Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Opozicijos pasiūlytas antiinfliacinis planas Nr. 2 šiuo metu nėra reikalingas, nes dabartiniai gyventojų vartojimo tempai rodo, jog žmonės gana gerai prisitaiko prie augančių kainų ir į infliacijos šoką žvelgia nelabai baimingai. Tokios nuomonės laikosi bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog priemonių galima imtis siekiant atliepti skurdžiausių visuomenės sluoksnių poreikius, bet dabartinės opozicijos pasiūlytos priemonės yra skirtos visiems, todėl nebus itin veiksmingos norit stabilizuoti infliaciją.

„Iš principo kuomet infliacija didelė, tai didėja kainų komponentės svoris, realiai mažėja ta dalis, kiek mes galime įpirkti. To mažėjimo vis dar nėra. Aišku, vartojimas nebeauga, bet ryškaus mažėjimo dar nėra įvykę. Ir tai, kaip lietuviai sugeba tokiomis aplinkybėmis dosniai remti Ukrainą, taipogi byloja, kad situacija nėra tragiška ir nereiktų kurstyti to nerimo, baimės ir atitinkamai naudotis infliacijos aplinkybėmis savo politiniams taškams susirinkti“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Siūlo nepersistengti: vartojimas nemažėja

Boikotuodama plenarinius ir komitetų posėdžiu opozicija „ant ausų“ pastatė valdančiuosius ir ragina derėtis dėl antiinfliacinio plano Nr. 2. Antiinfliacinį planą Nr. 1 kiek anksčiau pasiūlė ir priėmė valdančioji dauguma. Šio plano vertė siekė apie 2 mlrd. eurų, nuo šio birželio didėjo pensijos, išmokos, neapmokestinamasis pajamų dydis.

Dabar opozicija siūlo priimti tokius sprendimus:

  1. Iki 2024–2025 m. reguliuoti elektros mažmenines kainas buitiniams vartotojams, atšaukti elektros tiekėjo pasirinkimą, užtikrinti visuomeninį elektros tiekimą be pabrangimo.
  2. Nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems maisto produktams. 
  3. Sulyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) su minimalia mėnesio alga.
  4. Nustatyti lengvatinį 0 proc. PVM tarifą centriniam šildymui, karštam vandeniui ir kūrenamai medienai bei 9 proc. tarifą elektrai bei dujoms. 
  5. Priimti pakeitimą, kad mokesčių įstatymai įsigaliotų ne po 6 mėnesių, kaip dabar, o po 12 mėnesių.
  6. Nedidinti kuro akcizų iki 2024 m. sausio 1 d.

Bet ekonomistai sako, kad to nereikia, ir ilguoju laikotarpiu netgi gali sukelti neigiamas pasekmes. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko G. Šimkaus, geriau būtų atliepti skurstančių visuomenės sluoksnių poreikius, o ne taikyti priemones visiems. Ekonomisto nuomone, kitos valstybės susiduria su didesniu perkamosios galios sumažėjimu, nes Lietuvoje pajamos augo ilgą laiką, o Vyriausybė ėmėsi antiinfliacinio plano Nr. 1, kuris taip pat reikšmingai didino žmonių pajamas.

REKLAMA
REKLAMA

„Teisingesnė strategija yra nebandyti sumažinti to, ką nustato rinka, tai yra kainų. Galų gale, rinkoje kainos nusistovi ten, kur nusistovi. Mes turime sumažintą PVM tarifą kavinėms ir panašioms paslaugoms ir iš tikrųjų, kažin ar galima pasakyti, kad ten kainos atitinkama proporcija yra mažesnės. Man atrodo, daug kas pasakytų, kad kainos yra ten, kur jos yra, ir jos net yra kur kas didesnės nei turėtų būti“, – mano Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus. 

„Atlyginimai pernai metais daugiau augo mažiausias pajamas gaunantiesiems negu vidutiniškai, tai dar labiau paskatino ir nuo šių metų pradžios labai sparčiai padidinta minimali mėnesinė alga. Todėl taip, infliacija kerta mus visiems, bet atlyginimų augimas padeda išsaugoti dalį perkamosios galios dar ir dabar. Ir tie, kurie yra pažeidžiamiausi, tai jų poreikiai atliepiami Vyriausybės pristatytomis antiinfliacinio skydo priemonėmis. Todėl šiam momentui tokio didžiulio nerimo, kuriuo dalijasi opozicija aš nematyčiau. Nes ir iš gyventojų elgsenos matosi – vartojimas vis dar nemažėja“, – teigia ir I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA
REKLAMA

Ką reiškia brangstančios paskolos?

Reaguodamas į aukštą infliacijos lygį Europos centrinis bankas neseniai pranešė didinsiantis bazines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto, palūkanų normos didinimas numatomas ir rugsėjį. Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Taip norima stabilizuoti ekonomiką ir pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija pasiektų komfortišką 2 proc. lygį. 

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, būsto paskolų palūkanoms vidutiniškai išaugus 1 proc. punktą, vidutinė mėnesinė įmoka padidėtų 24 eurais iki 254 eurų.  

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė svarsto, kad kažin, ar šio sprendimo reikėjo, nes gyventojų ir verslo lūkesčius jau šiek tiek ribojo prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje bei importuota infliacija. 

„Visų pirma, reikia suprasti, kad išgyvenome dešimt metų itin žemų palūkanų normų, neigiamų palūkanų normų erą ir pirmiausiai reikėtų kalbėti apie palūkanų normų normalizaciją, grįžimą į teigiamą zoną, teigiamą teritoriją, prie kurios ekonomikos teorija buvo pratusi iki to tokio beprecedenčio kiekybinio skatinimo eksperimento ir neigiamų palūkanų normų eksperimento. Tad ir pats Europos centrinis bankas akcentuoja, kad palūkanų normų didinimas numatomas, bet bus atidžiai stebima ekonomikos eurozonoje sveikata, situacija ir kokioms nors nepalankioms aplinkybėms pasireiškus bus sprendimai adaptuojami“, – teigia pašnekovė. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, dabar rinkoje manoma, kad palūkanų normos didės labai agresyviai, bet artėjant rudeniui nuotaikos gali pasikeisti. Praėjusiais metais buvo daugiausia nerimaujama dėl Centrinės ir Rytų Europos šalių, kuriose įsisuko atlyginimų infliacijos spiralė, o tai buvo netvaru, todėl tokios valstybės kaip Lenkija, kuri nėra eurozonos narė, jau bandė vėsinti savo ekonomiką.

Lietuva pati tokių galimybių neturi, bet prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ekonomikos dalyviai nebepasižymi euforinėmis nuotaikomis, todėl ekonomika vėsta natūraliai. 

Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas G. Šimkus sako, kad pinigų politikos tikslas nėra skatinti ekonomiką ar ją lėtinti. Šiais sprendimais siekiama vidutiniu laikotarpiu turėti 2 proc. infliacijos lygį. Tačiau pinigų politika veiksminga tik tuomet, jeigu yra nukreipiama į paklausos reguliavimo pusę. Nors karas Ukrainoje pridėjo papildomų neigiamų smūgių pasaulio ekonomikai, bet šiaip ar anaip valstybės taip pat išgyveno ir išėjimo iš pandemijos laikotarpį, dėl to labai atsigavo paklausa ir prasidėjo kainų augimas. Normalizuojant palūkanas bandoma stabilizuoti šį procesą. 

Top 10 kvailiausiu ekonomistu izvalgu
Šlykštesnio palyginimo jau negali būti. Ponia net nesupranta, kad aukoti galima ne dėl pinigų pertekliaus kišenėje, bet iš užuojautos, kartais pasidalinant net paskutiniu kąsniu. Kažkokios klaikios nuostatos šitos mažai kam žinomos ekonomistės ir Šimonytės, nes ji taip pat kažką panašaus yra pavogravus.
Lietuviai, apgailėkime kitų Europos valstybių gyventojus, nes ekonomistų nuomone ten infliacija du ir tris kartus mažesnė, nes jie būtiniausių prekių jau neįperka, todėl ten sumažėjusi paklausa.
Makaronų kabinėjimas pamiršus etiką ir elementarų žmogiškumą, bet matyt, už gerą atlygį kurį valdžia jiems sumoka už mokesčių mokėtojų pinigus.
Neaukosiu,nes yra spjaunama į atgailą.
Ne tik tyčiojamasi iš mūsų žmonių,bet ir iš žmogiškumo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų