Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kalbą vertinusios ekspertės pažymėjo, kad nors šalies vadovo kalba buvo žymiai per ilga, akcentai ant užsienio ir saugumo politikos aktualijų buvo sudėlioti tinkamai. Tačiau G. Nausėdos kalboje ekspertes nustebino kitas dalykas – bene skambiausia beveik valandą trukusios kalbos nata buvo paskirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Kalbą vertinusios ekspertės pažymėjo, kad nors šalies vadovo kalba buvo žymiai per ilga, akcentai ant užsienio ir saugumo politikos aktualijų buvo sudėlioti tinkamai. Tačiau G. Nausėdos kalboje ekspertes nustebino kitas dalykas – bene skambiausia beveik valandą trukusios kalbos nata buvo paskirta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

REKLAMA

Prezidento metinį pranešimą naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje vertino Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė.

Nustebino akcentas vakcinacijai

„Kadangi tai yra kalba, viena daugiausiai dėmesio sulaukiančių, tai jeigu žiūrėtume į jos formą, į patį pateikimą, akivaizdu, kad tai yra per ilga kalba. Ji skirta ne tik politikams ir Seimo nariams, bet pats prezidentas juk pirmiausia kreipiasi į žmones.

REKLAMA

Tai tu turi sukonstruoti tą kalbą taip, kad žmonės sugebėtų tą valandą dėmesį išlaikyti ir išgirstų, ką tu nori pasakyti. Tai nėra kalba, kurią tu atėjai, pasakei dėl varnelės pats sau“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Politologė pastebėjo, kad prezidento kalboje nebuvo labai daug „aukštų natų“. Pasak jos, kalba yra iš esmės nuosaiki, tad buvo galima užaštrinti kai kurias situacijas, pavyzdžiui, dėl dabartinės situacijos parlamente.

„Prezidentas nepasirinko to aštrinimo. Paradoksaliai, prezidentas turbūt aukščiausią natą, jei žiūrėtume pagal epitetų vartojimą, pasirinko kalbėdamas apie vakcinaciją. Turbūt nebuvo niekur tokios aštrios natos, net ir kalbine išraiška, kaip apie vakcinaciją.

Klausimą, kuris yra beveik metų senumo. Nelabai supratau, kam reikėjo tą dumblą iš to dugno pakelti į viršų? Tuo labiau, kad prezidento vaidmuo tame vakcinacijos procese yra gana kontraversiškas“, – teigė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

R. Urbonaitė prisiminė praėjusių metų G. Nausėdos metinį pranešimą.

„Ką aš buvau toje kalboje fiksavusi ir ką komentavau. Praeitų metų prezidento metinėje kalboje aš pasigedau raginimo vakcinuotis. Jo nebuvo apskritai. O dabar kalbama, kaip blogai viskas įvyko“, – sakė ji.

„Pasirinkti tą sritį, kur tavo paties vaidmuo yra gana kontraversiškas, man neatrodo labai taiklu“, – pridūrė R. Urbonaitė.

Dalį kalbos galima išsikirpti

„Tai tikrai buvo ilga kalba. Bet jeigu struktūriškai žiūrėsime, ji buvo išbaigta, apgalvota, prioritetai sudėlioti labai aiškiai. Logikos, vientisumo prasme, ji buvo netgi vientisiausia iš jo trijų kalbų“, – teigė D. Jakniūnaitė.

Profesorės teigimu, tikriausiai niekas neabejojo, kad prezidento kalboje didelę dalį užims užsienio ir saugumo politika.

„Aš manau, kad tai buvo pati stipriausia, pati aiškiausia, pati nuosekliausia dalis. Ten nebuvo jokių peštelėjimų kažkam, užuominų. Tai buvo apie Lietuvos politika, nors ten buvo „aš“, „aš“, „aš“, bet gerai, čia prezidento stilius. Tačiau buvo sudėti visi akcentai, viskas paminėta, ko reikia. Galime išsikirpti ir žinoti, kaip šiuo metu mąstoma apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Vėliau, anot D. Jakniūnaitės, šalies vadovo kalba perėjo į ne aštrią, tačiau besitęsiančią kritiką.

„Du likę trečdaliai kalbos buvo tokie pasakyti-pakritikuoti, pasakyti-pakritikuoti. Neabejojau, kad pradžioje bus saugumas ir užsienio politika, o po to bus pereita prie infliacijos, kainų, nes tai dabar aktualija.

Bet buvo pereita prie sveikatos ministro kritikos ir tada prisimeni, kad prezidentas turi punkčiuką vieną – jis nemėgsta Dulkio. Štai ir grįžo prezidentas prie savo kasdienybės. <...> Galime sakyti, gerai čia ar blogai, bet labai akivaizdu, kad prezidentui liko tai svarbus klausimas, kur norėjosi kalbėti apie sveikatos apsaugos reformas ir kritikuoti jas“, – kalbėjo profesorė.

D. Jakniūnaitė pastebėjo, kad pirmojoje kalbos dalyje G. Nausėda taip pat akcentavo „aš“ motyvą, tačiau kalbėdamas apie užsienio ir saugumo politiką, prezidentas pažymėjo, kaip kartu yra pasiekiama rezultatų.

„Antrojoje dalyje buvo „aš siūliau kažką, bet visi kiti viską blogai daro“, – teigė ji.

Tai tik dalis pokalbio su Rima Urbonaite ir Dovile Jakniūnaite laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.

Zmones turi zinoti savo "didvyrius"
Zmones turi zinoti savo "didvyrius"
Gydytojai nebegali to ignoruoti: Negalima slėptis nuo vakcinų sukeltos žalos, kai ji kasdien matoma tavo akyse

- Onkologai pastebi vis daugiau vėžio atvejų.

- Neurologai pastebi, kad pacientai, neturintys jokių rizikos veiksnių, patiria insultą.

- Kardiologai pastebi širdies priepuolius, kai fibrino krešuliai užpildo vainikines arterijas tokiu mastu, kokio jie dar niekada nebuvo matę.

- Ginekologai mato visus vaisingumo ir menstruacijų sutrikimus.

Dr. Pierre Kory: "Tai humanitarinė katastrofa, kuri buvo ignoruojama ir slopinama. Ji buvo cenzūruojama, tačiau nuo šių duomenų negalima pasislėpti, kai jie kasdien matomi prieš akis. Sistema kažkada turės kažkokiu būdu spręsti šį klausimą."
Dekonstruojam Urbonaitę:
"Praeitų metų prezidento metinėje kalboje aš pasigedau raginimo vakcinuotis. Jo nebuvo apskritai. O dabar kalbama, kaip blogai viskas įvyko"
Bakst, bakst, susirandu pernykščią Nausėdos kalbą, joje:
"Šiandien, reikšmingai išaugus vakcinų tiekimui, mums lieka užduotis – sklandžiai paskiepyti Lietuvos gyventojus."
Nustokit kviest tą melagę.
Supratome: konservoms Prezidento kalba nepatiko.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų