Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai. 

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai. 

REKLAMA

Lietuva užgniaužusi kvapą laukia EK „išaiškinimo“ dėl prekių tranzito į Kaliningradą, bet jau dabar kyla nerimas, kad jis nebus palankus Lietuvai. O tai, pasak specialistų, pakirs ne tik pasitikėjimą pačiomis sankcijomis ir jas taikančiomis institucijomis, bet ir Lietuva, jos gebėjimu pačiai spręsti kas ir kada važiuoja per jos teritoriją. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nuolaidos sankcijoms dalies prekių tranzitui per Lietuvą sukeltų papildomų teisinių problemų, o Lietuva negalės vetuoti šio papildomo EK išaiškinimo. Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat pareiškė, kad Lietuva turi nemažai pastabų būsimam EK išaiškinimui, kuris dar nėra paviešintas. 

REKLAMA

Kaliningrado koridorius – sena Maskvos svajonė?

Tv3.lt kalbinti teisės ir politikos specialistai vieningi, leidimas Rusijai vežti bet ką ir bet kada reikštų „Kaliningrado koridoriaus“ apie kurį Rusija svajojo daug metų „atidarymą“. O tai – pavojinga ir nenaudinga Lietuvai. 

Pasak Raimundo Lopatos, Kaliningrado reikalais besidomėjusio dar tada, kai Lietuva tik ruošėsi stoti į ES ir NATO, šis anklavas mums visada buvo galvos skausmas, bet mes sugebėjome susitarti su Rusija ir valdyti situaciją. Kaip bus ateityje – nežinia. 

REKLAMA
REKLAMA

„Kaliningrado koridorius pasidaro tada, kai rusams spaudžiant mes keičiame taisykles, kai ne mes, bet jie kontroliuoja judėjimą per Lietuvą. Šiuo konkrečiu atveju mes kalbame apie sankcionuotas prekes. O plačiau kalbant apie Kaliningrado koridorių, tai reikia suprasti, kad jis nėra pavojingas, kol mes jį kontroliuojame“, – sakė politikas. 

Anot jo, tai vieta, kurioje gali kilti įvairių provokacijų, tarkime važiuojant keleiviams arba kroviniams. Buvo įvairių interpretacijų dėl provokacijų, todėl svarbu, kad keleivių, prekių ar karinis tranzitas vyktų pagal mūsų taisykles. 

„Teoriškai ir karinis tranzitas egzistuoja, bet jis vyksta pagal mūsų suvereniteto teisę. Jis vyko, bet mūsų kontroliuojamas. Tiesa, jau kokie metai nepastebime jokio karinio tranzito judėjimo“, – sakė R. Lopata. 

Pasak specialisto, jei rusai griežtai išsireikalautų vežti per tą koridorių ką nori ir kada nori, tai būtų elementarios jėgos demonstravimas. Jis pridūrė, kad provokacijų grėsmė taip pat išlieka.

REKLAMA
REKLAMA

„Teoriškai gali būti, kad iššoks kas nors ir pradės, tarkime, šaudyti. Neatmestini tokie dalykai“, – svarstė politikas. 

Jis pripažino, kad stojant į Europos Sąjungą ir NATO Kaliningradas mums buvo nemenka problema, bet mes tai sugebėjimo persverti savo naudai. 

„Nekalbėdami apie problemą, mes pasakėme, kad tai ne problema, o galimybė. Pasakėme, kad galime per Kaliningradą užtikrinti bendradarbiavimą su Rusija. Prisiminkime, tais laikais mums didelė problema buvo tai, kad prieš stojimą į NATO pasigirdo kalbos, jog mes esame neapginami. Kaliningradas buvo rimčiausias to argumento koziris.

Mums teko įrodyti, kad mokame susitarti su Rusija. Tai buvo padaryta, plius bandėme Kaliningradą „integruoti“ į Europą. Buvo įvairios bendradarbiavimo schemos. Tas mus sekėsi, kol įstojom, o vėliau tai truputį aprimo. Nors dar prieš Krymo agresiją buvo kalbama apie bevizes zonas su Kaliningradu. Lenkai buvo priėmę tokį sprendimą, panašiai, kaip mes su Baltarusija, berods 80 kilometrų ten buvo“, – pasakojo R. Lopata. 

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, viskas užsidarė po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Krymo aneksijos. Jis pridūrė, kad taip, būna įvairių pratybų scenarijų, kuriuose figūruoja Kaliningradas, bet scenarijai, anot jo ir lieka scenarijais. 

„Reali patirtis yra reali. Situacija tikrai akylai stebima, požymių, kad kažkas nepriimtino galėtų būti – nėra. Bet, žinote, situacijos greitai keičiasi. Nepaisant militarizacijos laipsnio Kaliningrade, labiausiai patyrę junginiai šiuo metu yra Ukrainoje“, – sakė R. Lopata. 

Išaiškinimas gali būti nenaudingas Lietuvai

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas tikino, kad dalies tranzito draudimo sukeltas sąmyšis rodo, kokie mes ir Europos Komisija buvome nepasiruošę tų sankcijų įgyvendinimui ir galimai Rusijos reakcijai. 

„EK yra atsakinga už sankcijų įgyvendinimą, bet štai kur yra nedėkinga vieta. Kai pats imi abejoti tuo, ką taikai ir tau reikia išaiškinimo, tai bijau, kad tas išaiškinimas gali būti nenaudingas Lietuvai. O man visai aišku, kad jokiais išaiškinamais negali pakeisti tos vietos, kur rašoma, kad rusiškos kilmės produktai važiuoti per ES negali. Nors man nelogiška atrodo kita nuostata, kad kiti tarsi gali. Mums realiai niekas nesako, dėl ko reikalingas tas išaiškinimas. <...> Jei tai dėl kitų prekių, ne dėl metalų, na galbūt. O gal duodama suprasti, kad galima vežti viską?“, – kalbėjo D. Žalimas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, sankcijos nenukrito per dieną, ką mes visi veikėme tuos tris mėnesius? 

„Man nuostabą kelia tai, kad atrodo, jog šiandien nutarėme ir šiandien darome. Taip nėra. Čia viskas buvo žinoma prieš tris mėnesius, buvo galima viską išsiaiškinti, viskam pasiruošti. Buvo aišku, kad rusai tikrai nesėdės rankas sudėję. Juokas žinoma, bet atrodo, kad tai vienintelės veiksmingos sankcijos, nes dėl kitų, toks vajus nekilo“, – sakė teisininkas.

Jis įsitikinęs, kad jei dabar nusileisime Rusijai ir leisime vežti viską, ateityje Lietuva nebeturės jokių svertų riboti vežamų prekių rūšis ir kitką.

„Nes jei mums patiems taip neaišku, leidžiame, kad kažkas išaiškintų, tai ateityje bus paprasčiausiai bijoma uždėti sankcijas, kurios liestų Kaliningradą. Galės vežti viską, ką nori. Lietuva yra suvereni šalis, ji ir vienašališkai galėtų neleisti prekių kokių nors vežti, nors aš nesakau, kad reikia taip daryti.  Manau, jei atsiras išaiškinimas, kad galima vežti bet kokius metalo produktus, tai kitų prekių atžvilgiu bus lygiai tas pat. O taip ir atsiras koridorius“, – kalbėjo D. Žalimas. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaliningradas – senas galvos skausmas 

Kaliningradas galvos skausmą Lietuvai kėlė beveik nuo pat nepriklausomybės pradžios. Nuo Rusijos atkirstas žemės gabalėlis, kaip buvo taip ir liko karine Rusijos baze į kurią laisvai patekti rusai visada norėjo. 

Visą sovietmetį traukiniai su kariniais ir civiliniais kroviniais galėjo laisvai pasiekti Kaliningradą. Griuvus Sovietų Sąjungai regionas tapo izoliuotas, bet ne mažiau svarbus. 

Tiesa, vienintelis antžeminis susisiekimas su Rusija liko traukinys per Lietuvą ir tai Rusijai buvo visada labai svarbu. Jau tada buvo svarstoma, kuo virs Kaliningradas – Honkongu ar Trojos arkliu. Dabar matome, kad Honkongu jis nevirto, nors kaimyninių šalių pastangų integruoti  regioną į Europą, bent jau ekonomine prasme, tikrai būta. 

Lietuvai besiruošiant stoti į ES ir NATO iš Rusijos, pasak specialistų, esame girdėję ir kalbų apie tai, kad nesusitvarkome su „rusų problema“, nesugyvename su kaimynais, pažeidžiame žmogaus teises. Visa tai buvo kalbama norint išsimušti geresnes tranzito į Kaliningradą sąlygas arba net „pasiūlyti“ Rusijos saugumo garantijas, kas reikštų kokios nors formos karinę sąjungą, kuri mums būtų uždariusi bet kokius kelius į NATO.

REKLAMA
REKLAMA

Vakarai taip pat nebuvo itin entuziastingi dėl Lietuvos galimybių gražiai susitarti su Rusija dėl Kaliningrado, bet diplomatinių pastangų ir tinkamo laiko dėka Lietuva pradėjo derybas dėl Kaliningrado tranzito ir sėkmingai jas baigė. 

2003 m. liepos 1 d., pradėjo veikti supaprastinto tranzito į Kaliningradą taisyklės, o karinis tranzitas buvo vykdomas pagal ankstesnes Vokietijos pamokas, kurios buvo išmoktos išvedant sovietų pajėgas iš Berlyno.

Buvo dar vėlesnių bandymų persitarti dėl karinio tranzito, bet Lietuva laikėsi savo, būtent mes nustatome tokio tranzito taisykles, nors paskutiniu metu rusai daug karinių krovinių gabeno oru arba jūra, o prieš metus ir išvis nustojo naudotis traukiniais karinio tranzito pervežimuose. 

Didesnių incidentų su tranzitu į Kaliningradą kol kas nebuvo, nors porą kartų mūsų tarnybos ir buvo pakeltos ant kojų.

Pirmą kartą tai nutiko, kai 2014 metais tranzitinis traukinys staiga sustojo prie Kauno HES, prie traukinio suskubo policija, tą kartą, manoma, traukinys turėjo techninių problemų, bet laikas jau buvo jautrus, Krymo aneksija – įvykusi. Kitą kartą nerimas kilo, kai 2015 metų kovą buvo nustatyta, kad per Lietuvą riedantis tranzitinis traukinys pilnas jaunų vyrų. Tą pačią savaitę Rusijos pajėgos surengė skubias pratybas kai kuriose šalies dalyse.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialistų, kariniuose mokymuose, pratybose ar „karo žaidimuose“, kai modeliuojamos situacijos Baltijos regione, Kaliningradas visada vaidina bene svarbiausią vaidmenį, todėl dabar kilus sujudimui dėl sankcijų, Vakarų spauda ir politikai į tai reagavo itin jautriai. Nes scenarijai jau ne kartą girdėti. 

Kokia Kaliningrado istorija?

Anksčiau žinomas kaip Karaliaučius, Kaliningradas buvo Vokietijos dalis, kol Raudonoji armija 1945 m. perėmė jo kontrolę iš nacių. Pasibaigus karui Europoje, jis buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Miestas ir jūrų uostas dabar yra Rusijos Federacijos eksklavas, sausuma atskirtas nuo likusios Rusijos.

1946 m. Rusija miestą pervadino Kaliningradu, o vokiečiai buvo iškeldinti. Į regioną plūdo žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos. Kaliningradas buvo uždaras užsieniečiams iki 1991 m.

 Kaliningradas turėjo gana glaudžius ekonominius ryšius su Europos valstybėmis po to, kai žlugo Sovietų Sąjungą. Tačiau santykiai išblėso Putino valdymo laikotarpiu, ypač po 2014 m. Rusijos atakos prieš Ukrainą ir Krymo aneksijos. 

REKLAMA
REKLAMA

Kodėl Kaliningradas svarbus Rusijai?

Kaliningradas Rusijai svarbus strateginiu ir kariniu požiūriu. Jis ilgą laiką buvo vadinamas Kremliaus „neskandinamu lėktuvnešiu“ Baltijos jūroje, kur atstumas nuo Vakarų Europos yra mažas, o ginklai, laikomi Kaliningrade  galingi. 

Rusijos Baltijos jūros laivyno būstinė yra Kaliningrade, o Kremlius į eksklavą atvežė branduolinius ginklus. Maskva pavasarį paskelbė, kad ten įvykdė savo branduolinę galią turinčios raketų sistemos „Iskander“ imitacinius paleidimus.

Po Šaltojo karo Kaliningradas buvo įsivaizduojamas kaip „Baltijos Honkongas“. Ji veikia kaip speciali ekonominė zona su mažais mokesčiais ir beveik be importo muitų, skatinančių investicijas, nors ekonomika ten gerokai susvyravo, ypač po to, kai pirmą kartą buvo įvestos Vakarų sankcijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų