Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje. 

Karas Ukrainoje iš namų išgynė daugiau, kaip septynis milijonus žmonių. Jie išsibarstė visoje Europoje. Priimti, apgyvendinti ir išleisti nuo karo bėgančius vaikus į mokyklą, o jų tėvams rasti darbą nėra lengva užduotis, būtent apie tai buvo kalbėta Tarptautinės migracijos organizacijos surengtoje konferencijoje Vilniuje. 

REKLAMA

Ukrainos kaimyninės šalys, tokios, kaip Lenkiją, Čekija ar Moldova sulaukė didžiausio pabėgėlių antplūdžio, Lietuva taip pat priėmė apie 60 tūkstančių ukrainiečių.  Diskusijoje dalyvavę skirtingų šalių atstovai pripažino, kad dar karui neprasidėjus ruošėsi pabėgėlių bangai, bet tokio antplūdžio nesitikėjo. 

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Lietuvos biuro vadovo Eitvydo Bingelio tokia didžiulė pabėgėlių banga Europoje yra didelė pamoka visiems ir tai, kaip šalys susitvarko, kokius mechanizmus taiko gali būti gera pamoka ateičiai.

REKLAMA

E. Bingelis pabrėžė, kad svarbu suprasti kaip teikiama pagalba, ko nori ir kur bėga pabėgėliai, kaip juos priima vietinė darbo rinka ir žmonės. Visos šios pamokos, anot specialisto, nors ir skaudžios, bet labai vertingos. 

Atbėgo daugiau, nei tikėjosi

Pasak Čekijos Vidaus reikalų ministerijos atstovės Lenkos Čiček Čekijoje ir iki karo pradžios gyveno gausi ukrainiečių diaspora. 

„Pas mus ukrainiečių buvo apie 200 tūkst. žmonių, jie čia dirbo ir čekų darbdaviai mėgsta ukrainiečius dėl panašios kalbos ir kultūros. 

Kai prasidėjo karas buvo aišku, kad pas mus pradės važiuoti pabėgėliai, nes turime didelę diasporą. Pabėgėlių antplūdžiui pradėjome ruoštis vasario pradžioje, manėme, kad karas vyks Donbase, todėl ruošėmės mažesniam žmonių skaičiui“, – pasakojo ji. 

Anot specialistės, čekai į tai, kad karas prasidėjo visoje Ukrainoje, o ne jos dalyje reagavo greitai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Čekija pareiškė, kad priims ir padės visiems bėgantiems ukrainiečiams, išleidome specialią vizą, pagal kurią žmonės Čekijoje galėjo likti ir dirbti tris mėnesius. Vėliau buvo išleista Europos Komisijos nuostata dėl pabėgėlių teisinės apsaugos ir gyvenimo ES.  Po dešimties karo dienų mes jau turėjome 50 tūkst. pabėgėlių, o  po trijų savaičių 200 tūkst. Dabar Čekijoje jau yra 371 tūkstantis pabėgėlių“, – sakė L. Čiček.

Iššūkių Čekija tikrai sulaukė, nes didelis pabėgėlių antplūdis reiškė ir poreikį skubiai organizuoti apgyvendinimą, registraciją, suteikti darbo ir mokslo galimybes, galų gale tai reiškė iššūkį šalies medicinos sistemai, nes atvyko daug vaikų ir medikai pediatrai turėjo suktis itin sparčiai. 

„Daug padeda nevyriausybinės organizacijos, savanoriai. Visuomenė nusiteikusi labai jautriai, siūlo apgyvendinimą, padeda kasdieniuose darbuose. Buvo aišku, kad reikės kažkaip efektyviai organizuoti registraciją. Tam, kad gautum dokumentus, šiuo metu reikia dokumentų ir gyvenamosios vietos registracijos, gauti pabėgėlio statusą reikia oficialiai registruotis.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat yra duomenų bazė nemokamam apgyvendinimui. <...> Yra trys tipai apgyvendinimo: asmeniniai būstai, o taip pat dalis ukrainiečių apsigyveno pas tautiečius, giminaičius, dar yra valstybės garantuotas apgyvendinimas, dažniausiai viešbučiuose ar kurortiniuose miestuose esančiose sanatorijose ir  paskutinis – laikinas apgyvendinimas priėmimo centruose, dažnai naudojamas tik vienai nakčiai“, – kasdienio darbo subtilybes pasakojo specialistė. Šiuo metu Čekijoje dirba apie 70 tūkstančių pabėgėlių, atvykusių į šalį karui prasidėjus. 

Vieną didžiausių iššūkių plūstelėjus karo pabėgėliams patyrė Moldova, kuri yra viena iš neturtingiausių Europos valstybių. 

„Moldovos ekonomika yra trapi, didelė dalis mūsų tautiečių vyksta dirbti į užsienį, todėl mes susidūrėme su nemažais iššūkiais“, – sakė Moldovos pabėgėlių tinklo atstovė Elena Coliujco. 

Į Moldovą atvyko apie 450 tūkst. žmonių iš Ukrainos. Prieglobsčio paprašė apie 8 tūkst. daugiausiai tai vyrai, kurie nenori būti kariuomenės dalis Ukrainoje. Moterys taip pat prašė prieglobsčio konflikto pradžioje.  O vyrų padaugėjimą Moldova stebi dabar. Ukrainiečiams būti Moldovoje nereikia vizos, būvimo laikas pratęstas nuo 90 iki 120 dienų. 

REKLAMA
REKLAMA

Moldovoje buvo suteikta nemokamų skambučių paslauga į Ukrainą, fiksuoja apie 50 tūkst. skambučių vien per šią paslaugą. 

„Pirmą karo dieną buvo sukurti trys laikini centrai. Šie centrai pradžioje dirbo visą parą. Centrai sukurti netoli sienos prie Odesos.

Šiuo metu veikia 86 pabėgėlių priėmimo centrai, 10 proc, žmonių liko gyventi tuose centruose, daug žmonių gyvena su draugais, šeima ar artimaisiais. Iki karo pradžios Moldovoje dirbo apie 35 tūkst. ukrainiečių. Didelė dalis pabėgėlių, atvykusių į Moldovą savo kelionę tęsė toliau, išvyko į kitas Europos šalis“, – sakė specialistė.

Dirbti nori visi, bet atlygiu skundžiasi

Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko beveik 60 tūkst. žmonių, trečdalis jų turi aukštąjį išsilavinimą. Didesnioji dalis atvykusiųjų – moterys ir vaikai. 

„Didžiausia pabėgėlių koncentracija yra Vilniuje. Tai natūralu, nes tai didžiausias miestas, apie jį žmonės žino daugiausiai. Kaune ir Klaipėdoje apylygiai žmonių apsistojo, o toliau – Šiauliai ir Panevėžys. Dirbame su tais, kurie yra darbingo amžiaus ir nori, gali dirbti Lietuvoje“, – pasakojo Lietuvos užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, į Lietuvą atvyko pačio darbingiausio amžiaus žmonės, jei dar būtų daugiau vyrų, tai, pasak I. Balnanosienės, būtų darbdavių svajonė. 

„Tai 30-49 metų amžiaus žmonės. Jie turi profesijas, atvyko su sertifikatais ir diplomais. Gaila tik, kad didelė dalis atsiveža diplomus be priedų, todėl negalime tų diplomų pripažinti ir jie negali užimti kvalifikuoto darbo vietų“, – kalbėjo užimtumo specialistė. 

Anot jos, atvykę žmonės, daugiausia moterys, turi mažų vaikų, bet vistiek yra aktyvios labai, nori dirbti.

„Mes irgi turime 6 koleges iš Ukrainos, jos turi tokio paties darbo patirties Ukrainoje. Atvykėliai pasitinkami tautiečių, jaučia didesnę ramybę ir užtikrintumą. Visada būna eilės prie mūsų staliuko, tai reiškia norą dirbti. Nuostabu ir tai, kad darbdaviai solidariai siūlo darbo vietas ukrainiečiams, karo pradžioje vos per kelias dienas surinkome apie 7 tūkst. darbo pasiūlymų. Šiuo metu dirba apie  12,5 tūkst. žmonių. Aktyvių darbo pasiūlymų per savaitę vis dar turime apie 7 tūkst.“, – pasakojo specialistė. 

REKLAMA
REKLAMA

Kuo žmonės dirba? Tie, kurie turi profesiją dirba pagal ją, bet mielai žmonės dirba ir nekvalifikuotus darbus. Mes turime daug virėjų, kepėjų, suvirintojų, šaltkalvių iš Ukrainos. 

„Turime ir mokytojų ir IT specialistų, medikų. Karo pabėgėliai turi tas pačias teises, kaip ir Lietuvos piliečiai, šie žmonės užimtumo tarnybos mokymuose gali mokytis, tą daro apie 100. Mokosi ir profesijos, ir kalbos. <…> Visgi tik kas antras žmogus yra patenkintas atlygiu, bet tai normalu, jei kvalifikaciją turintis žmogus dirba nekvalifikuotą darbą, jis gauna mažiau, todėl sunkiau išgyvena“, – kalbėjo užimtumo specialistė. 

Jai pritarė ir kolegė iš Latvijos, kuri pastebėjo, kad karo pabėgėlių profiliai Latvijoje ir Lietuvoje labai panašūs, o taip pat ir norai gyventi Rygoje ar aplink ją. 

„Pas mus dirba apie 6 tūkst. pabėgėlių, daugiausiai Rygoje arba aplink ją. Ir tai yra problema, nes nuoma ir šiaip gyvenimo lygis čia yra kur kas brangesnis nei kitur“, – kalbėjo Latvijos Užimtumo tarnybos vadovė Evita Simsonė. 

REKLAMA
REKLAMA

Latvijoje iš viso yra apie 21 tūkstantį pabėgėlių iš Ukrainos, į visuomenę jie integruojasi gerai, nes nėra kalbos barjero, bet darbo rinkos integracija nėra tokia gera ir greitai, kaip Lietuvoje. Daug mažiau žmonių Latvijoje siekia ir mokytis latvių kalbos ar lankyti kitas užimtumo tarnybos organizuojamas veiklas. 

Tarp atvykėlių – trečdalis vaikų

Nuo karo bėgantys ukrainiečiai dažniausiai yra mamos su nedideliais vaikais. Vaikų tarp pabėgėlių yra net 30 proc. Dalis jų keliauja be tėvų. Tai, pasak vaiko teisių apsaugos specialistų, buvo tikras iššūkis, kaip ir vaikų mokymas, užklasinė veikla. 

Pasak Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovės Agnės Marčiukaitienės, vos prasidėjus karui ir pasklidus informacijai apie vaikus iš Ukrainos, kurie į Lietuvą atvyksta be tėvų atsirado daugybė šeimų, panorusių globoti vaikus. 

„Per pirmą mėnesį užsiregistravo 1000 šeimų, norinčių padėti. Padarėme informacijos lapelius, ką reikia žinoti apie vaikus, kurie patyrė traumą, o taip pat,  kaip padėti tokiems vaikams ir sau.  Kas yra nelydimas nepilnametis? Tai arba tas, kuris keliauja vienas arba lydimas suaugusiųjų, bet jie nėra teisiškai atsakingi už jį. Jei tokie vaikai atvyksta į Lietuvą, jiems reikia suaugusiųjų, kurie juos atstovautų“, – pasakojo specialistė. 

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat, anot jos, atvyksta grupės vaikų, iš globos namų, sporto mokyklų. Tokios grupės neskirstomos, vaikai lieka kartu, kad nepatirtų dar didesnės atsiskyrimo traumos. 

Lietuvoje laikinoji globa ukrainiečių vaikams suteikiama metams, jei reikės ji bus pratęsta.  „Mes nekalbame apie įvaikinimą, abiejų šalių ministrai pasirašė susitarimą, kad kol kas įvaikinimas nėra įmanomas, vaikai, kurie čia atvyko po karo grįš namo. Dalis atvykusių vaikų jau grįžo atgal į Ukrainą arba išvyko į kitas šalis“, – pasakojo įvaikinimo specialistė. 

Vaikų klausimais užsiimanti jos kolegė iš Lenkijos pasakojo, kad į šios šalies sieną kirto beveik 4 milijonai ukrainiečių, bet ne visi pasiliko Lenkijoje. Skirtingais duomenimis šiuo metu Lenkijoje gali būti apie 2,5 milijono karo pabėgėlių, nemažai vaikų. 

„Apie 188 tūkst. vaikų jau užsirašė į mokyklas, 20 proc. jų paruošiamosiose klasėse, o kiti vidurinėse. Priėmimas į mokyklą įmanomas visus metus. Jei vaikai moka lenkų kalbą, jie pradeda mokslus iškart, jei ne – lanko paruošiamas klases.

Garantuojame  nemokamą transportą į mokyklas ir darželius, taip pat turime mokymosi kambarius, duodame kompiuterius. Vaikai su specialiais poreikiais, gali būti integruojami į spec. mokyklas ir darželius. Vaikai turi teisę į psichologo pagalbą, taip pat jie gali laikyti egzaminus po 8 klasės, kaip ir lenkų mokiniai“, – pasakojo Lenkijos švietimo ministerijos atstovė Malgorzata Skorka. 

Nu tai sienos jums visiems atviros. Prašom vykti kur geriau. Jūsų Lietuvoje virš 50000 tūkst. žmonių,o išlaikymui valdžia skyrė net 300 milijonų Eurų.,o mums Lietuvos piliečiams... Po centą prie įvairių išmokų pridėjo. Su tokia aukšta inflecija. Mes negalime skųstis,o jie mat gali...
O paklauskit ar mes patenkinti?
Tegul grįžta atgal į Ukrainą ir dirba už 200 eurų ir nedejuoja.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų