ir nuramintų ją“, – sakė A. Valionis.

Nors pašnekovas sutinka, kad sankcijos turėjo poveikį, kadangi Rusija negalėjo šiuos metus vystytis, auginti savo ekonomikos taip, kaip norėjo, bei atsidūrė pajamų duobėje, tačiau tai neatmušė V. Putino karinių ambicijų.

„Tos sankcijos turėjo efektą, bet jos nebuvo adekvačios tam įvykiui, kuris įvyko. Kalbu ne apie Donecko, Luhansko, Krymo okupaciją, pseudorefendumą. Demokratinis pasaulis nesuprato, kad Putinas pradeda laužyti nusistovėjusią nuo 1991 metų, kai Sovietų Sąjunga subyrėjo, pasaulio tvarką“, – aiškino A. Valionis.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigia A. Valionis, situacija nuo 2014 m. iki 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, primena įvykius prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Diplomato teigimu, kaip Vakarai po 2014 m. neįvertino V. Putino ambicijų ir tikėjosi, kad jam užteks dalies Donecko ir Luhansko teritorijų, taip demokratiškasis pasaulis rimtai nepasižiūrėjo į Adolfo Hitlerio ir Nacistinės Vokietijos veiksmus, kai iš pradžių buvo užimta Reino sritis, vėliau įvyko Austrijos anšliusas, o dar vėliau Miuncheno konferencija, Sudetų užgrobimas ir, kaip sako A. Valionis, „Čekoslovakijos ketvirčiavimas“.

Ekspertas ragina Vakarus nepaslysti

L. Kojalos nuomone, šiuo metu yra kelios dilemos, kurios nebūtinai tiesiogine prasme susijusios su sankcijų plėtra.

„Visų pirma, būtina užtikrinti, kad esamos sankcijos būtų taikomos preciziškai ir būtų išvengiama situacijų, kai jos yra apeinamos. Tą mes matėme po 2014–2015 metų, kai buvo atvejų, kai sankcijos buvo apeinamos“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot pašnekovo, ir dabar nėra taip lengva visas tas principines politines pozicijas paversti realybe. Pavyzdžiui, konfiskuojant Kremliui artimų oligarchų turtą Europos valstybėse, užtikrinant, kad atskiri verslo subjektai nemegztų ryšių su Rusija, užkardant kelią sankcijų apėjimui per trečiąsias šalis.

„Užtikrinti sankcijų veikimą yra užduotis numeris vienas“, – įsitikinęs RESC direktorius.

Antras svarbus aspektas, anot L. Kojalos, yra toliau tęsti diskusijas apie energetikos sektorių.

„Ypač dujas. Tai nebūtinai jau reikalauja sankcijų paskelbimo. Kaip matome, net ir pati Rusija gali mėginti nutraukti dujų tiekimą artimiausiu metu ar šaltajam metų periodui priartėjus. Bet Europos šalims labai svarbu žengti tą žingsnį atsisakant būti priklausomiems nuo rusiškų žaliavų. Ir atsisakant nepaisant to, ką darys Kremlius: teiks dujas, neteiks dujų, mažins ar didins kainą“, – kalbėjo L. Kojala.

„Ta priklausomybė yra didžiausias pažeidžiamumas ir, sakyčiau, viena iš pagrindinių silpnybių, lėmusių reakciją po 2014 metų“, – pridūrė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Ekspertas pastebėjo, kad nors sankcijos buvo priimtos, nuo 2014 metų rusiškų dujų dalis Europos Sąjungoje suvartojamų dujų proporcijoje per tą patį laikotarpį didėjo.

Trečias svarbus aspektas dabartinėje sankcijų plotmėje, pasak pašnekovo, yra susijęs su politine valia.

„Nepaslysti Rusijos bandymuose skaldyti Vakarų šalis, nepaslysti Rusijos „geranoriškumo“ demonstravime, nepradėti tų sankcijų, kurios yra priimtos dabar, švelninti, permąstyti, persvarstyti. Tai pasiųstų blogą signalą agresoriui, kuris savo veiksmų nėra nutraukęs“, – dėstė L. Kojala.

Reikia neleisti įsitvirtinti Rusijos naratyvui

O kad Vakarai gali paslysti, rodo ir praėjusią savaitę pasirodžiusi informacija. „Reuters“ skelbė, kad Europos Sąjungos atstovai gali padaryti išimti daliai rusiškų bankų tam, kad būtų išspręsti logistiniai nesutarimai dėl trąšų ir maisto produktų tiekimo.

L. Kojalos teigimu, nuo pat pradžių sankcijose buvo taikomos išimtys. Pavyzdžiui, buvo sankcionuojami rusiškai bankai, bet buvo palikta išimtis, kuri susijusi su mokėjimais skirtais įsigyjant rusiškas energetines žaliavas.

REKLAMA
REKLAMA

„Bankai sankcionuojami, bet, akivaizdu, kad [energetikos] sektoriui ir atskiriems su tuo susijusiems bankams buvo taikomos faktinės išimtys“, – aiškino L. Kojala.

Anot jo, panaši praktika taikoma ir su grūdų prekyba susijusiems bankams, traktuojant tai kaip klausimą, kuris reikšmingas milijonams žmonių ne tiek Europoje, kiek Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų regionuose.

„Tai laikoma didesniu prioritetu, nei konkrečių subjektų šimtaprocentinis sankcionavimas. Gerai tai ar blogai, švelninimas tai ar nešvelninimas, čia jau turbūt labiau interpretacijos klausimas.

Bet labai svarbu, kad tai nekurtų precedentų manyti, kad Rusija gali išsireikalauti išimčių manipuliuodama Vakarų šalių visuomenėmis, manipuliuodama kitų šalių piliečiais, manipuliuodama bendrąja gerove ir paversdama sankcijas priežastimi, dėl ko, pavyzdžiui, dabar nėra eksportuojami grūdai. Tokį naratyvą bandys ir jau bando Rusija formuoti.

Jeigu tokiam naratyvui bus leista įsitvirtinti, tuomet, be abejo, visas sankcijų režimas gali pradėti byrėti ateityje. Neturime pamiršti, kad visos problemos pirmiausiai kyla dėl Rusijos agresijos. Jai pasibaigus, nereikėtų net svarstyti apie grūdus ar kitus dalykus“, – sakė L. Kojala.

REKLAMA
REKLAMA

Sankcijos suveiks, jei Vakarai neparduos Ukrainos dėl šiltesnių butų

Šiemet įvestas sankcijas A. Valionis vertina teigiamai ir teigia, kad Vakarai, išskyrus naftą ir dujas, „išspaudė beveik maksimumą“ sankcijų plotmėje.

„2014 metais sankcijos buvo per siauros, per mažos. O dabartinės yra tikrai plačios. <...>  Yra tik viena bėda – sankcijos suveikia per ilgesnį laiką“, – teigė jis.

Kaip pažymi A. Valionis, sankcijų mechanizmas turi būti taikomas taip, kad jos skaudžiau kirstų tai šaliai, kuriai jos yra taikomos, o ne tai, kuri nusprendžia jas įvesti. Visgi dabartinės sankcijos iš praktinės pusės gali skaudžiai kirsti Vakarams, o tuo suskubo naudotis Rusija.

Europoje girdisi nuogąstavimai apie laukiantį sunkų rudenį ir dar sunkesnę žiemą, kai Rusija gali dar labiau sumažinti į Europą tiekiamą dujų kiekį. Europos Sąjunga jau yra nusimačiusi terminą, kada visiškai atsisakys Rusijos energetinių išteklių, ir, anot A. Valionio, atėjus šiai datai, Bendrija bus pasiruošusi tam. Tačiau dabar taip nėra ir, pasak diplomato, Rusija skuba tuo naudotis ir bandyti taip paveikti sankcijų įvedimą ar ginklų tiekimą Ukrainai.  

REKLAMA
REKLAMA

„Rusijos tikslas, kaip su grūdais, sukelti paniką. Nors Vakarų palaikymas Ukrainai išlieka stiprus, bet kas žino, kaip bus rudenį, žiemą, kai pradės visuomenės klausinėti, kam mums ta pagalba Ukrainai, kai mes patys šąlame. Yra masė pavyzdžių, kaip tas egoizmas nugali. Nebūčiau toks visapusiškai įsitikinęs, kad visą laiką kaip siena ta vienybė išliks“, – samprotavo A. Valionis.

Jo įsitikinimu, sankcijos dabartinėje situacijoje yra gyvybiškai svarbios, tačiau būtina, kad Vakarai nedarytų nuolaidų ir netaikytų išimčių Rusijai.

„Šitos sankcijos suveiks, jos Rusijai bus negailestingos ir ypač žiaurios. Jos atsilieps ir Europos Sąjungai bei kitoms Vakarų valstybėms, bet atsilieps mažiau ir aš tikiuosi, kad demokratijos atlaikys ir neparduos Ukrainos dėl savo šiltesnių butų ar pigesnio kuro automobiliams. <...> Reikia kantrybės ir reikia prisiminti išmoktas po 2014 metų pamokas, kad nuolaidžiavimas visada baigiasi labai blogai“, – apibendrino A. Valionis.

REKLAMA
REKLAMA

Sankcijų chronologija

Pirmųjų sankcijų po Rusijos veiksmų Ukrainoje 2014 metais Europos Sąjunga ėmėsi gana greitai. Tų pačių metų kovo mėnesį Bendrijos užsienio reikalų ministrai nusprendė nustatyti pirmąjį priemonių, taikomų 21 pareigūnui, atsakingam už veiksmus, kuriais kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, rinkinį.

Tą patį pavasarį Europos Sąjunga nusprendė sugriežtinti sankcijas asmenims, atsakingiems už Ukrainos valstybės lėšų pasisavinimą, taip pat pradėti taikyti turto įšaldymo ir draudimo keliauti priemones papildomai į sąrašą įtrauktiems asmenims, taip pat įvedė prekių importo iš Krymo draudimą.

Bendrijos vadovai toliau plėtė sankcionuotų asmenų sąrašą, 2014 m. liepą į jį įtraukdami dar daugiau asmenų ir įmonių, kurie teikia materialinę arba finansinę paramą veiksmams prieš Ukrainą, sankcijas griežti skatino ir MH17 reisu skridusio lėktuvo numušimas.

Nuo 2014 m. sankcijos buvo taikomos apie 150 asmenų ir apie 40 įmonių, rėmusių ar prisidėjusių prie Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimų. Skaičius, nors ir nežymiai, tačiau kisdavo kas keletą mėnesių, kadangi Europos Sąjungos lyderiai tai pridėdavo į sankcijų sąrašus naujus asmenis ir bendroves, tai dalį išbraukdavo.

Šiais metais pirmąsias sankcijas Europos Sąjunga Rusijai pradėjo taikyti dar prieš plataus masto invazijos pradžią. Vieną dieną prieš Rusijos invazijos pradžią – vasario 23 d. – Bendrijos lyderiai priėmė sprendimą įvesti naujas sankcijas Rusijai. Toks sprendimas buvo sąlygotas Kremliaus žingsnio nekontroliuojamas Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių teritorijas pripažinti nepriklausomais subjektais ir vėliau priimtą sprendimą į šias teritorijas siųsti Rusijos karines pajėgas.

Pirmąjį 2022 metais priimtų sankcijų paketą sudarė:

  • tikslinės sankcijos 351 Rusijos Valstybės Dūmos nariui ir dar 27 asmenims;
  • ekonominių santykių su vyriausybės nekontroliuojamomis Donecko ir Luhansko sričių teritorijomis apribojimai;
  • Rusijos galimybės patekti į ES kapitalo ir finansų rinkas ir naudotis atitinkamomis paslaugomis apribojimai.

Dieną po plataus masto Rusijos invazijos pradžios Bendrijos lyderiai priėmė antrąjį sankcijų paketą. Europos Sąjunga nusprendė įšaldyti Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo turtą. Be to, ji nustatė ribojamąsias priemones Rusijos Federacijos Nacionalinės saugumo tarybos nariams ir likusiems Rusijos Valstybės Dūmos nariams, kurie pritarė tam, kad Rusija nedelsiant pripažintų pasiskelbusias Donecko ir Luhansko „respublikas“.

Lyderiai taip pat susitarė dėl papildomo individualių ir ekonominių priemonių rinkinio, skirto reaguoti į neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą. Šios sankcijos apima finansų, energetikos, transporto ir technologijų sektorius, taip pat vizų politiką.

Trečiasis sankcijų draudimas pasiekė dar po kelių dienų – vasario 28 d. Naujos priemonės apėmė:

  • sandorių su Rusijos centriniu banku draudimą,
  • 500 mln. € paramos paketą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtai įrangai ir reikmenims finansuoti,
  • draudimą Rusijos oro vežėjams skristi per ES oro erdvę ir patekti į ES oro uostus,
  • naujas sankcijas dar 26 asmenims ir vienam subjektui.

ES taip pat pašalino septynis Rusijos bankus iš SWIFT sistemos. Tie septyni bankai yra šie: „Bank Otkritie“, „Novikombank“, „Promsvyazbank“, „Rossiya Bank“, „Sovcombank“, „Vnesheconombank“ (VEB) ir „VTB Bank“.

ES taip pat uždraudė:

  • investuoti į Rusijos tiesioginių investicijų fondo bendrai finansuojamus projektus, juose dalyvauti ar kitaip prie jų prisidėti;
  • parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti euro banknotus į Rusiją arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar subjektui Rusijoje.

Kovo pradžioje Bendrijos lyderiai pritarė ir tam, kad būtų sustabdyta žiniasklaidos priemonių „Sputnik“ ir „Russia Today“ transliavimo veikla ES, kol bus nutraukta agresija prieš Ukrainą ir kol Rusijos Federacija bei su ja siejamos žiniasklaidos priemonės nustos vykdyti dezinformacijos ir manipuliavimo informacija veiksmus, nukreiptus prieš ES ir jos valstybes nares.

Kovo 15 d. priimtas ketvirtasis sankcijų paketas. Šiomis priemonėmis uždraudžiama:

  • visi sandoriai su tam tikromis valstybės valdomomis įmonėmis;
  • kredito reitingų paslaugų teikimas visiems Rusijos asmenims ir subjektams;
  • naujos investicijos į Rusijos energetikos sektorių.

Taip pat išplėstas asmenų, susijusių su Rusijos gynybos ir pramonine baze, sąrašą, nustatant tokiems asmenims griežtesnius dvejopo naudojimo prekių, taip pat prekių ir technologijų, kurios galėtų padėti Rusijai stiprinti jos gynybos ir saugumo sektorių technologiniu požiūriu, eksporto apribojimus. Be to, ES nustatė:

  • prekybos apribojimus, susijusius su anglimi, plienu ir prabangos prekėmis;
  • sankcijas dar 15 asmenų ir 9 subjektams.

Penktasis sankcijų paketas priimtas balandį. Į šį rinkinį įtrauktas draudimas:

  • importuoti anglis ir kitą kietąjį iškastinį kurą iš Rusijos;
  • visiems Rusijos laivams įplaukti į ES uostus;
  • Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto vežėjams atvykti į ES;
  • importuoti kitas prekes, pavyzdžiui, medieną, cementą, jūros gėrybes ir alkoholinius gėrimus;
  • eksportuoti reaktyvinius degalus ir kitas prekes į Rusiją;
  • dėl indėlių į kriptoturto pinigines.

Dėl šeštojo sankcijų paketo Europos lyderiai sutarė birželio pradžioje. Rinkinį sudaro:

  • draudimas importuoti iš Rusijos žalią naftą ir rafinuotus naftos produktus, išskyrus ribotas išimtis,
  • draudimas dar trims Rusijos bankams ir vienam Baltarusijos bankui naudotis SWIFT sistema,
  • dar trijų Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių transliavimo veiklos Europos Sąjungoje sustabdymas.

ES taip pat priėmė sankcijas dar 65 asmenims ir 18 subjektų. Tai, be kita ko, asmenys, atsakingi už žiaurumus, įvykdytus Bučoje ir Mariupolyje.

Liepos pabaigoje sutarta ir dėl septintojo sankcijų paketo. Juo ES priėmė naujas priemones, kuriomis siekiama sugriežtinti esamas ekonomines sankcijas Rusijai, patobulinti jų įgyvendinimą ir sustiprinti jų veiksmingumą.

„Išlaikymo ir suderinimo“ dokumentų rinkiniu:

  • nustatomas naujas draudimas pirkti, importuoti ar perduoti Rusijos kilmės auksą, įskaitant juvelyrinius dirbinius;
  • sustiprinta dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė;
  • esamas draudimas įplaukti į uostą išplėstas įtraukiant šliuzus;
  • paaiškinamos esamos priemonės, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų, aviacijos ir teisingumo srityse;
  • į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus įtraukti dar 54 asmenys ir 10 subjektų, įskaitant Maskvos merą ir didelę finansų įstaigą „Sberbank“.

Naujos priemonės, kaip ir ankstesnės sankcijos, netaikomos Rusijos vykdomam maisto produktų, grūdų ir trąšų eksportui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų