brigada

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje jau sutarta ir tai tik laiko klausimas. Tačiau konkretūs susitarimai vis dar labai migloti. Ką reiškia pažadas daugiau karinio Vokietijos pajėgumo mainais už atliktus namų darbus? Brigada bus tik priskirta ar fiziškai dislokuota? Ar galime pasitikėti Vokietija? „Dėmesio centre“ – Jörg Vollmer, Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas. Šįvakar, 19.30 val.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Susitikime daugiausia dėmesio skirta pasiruošimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimui saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimams, rašoma Prezidentūros pranešime spaudai.

Vokietijos brigados klausimas yra nepelnytai politizuojamas, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. Taip ji kabėjo prezidentui Gitanui Nausėdai viešint Vokietijoje, kur ketvirtadienį susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu metu jis sieks suvienodinti Vilniaus ir Berlyno požiūrį dėl šių vokiečių pajėgų dislokavimo Lietuvoje. „Brigados klausimas, kuris visiškai nepelnytai, sakyčiau, politizuojamas, turėtų nustoti būti diskutuojamas kiekviena pasitaikančia proga.

Apie nuolat dislokuotą vokiečių karių brigadą svajojanti Lietuva stato viską: karinius miestelius, karinės technikos dirbtuves, sandėlius. Krašto apsaugos ministras žada, kad karo Ukrainoje akivaizdoje karinių statybų Lietuvoje tik daugės. Planų nekeičia ir tai, kad statybos darbai brangsta. Karinio miestelio statybos prie Vilniaus, Rokantiškėse, prasidėjo praėjusių metų viduryje.

Lietuvai būtų labai naudinga, kad vokiečių brigada būtų šalies teritorijoje, tačiau privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą, sako buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Markas Esperis. „Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsuodama antrame savivaldos rinkimų rate neišvengė klausimų ir apie Lietuvos politiką. Prezidentės klausta, ką ji mano apie Užsienio reikalų ministro ir kitų politikų ginčus, brigados iš Vokietijos dislokavimą, galimą vokiečių nenorą čia būti. Ji pabrėžė, kad iš savo patirties gali pasakyti, jog Vokietijos Vyriausybės laikosi savo žodžio ir paragino Lietuvos politikus kalbėti ir elgtis diplomatiškiau.

Dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje Berlynas  spaudžiamas nepagrįstai, sako opozicinės Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. „Aš manau, kad ta retorika ir tie veiksmai, kuriuos daro valdantieji, neprisideda prie to, kad būtų rastas pragmatiškas dialogas tarp Lietuvos ir Vokietijos. Atrodo iš šalies, kad daromas nepagrįstas spaudimas Vokietijos pusei“, – penktadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

Lietuvos požiūris, kad su Vokietija sutarta dėl brigados buvimo šalyje nesikeičia, o jai skirta infrastruktūra bus rengiama toliau, sako premjerė ir užsienio reikalų ministras. Taip Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis kalbėjo po to, kai šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.

Netylant diskusijoms dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad reikėtų koncentruoti dėmesį į Berlyno patikinimą dėl saugumo, taip pat – į naujus NATO gynybos planus, kuriuos aljansas rengiasi tvirtinti Vilniuje liepą.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistorius. Ministrai kalbėjosi apie Berlyno pajėgumų didinimą Lietuvoje. Vokietija nėra tikra ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, mano, kad tai  turi spręsti NATO. Lietuva sako, kad su mūsų saugumu juokauti nereikėtų.

Vokietijos žadėtoji Lietuvai kariuomenės brigada pamažu virsta „vaiduoklių brigada“, rašoma vokiečių „Der Spiegel“. Šaltinių teigimu, Vokietijos valdžia nesutinka atsiųsti į Lietuvą tūkstančių vokiečių karių, vietoje to siūlo „greitą reagavimą“. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai į Lietuvą atvyko su didžiuliais pažadais: šalis suteiks visą brigadą Lietuvos gynybai, tuomet aiškino jis.

Vokietijai iki galo neatsakant, ar į Lietuvą atvyks, ir kada, žadėtoji brigada, mūsų šalis vis viena turi įgyvendinti savo įsipareigojimus ir statyti infrastruktūrą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Vyksta toks „pagauk ungurį plikomis rankomis“ vandenyje procesas, – portalui LRT.lt sakė ministras. – Keletas dalykų yra įtvirtintų ir manau, kad joks save gerbiantis partneris negalėtų nuo to atsitraukti.

Vokiečių brigados galimas dislokavimas ir su tuo susiję ginčai, pykčiai ir pasišpilkavimai Lietuvoje jau netyla gerus pusę metų. Saugumas ir priešakinė gynyba mums toks skaudus klausimas, kad bet kokie nesusikalbėjimai ar nutylėjimai virsta politiniais pykčių purslais. Kada bus ta brigada? Ar ji išvis bus ir ar ji išties buvo pažadėta, nesutariama iki šiol.

Vokietijos brigados Lietuvoje klausimas vis dar diskutuojamas. Abi pusės negeba susitarti, kokia ta brigada turėtų būti iš tiesų, lietuviai jos nori čia, o vokiečiai sako, kad brigada čia tik treniruosis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atsakė, kaip ketinama pasiekti tikslo, kad brigada čia būtų visą laiką. Šiuo metu esate Vokietijoje ir ten visas dėmesys nukreiptas į naująjį gynybos ministrą.

Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pasitraukimas laikinai pristabdys Vilniaus ir Berlyno diskusijas dėl brigados, tačiau didesnės įtakos neturės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Keičiasi ne tik ministrė, bet ir valstybės sekretoriai kartu su ja. Be abejonės, kažkokia pauzė trumpalaikė bus, bet tik tiek“, – BNS pirmadienį sakė politikas. „Nemanau, kad neigiamos įtakos tai galėtų turėti“, – pridūrė A. Anušauskas.

Visi Lietuvoje pripažįsta, kad šalies infrastruktūra dabar būtų nepajėgi priimti visos brigados, sako Vokietijos ambasadorius šalyje Matthias Sonnas, todėl, pasak jo, pajėgų rotavimas yra geriausia, ką jo šalis šiuo metu gali padaryti. „Mes neprieštaraujame, kad Lietuvos atveju žengiame kiek greičiau nei likusiame Rytų flange. Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos, tada kitos šalies, dar kitos šalies.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Politikai kaltina vieni kitus dėl pažadėtos vokiečių brigados, kurios Lietuvoje galime ir nesulaukti, o neišlaikęs kaltinimų pažėrė net Vokietijos ambasadorius. Dar sunkiau Lietuvai pasiekiamos atrodo oro gynybos sistemos. Atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis sako, kad tai ne tik mūsų, bet ir visų sąjungininkų problema, nes daugelis tikisi, kad ukrainiečiai nusilpnins Rusijos pajėgas, todėl neskuba atstatyti savų pajėgumų.

Aistros dėl Lietuvai pažadėtos vokiečių karių brigados liejasi per kraštus. Mat vis dar nesutariama, kur ji turėtų būti. Lietuva nori visos brigados savo teritorijoje, o Vokietijoje sklinda nuomonės, kad dalis karių galėtų likti savo gimtojoje žemėje. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė siūlantis dar kartą išsiaiškinti, kokį susitarimą birželį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad diskusijas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje pakeis konkretūs planavimo darbai. „Brigada nėra nei mėnesio, nei dviejų mėnesių, nei pusės metų klausimas. Vyriausybė dirba savo darbą, susiplanavo lėšas kariniam mobilumui, priimančios šalies paramai ir darys viską, kad čia galėtų priimti kuo daugiau sąjungininkų karių. Tikiuosi, kad diskusijos pasibaigs ir pereisim prie konkrečių planavimo dalykų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotojas buvo užpultas ir sumuštas paciento, kuris atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Apie šį atvejį naujienų portalui tv3.lt patvirtino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties laikinai einanti direktorės pareigas Natalija Jasinskienė. Išleistas gydytis į namus Ji teigė negalinti pateikti itin daug informacijos dėl šio įvykio, nes šiuo metu vyksta tyrimas, tačiau teigė, kad toks įvykis yra užfiksuotas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, regis, sunervino kai kuriuos kolegas. Pastaruoju metu tai išsiveržė vieša kritika, kad ministras nepakankamai spaudžia sąjungininkę Vokietiją užtvirtinti, jog parengus infrastruktūrą vokiečių brigada išties atsidurs Lietuvoje. Kol kas Lietuvoje įkurdintas tik brigados priešakinio vadovavimo elementas, o pati brigada kritiniu atveju, tai yra, jei Rusija ar Baltarusija ruošis mus pulti, Lietuvoje atsidurs per 10 dienų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prezidento Gitano Nausėdos raginimą vengti dviprasmiškų signalų Vokietijai dėl nuolatinio brigados dislokavimo sako vertinantis ne kaip kritiką, bet ir kaip padrąsinimą. „Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu.

Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados pėstininkai jau dalyvauja pratybose „Greitas grifonas“ Gaižiūnų poligone. Ten jie treniruojasi drauge su lietuviais. Šiandien karius aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas, kuris ne tik džiaugiasi įgyvendinimais Vokietijos pažadais, bet ir Lietuvos politikus ragina skirti daugiau lėšų krašto gynybai nei vyriausybė numatė biudžeto projekte.

Į Lietuvą šią savaitę oficialaus vizito atvyksta Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, ji inauguruos Lietuvai priskirtos brigados valdymo elementą ir stebės pirmąsias šio vieneto pratybas. Ministrė Vilniuje ir Rukloje viešės šeštadienį, ji taip pat susitiks su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, pranešė ministerija.

Antradienį į Kauną pratyboms atvyksta Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados kariai. Kita jų dalis su karine technika trečiadienį atkeliaus į Klaipėdą, BNS informavo kariuomenė. Jis dalyvaus Gaižiūnų poligone, Rukloje, Jonavos rajone, vyksiančiose pratybose „Greitas grifonas“. Iš viso Lietuvoje laukiama 250 vokiečių karių ir per 80 vienetų karinės technikos. Pratybos truks iki spalio vidurio. Vokiečių brigados vadovavimo elemento kariai į Lietuvą atvyko rugsėjo pradžioje.

Lietuvoje brigadą steigianti Vokietija jau nuo spalio pratyboms skirs bataliono dydžio vienetą, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija, kaip yra žadėjusi, deklaravusi, dalį tos brigados visada laikys mokymuose Lietuvoje, t.y. kariai turės galimybę dalyvauti pratybose Lietuvoje. Mūsų žiniomis, planuojama, kad jau bataliono dydžio vienetas nuo spalio pradės pratybas Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį Klaipėdoje sakė A. Anušauskas.

Pirmuosius karius iš Lietuvoje steigiamos Vokietijos brigados ši šalis atsiųs rugsėjo pradžioje, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.  „Viskas priklauso nuo mūsų partnerių galimybių atvykti, mes derinamės prie jų. Preliminariai yra rugsėjo 8 diena, bet viskas dar juda. Tai bus vadovaujantis štabo elementas“, – BNS šią savaitę sakė A. Anušauskas.

Lietuva turi labai greitai pasirengti planą, ko siekia oro gynyboje, kad savo poreikius galėtų derinti su NATO, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. Jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ketvirtadienį dalyvaujant Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui aptarė oro gynybos klausimus.

Ketvirtadienį Į Lietuvą atvykusi Vokietijos kariuomenės atstovų delegacija vertino naujos brigados štabo steigimo sąlygas. Vizito tikslas – aptarti preliminarų dislokavimo tvarkaraštį, priimančios šalies paramos bei valdymo, vadovavimo ir koordinavimo klausimus, pranešė Lietuvos kariuomenė.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje, tačiau atvykusių kariškių mes neturime, kur treniruoti, teigė buvęs kariuomenės vadas. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis aiškino, kad yra kitas modelis, kuris galėtų veikti.

Madride vykstančiame NATO viršūnių susitikime vienas pagrindinių Lietuvos ir Gitano Nausėdos siekių – sąjungininkų pajėgų stiprinimas iki brigados dydžio vieneto mūsų šalies teritorijoje. Panašių tikslų susitikime turi ir kaimyninės Lenkija, Latvija ir Estija. Kad tokių veiksmų NATO ketina imtis, trečiadienį Madride pareiškė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną. „Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange.

Lenkija NATO viršūnių susitikime Madride prašys, kad jos teritorijoje būtų dislokuota brigados dydžio kovinė grupė. Tai interviu „Polska Times“ paskelbė Lenkijos gynybos ministras Mateuszas Blaszczakas.

Užsienio žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad žadėta NATO karių brigada iš Vokietijos gali nepasiekti Lietuvos kilo sąmyšis. Tiesa, specialistai ramina, kad tai, jog kariai dar kurį laiką bus ne Lietuvoje, o Vokietijoje, nereiškia, kad mes neturėsime brigados. Greičiau tai reiškia, kad neturime kur apgyvendinti nemažo kiekio karių, turime gerai tam pasiruošti.

Lietuva tik 2027 metais gali tikėtis savo teritorijoje priimti brigados dydžio NATO vienetą ir taip yra ne dėl to, kad vokiečiai yra lėti, pažadukai ar išdavikai, o dėl to, kad Lietuva tik tuomet sudarys sudaryti sąlygas mūsų šalyje bazuotis Vokietijos kariniam kontingentui. Tai aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Dovilė Jakniūnaitė.

Birželio pabaigoje įvyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptariama ir Lietuvai itin aktuali tema – rytinio flango stiprinimas. Vienas pagrindinių mūsų šalies tikslų – čia dislokuotus sąjungininkų batalionus paversti brigadomis. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad tai sustiprintų gynybinį potencialą, kas padėtų atgrasyti galimą priešą.

Seriale „Gaujų karai. Karveliai“ žiauraus, principų neturinčio nusikalstamos grupuotės nario vaidmenį kuriantis Emilis Pavilionis po filmavimų keliauja tiesiai į repeticijas teatre ir neslepia – vaidyba šiuose žanruose skiriasi kaip diena ir naktis. Tačiau tai toli gražu nėra vienintelė avantiūra, kuriai ryžosi Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius.  Aktoriaus kelią Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniuje pradėjęs E. Pavilionis augo Trakuose.

Nepriklausomybės metais užaugusi jaunoji Lietuvos karta jau neprisimena, kaip buvo kuriama mūsų šalies demokratija, kokios aukos sudėtos ant laisvosios spaudos aukuro. Daug kas ir iš vyresniųjų pamiršo, nuo ko prasidėjo žodžio laisvė mūsų šalyje. Prieš 25 metus, spalio mėnesį, visą Lietuvą sukrėtė tragiškas įvykis. 1993 metų spalio 12 dienos rytą vieną laikraščio „Respublika“ leidėjų ir žurnalistų, Vitą Lingį, pakirto samdomo žudiko kulka.

Kultiniu Rusijoje vadinamo serialo „Brigada“, kuriame vaizduojami posovietiniai „laukinio kapitalizmo“ banditai, aktorius Pavelas Majkovas, atlikęs veikėjo Pčela vaidmenį, pareiškė, kad serialas atnešė blogį Rusijos visuomenei, praneša „RIA Novosti“. „Nuo pat „Brigada“ pasirodymo 2000 metais mūsų kinematografijoje nieko nebuvo išleista, kas taip užkrėstų, įkvėptų liaudį. Nieko. Man, kaip aktoriui, serialas „Brigada“ atnešė naudos – žinomumą, o visuomenei, žmonės – žalą.

 Buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, JAV tarptautinių santykių tyrimų centro „Atlantic Council“ ekspertas Alexanderas Vershbow (Aleksandras Veršbou) sako, jog Jungtinės Valstijos per vienus metus gali nuspręsti dislokuoti dar vieną karių brigadą Europoje, nes tai stiprintų pastangas atgrasyti Rusiją. „Viliuosi, kad anksčiau ar vėliau papildoma šarvuotosios brigados kovinė grupė bus priskirta Europai“, – interviu BNS Vašingtone teigė A. Vershbow.

 Jungtinėje Karalystėje vykusiose kasmetinėse tarptautinėse žvalgų vertinamosiose pratybose „Cambrian Patrol 17“ Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Žvalgybos kuopos kariai įvertinti sidabro medaliu. Lietuvių žvalgai spalio 14-16 dienomis dalyvavo vienoje grupėje kartu su Airijos, Anglijos, Čilės, Nyderlandų ir Velso kariais. Grupėje startavo 16 komandų, iš jų finišą pasiekė 13. Šiais metais pratybose dalyvavo daugiau nei 1 tūkst.

Komentuodama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pirmadienį paskelbtus perspėjimus dėl grėsmių, prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujovių nėra, ir pažymi, kad Lietuva pasirengusi apsiginti Rusijos agresijos atveju.

Sausio pabaigoje patvirtintas trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados LITPOLUKRBRIG pilnas operacinis pajėgumas. Tai konstatuota po gruodžio mėnesį vykusių brigados vertinamųjų pratybų „Common Challenge 16“, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Per pratybas tarptautinė vertinimo grupė nustatė tobulintinus dalykus brigados vadovavimo procedūrose, struktūroje ir rekomendavo galimus sprendimus.

Kriminalinio turinio filmas „Bumeris“ artimas ne tik Rusijos publikai, bet ir lietuviams. 2003-iaisiais metais kurtas filmas iki šiol apipintas nostalgiška dvasia, o pagrindinis kino juostos aktorius – Vladimiras Vdovičenkovas – tapo vienu populiariausių rusų aktoriumi. Trankiai šiuo filmu debiutavęs režisierius Piotras Buslovas tikino pasirinkęs banditų temą ne dėl Quentino Tarantino įtakos: „Viskas iš gyvenimo.

 Bendra Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos brigada - dar vienas žingsnis, padėsiantis Ukrainai reformuoti savo kariuomenę artinant ją prie NATO standartų ir tuo pačiu - efektyviau stabdyti agresiją šalies pietryčiuose, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

 Pernai įsteigtos bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados štabo pratybos įvyks kitų metų vasarį. Dėl to sutarta brigadą sudarančių batalionų vadų ir štabo susitikime Liubline, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmosiose junginio pratybose „Triple Brave“ treniruosis brigadai priskirtų nacionalinių vienetų štabai, tobulindami operacijų planavimą ir sprendimų priėmimą.