Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

REKLAMA

Sutariama, kad panikuoti nereikėtų, geriau pasitikėti diplomatais, kuriems dienos iki NATO viršūnių susitikimo Madride – itin karštos. 

Mes tikimės brigados 

Pasak ministro, „Financial Times“ pranešimas gali reikšti ne politikos pasikeitimą, o technines detales. Visgi brigados Lietuvoje mes anksčiau ar vėliau tikimės. 

„Techninius visus aspektus, kaip šalys deklaruotas pajėgas naudos, kaip jos judės tarp šalių, ar dalis jų bus, pavyzdžiui, Vokietijoje, o dalis Lietuvoje, ar nuolat Lietuvoje, pavyzdžiui, mokymuose, manau, kad visa tai galiausiai sudėlioja ne šalių vyriausybės, o kariškiai, remdamiesi pajėgumais, kuriuos turi, remdamiesi poreikiu“, – šiandien žiniasklaidai  sakė Arvydas Anušauskas.

REKLAMA

 Taip jis komentavo leidinio „Financial Times“ pranešimą, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. 

Jo teigimu, Lietuvos lūkestis, kad vokiečių kariai nuolat būtų mūsų šalyje, nesikeičia. „Mūsų lūkesčiai buvo aiškiai deklaruoti, tai yra brigados rytiniame flange, tačiau mes puikiai suprantame, kad didelė dalis šalių tiesiog neturi tų pajėgumų, juos dar reikia sukurti arba atkurti. Vokietija į tai irgi žada labai daug investuoti. Ir mes patys turime pasiruošti“, – sakė A. Anušauskas.

Visgi Lietuva dar turi sukurti būtiną infrastruktūrą papildomiems kariams priimti, tam gali prireikti mažiausiai penkerių metų.

„Mes visada aiškiai sakėme, kad abi šalys turime tiems dalykams pasirengti, bet mes savo lūkesčio turėti kuo didesnes NATO pajėgas neatsisakėme ir neatsisakome“, – pabrėžė A. Anušauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis tvirtino, kad nusprendus brigadą vis dėlto palikti Vokietijoje, ji, kilus grėsmei, galėtų būti permesta į Lietuvą. Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjęs vokiečių kancleris Olafas Scholzas pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.

Tuo metu bendrame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos lyderių susitikime sutarta stiprinti gynybinius pajėgumus visose Baltijos šalyse. Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – apie 5 tūkstančius.|

Prieš kurį laiką panašiai kalbėjo ir prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak jo Lietuvoje nutarta, kad labai svarbu gerinti infrastruktūrą, kelius, geležinkelius. Taip pat, pasak K. Budrio, Lietuva nori, kad rytinis NATO flangas būtų maksimaliai apsaugotas, tam reikia stiprių atgrasymo priemonių, oro gynybos, brigados karių ant žemės ir žinojimo, kad jie čia bus visą laiką, o ne laikinai. 

„Valstybės vadovai patvirtino, kad Lietuva privalo siekti sprendimų, kurie užtikrintų Lietuvos kolektyvinę gynybą nuo pat galimos agresijos pradžios. Ir tai reiškia, kad Lietuva sieks, jog sąjungininkų sausumos elementas, nuolat dislokuotas šalyje, būtų padidintas iki brigados lygmens. Ir kad būtų užtikrinta Lietuvos oro erdvės gynyba“, – po prieš kurį laiką vykusios valstybės gynimo tarybos sakė K. Budrys.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu Lietuvoje sąjungininkų skaičius taip pat yra išaugęs iki 4 tūkst. karių, sustiprinta ir priešakinė kovinė grupė, bet siekiama, kad Lietuvoje būtų dislokuota brigada ir, kad ji, kartu su visais ją lydinčiais elementais, čia būtų visą laiką. 

Madridas viską sustatys į vietas

Politologas Deividas Šlekys sako, kad svarbiausia šiuo metu laikytis rimties ir leisti diplomatams, ministrams dirbti savo darbą, derėtis. Artėjantis NATO viršūnių susitikimas Madride bus labai svarbus, o po to – pamatysime, kaip dėliojasi situacija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. 

„Mes nežinome, ką siūlo vokiečiai. Matėme tik „Financial Times“ straipsnį. Ar mes girdėjome oficialų pareiškimą? Poziciją? Neskubėkime pulti į paniką ir demonizuoti vokiečių. Vakarų žiniasklaidos stilius yra toks, kad kartais nežinai, kiek tai tikra istorija, o kiek prielaidos, drama. Palaukime NATO viršūnių susitikimo ir žinosime. Politikai žino situaciją, jie gauna signalus“, – kalbėjo politologas. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, kai kalbame apie brigadą Lietuvoje, turime suprasti, kad į ją siųsti kareiviu gali ne tik vokiečiai. Mes ir dabar turime priešakinius gynybinį vienetą, kuriame vokiečiai yra „vedančioji“ tauta, bet šalia yra karių iš kitų NATO šalių. 

„Čia yra ir olandai ir čekai. Tai sudaro visą masę karių, taigi, kai mes kalbame apie brigadą tai ar būtinai mes turime kalbėti, jog jie duos 100 proc. karių? Jie bus tie, kurie duos daugiausiai, jie prisiima vadovavimą, bet kitos valstybės taip pat didina karių skaičių. Kai mes kalbame apie brigadą tai yra tam tikras kiekis karių, pajėgumų, visgi tai bus „suneštinis balius“ tai nebus vien tik vokiečių buvimas, bet ir norvegų, olandų ir kitų“, – sakė D. Šlekys, pabrėžęs, kad kai kalbame apie brigadą, turime galvoje karių skaičių ir pajėgumas, o kas tą brigadą sudarys jau yra politinių derybų klausimas. 

Anot jo, kur kas svarbiau yra žinoti, ar Vokietija išvis sutinka su mintimi, kad kiekviena Baltijos valstybė būtų ginama skiriant jai po NATO sąjungininkų brigadą. 

REKLAMA
REKLAMA

„Svarbu ar išvis yra sutinkama su brigados idėja, jei sutinkama, tada. O net skaitant tą FT straipsnį jau aišku, kad pati brigados regione mintis yra „parduota“. Jie su tuo sutinka, mes įtikinome. Tai yra startinė derybinė pozicija, nuo kurios atsispiriant galima kalbėti kas ją komplektuoja, kokios valstybės skiria karius, kiek tų karių“, – kalbėjo politologas, paraginęs nekurti informacinės panikos. 

Prieš priimant reikia pasiruošti

Kaip praeitą savaitę žiniasklaidai sakė prezidento patarėjas K. Budrys, jei NATO Madride priims mums palankius sprendimus mes per ateinančius porą metų turime padaryti labai rimtus logistikos darbus, stiprinti infrastruktūrą, gerinti kelius, statyti kareivines, amuncijos saugyklas. 

„Buvo aiškiai pasakyta, kad mes kai ko neturime, bet esame atidėję pinigus, žinome, ko reikia ir todėl greitu laiku turi prasidėti išpildymo fazė. <...> Taip pat turime suprasti, kad brigada čia ir neatvyktų po pusės metų. Reikia planavimo, darbo, viskas vyktų palaipsniui. Mes ir nesiekiame čia ir dabar, pirmiausia reikia principinio sutarimo. Klausimas net ne kariai, o tai, ką jie galės daryti. Ar bus oro gynybos komponentai, karo inžinerija. Derybų procesas nėra lengvas, ne visi Vakarų sostinėse yra entuziastingi, bet viskas spręsis Madride, viskas iki to yra informacinis triukšmas“, – tikino D. Šlekys. 

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat patvirtino, kad toks pasiruošimas, koks vyksta dabar ir tikėtina vyks ateityje yra puikus atgrasymas priešams. 

„Žinutė, kad Vokietija siunčia daugiau karių į Lietuvą ir tikrai siunčia, fiziškai tie kariai važiuoja čia, ji prisideda prie kareivinių statymo, kelių tvarkymo yra pačios Vokietijos fizinis įsipareigojimas. Kai sėdi Maskvoje supranti, kad tai ne žodžiai, o veiksmai. Todėl reikia stebėti kas yra daroma, o ne kalbama. <...> Kol kas viskas, kas buvo pažadėta karo pradžioje, daugiau karių ect., tai viskas išpildyta.

Dabar yra kita fazė, kiti namų darbai, todėl reikia žiūrėti, kaip viskas vyksta. Reikia daugiau rimties, nepanikuoti po kiekvieno tokio straipsnio, tegul diplomatai aiškinasi, ką jie reiškia“, – kalbėjo D. Šlekys, patikinęs, kad kitos pora savaičių mūsų diplomatams bus labai intensyvios. 

Reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam

Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sako, kad mūsų baimės dėl Vokietijos suprantamos. Matant, kas vyksta Ukrainoje negali būti pernelyg saugus ir užtikrintas. Pasak jo, šitos žinios iš Vokietijos yra tiek karinės, tiek politinės, todėl svarbu, kad būtų karinis ir politinis sutarimas pačioje Vokietijoje. O mus svarbu žinoti ar puolimo atveju išties iki mūsų kas nors ateis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ryt susitiks „trys draugai“, iš kurių du nuolat skambina Putinui, o vienas siūlė planą, kaip baigti karą atiduodant dalį Ukrainos teritorijos rusams. <...> Septynis NATO gyvavimo dešimtmečius sėkmingai pavyko atgrasyti nuo karo, bet situacija dabar keičiasi. Po 1990 metų gerokai sumažėjo NATO kariniai pajėgumai, tai dabar gerai atsiskleidė.

Todėl reikia greitai išspręsti daug klausimų, kad tas atgrasymas veiktų ir toliau. Reikia Švedijos ir Suomijos klausimą spręsti, sustiprinti savo ginkluotes ir nuo atgrasymo eiti prie galimybės apsiginti. Manau Ukrainos karo praktika analizuojama giliai, mes turime žiūrėti, kas pasiteisina, kas ne. <...>

Sunku pasakyti, ką reiškia tas mėtymasis, nes tai pasako gerą kalbą, tai vėl pasako ką nors kitaip“, – kalbėjo A. Valionis, pabrėžęs, kad Vakarai iš Rusijos taip pat patiria didžiulį spaudimą, vyksta energetinis šantažas, staiga „sugenda“ tai naftotiekis, tai dujotiekis.

„Žaidimas vyksta rimtas, Rusija supranta, kad jei įsibėgės, landlease, jie gali pralaimėti Ukrainai. Taigi įsibėgėjo bauginimas, šantažas, papirkinėjimai. Išlindo visokių kalbėtojų, kurie yra papirkti“, – svarstė buvęs užsienio reikalų ministras.

Anot jo, reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam. Dabar yra karštas laikas, kai diplomatai dirbantys Vokietijoje turi sekti įvykius, žiūrėti, kokios tvyro nuotaikos.  „Dabar ambasadoms labai įtemptas laikas, kaip ir derybininkams“, – sakė jis.

Aisku viena. Nieks musu negins, kol PATYS NEAPSIGINSIME !!!
Vokietijos kariai pavaldus vokietijai... Jei negaus is vokietijos isakymo... Karo atveju jie gave solco isakyma nekariaut... Paprasciausiai teps slides...
Kubilius: jei Kinija pultų Taivaną, Lietuvos užduotis aiški//lryts raso/joo tai gi apginu,lietuva visus gyna tik ne savus

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų