brigada

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Rūpesčiai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje nesibaigia. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paviešino diplomatinį vokiečių susirašinėjimą – jame nuogąstaujama, kad pačiai Lietuvai vokiečių brigada yra per brangi ir pinigų tam nėra. Esą lietuviai nori, kad net ir namus, mokyklas bei darželius vokiečių karių šeimoms statytų pati Vokietija iš savo piniginės. Mūsų politikai, kaip ir įprasta, reaguoja ramiai – atkerta, kad jokių problemų nėra, pinigų, kiek reikės, tiek ir bus.

Lietuvos ir Voketijos gynybos ministrai kitą savaitę Vilniuje pasirašys planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak jos, gruodžio 18-ąją, pirmadienį, Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Anksčiau planuota, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų.

Nuo pernai rudens Lietuvai priskirtą Vokietijos kariuomenės 41-ąją brigadą keičia 21-oji brigada, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Rotaciją baigiančius vokiečių karius Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys apdovanojo medaliais „Už tarpusavio paramą“.  „2022-ųjų vasarą Vokietijai nusprendus Lietuvai priskirti Padidinto budrumo brigadą, vos po kelių mėnesių brg. gen. Christiano Nawrato vadovaujami kariai su reikalinga kovos technika jau buvo Lietuvoje.

Berlynui ketinant Lietuvoje dislokuoti brigadą, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelijus Zimmermannas sako, kad į šalį atvyks apie 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių personalo. „Galiu informuoti, kad planuojame atsiųsti apie 4800 karių ir 200 civilinio personalo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė diplomatas. Anot jo, dislokavimo procesas vyks palaipsniui. „Manau, kad naudos nėra iš karių be būsto, o taip pat – iš būsto be karių.

 Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu aptarė regioninio saugumo ir Vokietijos brigados dislokavimo klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.

Lietuvoje viešintis Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sako, kad Vilnius ir Berlynas dar tariasi dėl reikalingų investicijų šalyje priimant vokiečių brigadą, tačiau tiesiogiai su kariniu vienetu nesusijusios išlaidos yra Lietuvos atsakomybė. „Šio įsipareigojimo finansinė našta bus finansuojama iš Vokietijos biudžeto, tačiau daugiausia dėmesio skiriant karinėms išlaidoms, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ch. Lindneris.

Iki šių metų pabaigos Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos planuoja pasirašyti vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Kitąmet vokiečiai žada Lietuvoje įkurti pradinį brigados štabo elementą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu ir aptarė šios šalies brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje gaires.