brigada

Sprendimas dėl naujos JAV karinės bazės įkūrimo Lenkijoje dar nepriimtas, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuriuo remiasi „polskieradio.pl“. Tai amerikiečių sprendimas, kuris „akivaizdu, dar nepriimtas“, sakė jis spaudos konferencijoje Niujorke. Taip ministras reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus. Šis prieš tai kalbėjo apie didelę pažangą siekiant įkurti naują bazę.

Vokietijai skelbiant apie trūkstamą savanorių skaičių brigadai Lietuvoje, premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia turįs patikinimą, kad dislokavimo procesai neturėtų vėluoti.  „Mes turime Vokietijos pusės patikinimus, kad procesai nevėluos. Turbūt tam tikrų iššūkių kyla, bet iššūkiai sprendžiami.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketina nurodyti privalomai perkelti karius į Vokietijos šarvuotąją brigadą Lietuvoje, kad būtų užpildytos laisvos vietos šiame dalinyje, pirmadienį pranešė Berlyno Gynybos ministerija. Pranešime nurodoma, kad tai palies kelis šimtus karinio personalo narių. Ministerijos duomenimis, šiuo metu savanoriai yra užpildę beveik 80 proc. pozicijų Lietuvoje dislokuojamoje brigadoje.

Iš Lietuvos išvyksta amerikiečių karių batalionas – lieka tik keli šimtai jų karių. Ar rusai dar labiau provokuos mus? Plačiau apie tai, ką sumanė JAV ir kuo bagsis karių Europoje atitraukimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis ir Ukrainoje esantis MRU politologas Alvydas Medalinskas.

Vilniuje pradedami naujos mokyklos ir darželio Išganytojo kalvoje projektavimo darbai. Ugdymo įstaigą lankys Lietuvoje dislokuojamos Vokietijos brigados karių vaikai. Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimas dėl švietimo įstaigos steigimo ant miesto centre esančios kalvos jau priimtas. Anot jo, nors mokyklai numatytas sklypas ribojasi su Vilniaus kalėjimu, Vokietijos atstovai dėl tokios kaimynystės prieštaravimų neturėjo.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažino savo brigadų Europoje skaičių nuo keturių iki trijų. Priėmus sprendimą sumažinti JAV karių skaičių, „laikinai atidedamas“ ir pajėgų dislokavimas Lenkijoje, antradienį praneša Pentagonas. O tai – neraminanti signalas ir Lietuvai, teigia žurnalistas Artūras Anužis. „Dramblys kambaryje“ – taip A. Anužis aprašo vengimą Lietuvoje kalbėti, kad 4 tūkst. JAV karių neatvykimas į Lenkiją liečia ir mus.

Vokietijos parlamentas trečiadienį patikėjo gynybos milžinei „Rheinmetall“ sutartį tiekti atakos dronus kariuomenei, o ši ginkluotė bus skirta Lietuvoje dislokuojamai vokiečių brigadai, naujienų agentūrai AFP pranešė vienas įstatymų leidėjas. Apie sutartį su „Rheinmetall“, kuri nebuvo viešai įvardyta kaip tiekėja, pranešta po sutarčių su gynybos technologijų startuoliais „Stark“ ir „Helsing“, kurias įstatymų leidžiamoji valdžia patvirtino vasarį.

Berlynui iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuojant dislokuoti apie 5 tūkst. karių brigadą, Vokietijos kariuomenės vado pavaduotoja generolė leitenantė Nicole Schilling tiki, jog ją pavyks užpildyti pasirinkusiais tarnauti savanoriškai. „Šiuo metu kalbamės su daugeliu karių, kurie sako: „Norime žinoti, kokios yra sąlygos ir ką tai reikš man bei mano karjerai.“ Mes jiems suteikiame daugiau informacijos.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų viceadmirolas Thomas Daumas apkaltino Baltarusiją ir Rusiją kišimusi į Vokietijos ryšių sistemų darbą Baltijos šalyse. Pasak jo, regione dislokuotiems kariams susidaro įspūdis, kad jų pokalbių su artimaisiais Vokietijoje gali būti klausomasi, praneša BR. Kaip pažymėjo viceadmirolas, trikdžiai fiksuojami įvairiais lygmenimis – nuo kibernetinių atakų iki bandymų perimti asmeninius karių pokalbius.

Lietuvoje vykdomas retas ir ambicingas karinis eksperimentas, rašoma „Die Welt“: Vokietija nuosekliai kuria nuolatinę karo brigadą – turinčią pilną įrangą, pasirengusią operacijoms, vieną iš didžiausių Bundesvero projektų per pastaruosius dešimtmečius. Iki 2027 m. brigada „Litauen“ turėtų būti dislokuota su beveik 4 800 karių ir apie 200 civilių, savo infrastruktūra, gyvenamaisiais būstais, mokyklomis ir darželiais.

Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vyksta „pagal grafiką“, ketvirtadienį Vilniuje sakė brigadai vadovaujantis generolas. Pajėgos, sukurtos reaguojant į didėjančią Rusijos grėsmę, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango apsaugą.  „Mes svariai prisidedame prie NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų“, – sakė brigados generolas Christophas Huberis, vadovaujantis Vokietijos kariuomenės Bundesvero 45-ajai šarvuotajai brigadai.

Pietryčių Lietuvoje užbaigtos brigados „Žemaitija“ lauko taktinės pratybos „Narsu Grifonas 25–II“, praneša Lietuvos kariuomenė. Pažymima, kad penktadienį ir šeštadienį pietrytiniuose rajonuose vyks intensyvus karinės technikos judėjimas.

Vakar buvo pranešta visam Lietuvos kariuomenės pasauliui skaudi žinia – mirė pirmasis Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ vadas, dimisijos pulkininkas leitenantas Česlovas Šlėgaitis. Pulkininkas leitenantas mirė sulaukęs 66-erių. Mirė gerbiamas brigados vadas Socialiniame tinkle „Facebook“ Brigados „Žemaitijos“ puslapyje buvo dalijamasi žinia apie netektį. Bendruomenė išreiškė užuojautą velionio šeimai.

NATO, šaltinių duomenimis, siekia, kad Vokietija Aljanso gynybai skirtų dar septynias brigadas, o tai yra papildomai 40 000 karių. Dėl naujų ginkluotės ir karių skaičiaus tikslų turėtų būti susitarta NATO gynybos ministrų susitikime kitą savaitę, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė trys su šiuo klausimu susiję šaltiniai.

Balandžio 1 d. Vokietija oficialiai pradėjo penkių tūkstančių karių šarvuočių brigados Lietuvoje dislokavimą, skelbiama „Politico“. Vokietijos kariai įsikurs Rūdninkų poligone, esančiame už 30 kilometrų nuo Vilniaus ir už 16 kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Vokietija pirmą sykį nuo Antrojo karo dislokuoja savo karius už valstybės sienų ribų.

Karo niokojamoje Ukrainoje sparčiai plinta meno rūšis – tatuiruotės. Rusams įsiveržus į Ukrainą, tatuiruotės tapo tarsi atskira meno šaka – tam tikras judėjimas su patriotiniais motyvais. Tatuiruotės neaplenkė ir kariuomenės: kazokai, vėliavos, gyvūnai ir citatos – tai tik dalis to, ką vaikinai ir merginos tatuiruojasi ant savo kūnų.  Pasišviesdamas žibintuvėliu, Andrejus brėžia eilutę po eilutės. Taip ant likimo brolio rankos gimsta dar viena tatuiruotė.

Rukloje ketvirtadienį pasikeitė atgrasymo misiją Lietuvoje vykdančios Vokietijos kariuomenės brigados. Kaip rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime, padidinto budrumo brigados (eVA Brig LTU) pasikeitimo rikiuotėje Vokietijos Lauko pajėgų vadas generolas leitenantas Haraldas Gante perdavė „Forward Land Forces (FLF)“ misijos įgaliojimus 37-ajai mechanizuotajai pėstininkų brigadai „Freistaat Sachsen“ („Laisvoji Saksonijos valstybė“). Iki šiol atgrasymo misiją rytiniame NATO flange atlikę apie ...

Dalis Bundestago opozicijos brigadą Lietuvai vadina neapgręžiamu Berlyno įsipareigojimu, kuriam prireiks ne tik politinės valios, bet ir papildomų lėšų, daugiau karių bei jiems skirtų pajėgumų. Didžiausia opozicinė partija – konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) – ragina dabartinę Vokietijos vyriausybę užtikrinti kariuomenei būtiną finansavimą.

Kitąmet į Lietuvą atvyksiantys Vokietijos brigados kariai laikinai tarnaus Rokantiškėse bei Nemenčinėje, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Tuo metu gyvens kariai Vilniuje – nuomojamuose būstuose, BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija. „Kol Rūdninkuose bus sukurta visa reikalinga infrastruktūra, ruošiame laikinus sprendimus pirmiesiems kitais metais atvykstantiems brigados elementams, – žurnalistams Berlyne sakė ministras.

Lietuvos ir Vokietijos atstovai pasirašė bendradarbiavimo sutartį gynybos srityje. Sutartis reglamentuoja Vokietijos karinių pajėgų, civilių tarnautojų, jų šeimos narių teisinį statusą Lietuvoje, taip pat ir civilinių paslaugų, tokių kaip, sveikatos apsauga, susisiekimas ir karių vaikų švietimas, teikimą. „Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą, kuris žymi dar vieną svarbų žingsnį praktiniam šio dvišalio projekto įgyvendinimui.

Lietuvoje viešintis Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas Haraldas Gante ketvirtadienį lankysis Generolo Silvestro Žukausko poligone. Čia jis stebės Vokietijos Padidinto budrumo brigados 21-osios brigados pratybų „Grand Eagle-2/24“ pristatymą. Rugpjūčio 19 dieną prasidėjusios ir iki rugsėjo 8 dienos truksiančios pratybos yra tęstinis mokymo ciklo etapas.

Lietuva ir toliau siekia, kad Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą pasieks 2027 metų pabaigoje, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Taip jis kalbėjo Vokietijos žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Vilnius informavo Berlyną, kad brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią.

Pasinaudodama Vokietijos brigados dislokavimu šalyje, Lietuva nori sustiprinti strateginę partnerystę su šia šalimi. Tą numato Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, kitų ministerijų ir institucijų rengiamas Lietuvos santykių su Vokietija strateginių gairių projektas. Dokumente numatyti ne tik bendri projektai gynybos, ekonomikos srityse, ryšio su Vokietijos žemėmis stiprinimas, bet ir vokiečių kalbos, kultūros ir medijos populiarinimas Lietuvoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sako, kad pasirengimas planuojamam Bundesvero brigados perkėlimui į Lietuvą „vyksta labai gerai“. Į balandį planuojamą perkelti pradinę brigados komandą yra gerokai daugiau pretendentų nei numatyta vietų, sakė B. Pistorius trečiadienį lankydamasis 122-ajame šarvuotajame pėstininkų batalione Oberfychtache Bavarijoje, kurį numatyta dislokuoti Lietuvoje.

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Lietuva yra išsikėlusi ambicingus tikslus sukurti sausumos diviziją, kuriai reikalingas tankų batalionas, pasirengti vokiečių brigados dislokavimui mūsų šalyje su šeimomis, kasmet didinti šauktinių skaičių ir pereiti prie visuotinio šaukimo bei padidinti ir tinkamai parengti aktyvųjį rezervą, tam reikia papildomų lėšų.

Rūpesčiai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje nesibaigia. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paviešino diplomatinį vokiečių susirašinėjimą – jame nuogąstaujama, kad pačiai Lietuvai vokiečių brigada yra per brangi ir pinigų tam nėra. Esą lietuviai nori, kad net ir namus, mokyklas bei darželius vokiečių karių šeimoms statytų pati Vokietija iš savo piniginės. Mūsų politikai, kaip ir įprasta, reaguoja ramiai – atkerta, kad jokių problemų nėra, pinigų, kiek reikės, tiek ir bus.

Lietuvos ir Voketijos gynybos ministrai kitą savaitę Vilniuje pasirašys planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak jos, gruodžio 18-ąją, pirmadienį, Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Anksčiau planuota, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų.

Nuo pernai rudens Lietuvai priskirtą Vokietijos kariuomenės 41-ąją brigadą keičia 21-oji brigada, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Rotaciją baigiančius vokiečių karius Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys apdovanojo medaliais „Už tarpusavio paramą“.  „2022-ųjų vasarą Vokietijai nusprendus Lietuvai priskirti Padidinto budrumo brigadą, vos po kelių mėnesių brg. gen. Christiano Nawrato vadovaujami kariai su reikalinga kovos technika jau buvo Lietuvoje.

Berlynui ketinant Lietuvoje dislokuoti brigadą, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Cornelijus Zimmermannas sako, kad į šalį atvyks apie 4,8 tūkst. karių ir 200 civilių personalo. „Galiu informuoti, kad planuojame atsiųsti apie 4800 karių ir 200 civilinio personalo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė diplomatas. Anot jo, dislokavimo procesas vyks palaipsniui. „Manau, kad naudos nėra iš karių be būsto, o taip pat – iš būsto be karių.

 Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su Vokietijos kolega Franku-Walteriu Steinmeieriu aptarė regioninio saugumo ir Vokietijos brigados dislokavimo klausimus. Kaip pranešė Prezidentūra, valstybių vadovai taip pat kalbėjosi apie Lietuvos ir Vokietijos dvišalio bendradarbiavimo, regiono saugumo ir gynybos klausimus, tolesnį atsaką į Rusijos agresiją Ukrainoje bei padėtį Vidurio Rytuose.

Lietuvoje viešintis Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris sako, kad Vilnius ir Berlynas dar tariasi dėl reikalingų investicijų šalyje priimant vokiečių brigadą, tačiau tiesiogiai su kariniu vienetu nesusijusios išlaidos yra Lietuvos atsakomybė. „Šio įsipareigojimo finansinė našta bus finansuojama iš Vokietijos biudžeto, tačiau daugiausia dėmesio skiriant karinėms išlaidoms, – žurnalistams penktadienį Vilniuje sakė Ch. Lindneris.

Iki šių metų pabaigos Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos planuoja pasirašyti vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Kitąmet vokiečiai žada Lietuvoje įkurti pradinį brigados štabo elementą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Briuselyje susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu ir aptarė šios šalies brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje gaires.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos valstybėms savo šalies karinį patikimumą atgrasant Rusiją. „Vokietija prisiima atsakomybę. Vokietija prisiima lyderystę“, – sakė jis trečiadienį saugumo konferencijoje Estijos sostinėje Taline. B. Pistorius patvirtino, kad Bundesveras dislokuos Lietuvoje kovinės parengties brigadą. Remiantis planais, šalyje nuolat bus dislokuota 4 000 karių – su šeimomis ir vaikais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį susitikęs su naujuoju Vokietijos ambasadoriumi Cornelijumi Zimmermannu aptarė brigados dislokavimo Lietuvoje, gynybos klausimus. „Vokietija – strateginė mūsų sąjungininkė. Vertiname jos lyderystę ir įsipareigojimus mūsų regione, ilgalaikes investicijas į karinę infrastruktūrą, taip pat paramą mūsų įsigijimams.

Lietuva tikisi, kad Vokietijos brigados dislokavimo planas bus parengtas iki rugsėjo pabaigos, sako krašto apsaugos ministras. „Jungtinė darbo grupė pradeda darbą, be abejo, tas laikotarpis, dabar vasara, šiek tiek galbūt trikdo, bet mes tikimės iki rugsėjo galo visa tai turėti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė Arvydas Anušauskas. „Mums planuojant ir finansus, ir statybas, viską organizuojant, visus projektavimus, mums jo (plano – BNS) reikia kuo greičiau“, – tvirtino jis.

Lietuva siekia dėl Vokietijos brigados dislokavimo plano šalyje sutarti „kuo greičiau“, nebūtinai iki metų galo, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Vilniuje susitikęs su Berlyno kolega. „Ne iki metų galo, o kaip įmanoma greičiau, – žurnalistams trečiadienį NATO Vilniaus viršūnių susitikimo paraštėse kalbėjo ministras. – (Kad galėtume – BNS) finansuoti, statyti, projektuoti, mums reikia greičiau turėti patį planą.

Vokietija iki metų pabaigos turėtų parengti planą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. „Kalbėjau su Lietuvos kolegomis, yra sutarimas, kad iki ketvirto ketvirčio, prieš ketvirtą ketvirtį kartu parengsime gaires, planą dėl (...) brigados dislokavimo čia, Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje antradienį sakė B. Pistorius, dalyvaujantis NATO viršūnių susitikime.

Kadenciją baigiantis Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, kad Berlyno pareiškimas dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje yra sunkaus darbo, o ne viešos komunikacijos rezultatas. „Dalykai per metus pasikeitė. Mes tai visada ir sakėme. Aš visada bandžiau tai paaiškinti Lietuvos partneriams, kad brigada yra sisteminis dalykas. Brigada nėra tik 4 tūkst. karių atsiuntimas kažkur į laukus. Tai labai kompleksinė užduotis.

Berlyno patvirtinimas apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą parodė, jog svarbu ginti savo interesus, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Mes visada sakėme, kad mes esame pasirengę parengti infrastruktūrą tam, kad galėtumėme priimti visą brigadą ir tą darysime nepaisant vykstančių derybų“, – Seime antradienį kalbėjo ministrė pirmininkė. „Mus čia kritikavo kai kas, kad mes labai griežtai užsimojome, kad gal taip negražu, gal taip negalima, gal negalima savo interesų ginti.

Berlynui paskelbus apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad toks pareiškimas atitinka tai, kas buvo tarp šalių sutarta. „Tai labai tvirtas Vokietijos vyriausybės pareiškimas, (...) atitinkantis tai, kas buvo sutarta anksčiau“, – britų leidiniui „Financial Times“ Liuksemburge sakė Lietuvos ministras.

Berlynui paskelbus apie pasirengimą Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog tam įtakos galėjo turėti ir didelis Vilniaus aktyvumas šiuo klausimu. „Aš nuo pat pradžių sakiau, kad geriausia, kad visos diskusijos mūsų viduje liktų, jei yra kažkokių abejonių.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad vokiečių žodiniai pažadai reiškia tiek pat, kiek ir rašytiniai įsipareigojimai, todėl sprendimas dėl brigados bus įgyvendintas. Taip ji kalbėjo Berlynui paskelbus, jog šis yra pasirengęs Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą. „Jei partneris jums duoda žodį, o tas žodis yra vokiečių žodis, tai jis bus įgyvendintas“, – pirmadienį Vilniaus rotušėje sakė buvusi šalies vadovė.

Skaitydamas metinį pranešimą šalies prezidentas nepaminėjo nė vieno Vyriausybės nario pavardės, tačiau paminėjo įvairias situacijas, iš kurių buvo galima atpažinti kritiką kai kuriems ministrams. Siūlome susipažinti su pagrindinėmis citatomis, kurios demonstruoja prezidento Gitano Nausėdos požiūrį į problemas skirtingose srityse. Prezidentas taip pat išsakė atvirą požiūrį į valdančiosios daugumos reakciją čekučių skandalo centre, kai buvo siekiama surengti priešlaikinius rinkimus.

Į Lietuvą pratyboms keltu šeštadienį atvyko dalis Vokietijos priskirtos brigados karių su technika. Jie išsilaipino Klaipėdoje ir vyks į Generolo Silvestro Žukausko poligoną. Keltais į Lietuvą atvyko tik dalis karių, likusieji į šalį atvyksta keliais, oro transportu ir geležinkeliais. Iš viso į Lietuvą atkeliauja bataliono dydžio vienetas su paramos elementais – apie tūkstantį karių. Vėliau birželį jie dalyvaus dvišalėse pratybose „Griffin Storm“ (liet.

Artimiausias susitikimas su Vokietijos atstovais dėl Lietuvai priskirtos brigados vyks po kelių savaičių, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Dirbama ir, tiesą sakant, už poros savaičių bus eilinis mūsų darbo grupės Lietuvos ir Vokietijos ministerijų susitikimas šiuo klausimu, nes kiekvienas susitikimas vis tiek yra postūmis tolyn“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Lietuva ir Vokietija nesiginčija dėl brigados dislokavimo. Taip pareiškė Vilniuje besilankantis Vokietijos prezidentas Steinmeieriso. Pasak jo, šalys „daro žingsnius“, kad vokiečių karių skaičius Lietuvoje didėtų. Visgi nei jis, nei Gitanas Nausėda ir toliau nesako, kada tiksliai vokiečių kariai mūsų šalyje galėtų būti dislokuoti nuolat. O Štainmajeris į Vilnių atsivežė ir dovaną – trijų kunigaikščio Gedimino laiškų nuorašus.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.

Antradienį į Lietuvą atvyko Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jis susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spaudos konferencijos metu neišvengta klausimų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.  Pasak Vokietijos prezidento, abi pusės dėl šio klausimo sutaria, jokių ginčų dėl brigados buvimo nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti tiek Lietuva, tiek Vokietija.