„Nors man skambina ir prašo pakomentuoti kritiką, tačiau aš matau ir padrąsinimą dar ryžtingiau ginti Lietuvos krašto apsaugos interesus. Tą išsakė ir prezidentas G. Nausėda, ir aš dėkingas už palaikymą bei skatinimą būti ryžtingesniu. Ryžto niekada nebus per daug“, – feisbuke trečiadienį rašė ministras.
Prezidentas G. Nausėda interviu BNS sakė, jog Vokietijos atstovai „labai atidžiai klauso“ Lietuvos pareigūnų pozicijų šiuo klausimu ir paragino nesiųsti „dviprasmiškų signalų“.
A. Anušauskas, cituodamas Vokietijos ambasadoriaus Vilniuje Matthias Sonno viešą pareiškimą, kad „fiziškai brigada jau čia“, pažymi, kad „jokių įsipareigojimų Vokietija nekeičia“.
„Jau visi perskaitė ir pakomentavo Vokietijos ambasadoriaus viešą pareiškimą, kuriame išsakė Vokietijos poziciją ir labai gerai įvertino mūsų pastangas nuosekliu darbu stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir Lietuvos saugumą. Svarbu tas pastangas išlaikyti, tęsiant nuoseklų darbą, tai ir vokiečių brigada bus čia, kaip jau yra nuolatinėje parengtyje esančios Vokietijos vadovaujamos priešakinės NATO pajėgos“, – trečiadienį feisbuke paskelbė A. Anušauskas.
Anot jo, tai labai aiškus signalas, kad Vokietija įsipareigojimų nekeičia. „Mums iš savo pusės reikia dar daugiau dirbti, stengiantis, kad susitarimai būtų įgyvendinti. Vidaus politinių kovų įkaite negali tapti Lietuvos saugumo interesai“, – sako ministras.
Konservatorių deleguotas ministras kritikos tiek iš opozicijos, tiek partijos viduje sulaukė, kai praėjusią savaitę sutiko su Vokietijos gynybos ministrės Christine Lambrecht pozicija, jog pakanka tokios Lietuvai priskirtos brigados parengties, kad šis vienetas į Lietuvą atvyktų per dešimt dienų, esant poreikiui.
Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė pareiškė, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, šalyje būtų dislokuojama per dešimt dienų
Kartu su ja spaudos konferencijoje dalyvavęs A. Anušauskas sakė, kad šio termino pakanka reakcijai į pajėgų telkimą prie šalies sienų, o tai parodė ir patirtis Ukrainoje.
„Brigada ten, kur jos vadovybė“
Reaguodamas į Lietuvoje kilusias diskusijas, kaip bus įgyvendinami NATO viršūnių susitikimo Madride su Vokietija pasiekti susitarimai dėl būsimos karių brigados, Vokietijos ambasadorius viešai paskelbtame laiške sako, kad fiziškai brigada jau yra Lietuvoje, nes „brigada yra ten, kur jos vadovybė“.
„Aš kviečiu visus Lietuvos politinio lauko veikėjus pripažinti tai. Brigados kariai jau čia, šią savaitę jie treniruojasi su Lietuvos kolegomis. Tai bus kuriama ir plečiama palaipsniui, kartu su įspūdingomis Lietuvos pastangomis sukurti reikiamą infrastruktūrą“, – sakoma pareiškime.
Ambasadorius teigia, kad brigados kariai nuolat rotuosis ir treniruosis, o šarvuočiai, įranga ir amunicija bus nuolat išdėstyti, kai tik bus paruošta infrastruktūra, o ko tikrai nesiekiama – „pastatyti apsnūdusį vokiečių garnizono miestelį“.
Lietuvos pareigūnai anksčiau teigė besitikintys, jog brigada bus dislokuota nuolatos. Tai pirmadienį pakartojo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pabrėždamas, kad Lietuva su Vokietija vasarą susitarė dėl brigados dislokavimo šalyje, o ne šio kovinio vieneto pasirengimo atvykti į Lietuvą skubiai, jeigu to prireiktų.
Lietuvos prezidento G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Susitarime pabrėžiama, kad iš pradžių šiai brigadai vadovaus Lietuvoje nuolat dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, ją sudarys specialiai šiam tikslui skirtos Vokietijos kovinės pajėgos, kurias potencialiai papildys galimi tarptautiniai elementai.
Minimas brigados priešakinis vadovavimo elementas Lietuvoje dislokuotas rugsėjį.
