kalba

Kultūros ministerija nuo rugsėjo pradės įgyvendinti projektą „startLT.lt“, kuriuo siekiama padėti į Lietuvą atvykusiems trečiųjų šalių piliečiams mokytis lietuvių kalbos ir lengviau integruotis į visuomenę. Pasak kultūros ministro Luko Alsio, planuojama, kad platformoje besimokančių skaičius per trejus metus viršys 6 tūkstančius. „(Projektas –  ELTA) iš esmės yra nukreiptas į šią (tautinių mažumų ir atvykėlių –  ELTA) problemą.

Seimo pirmininkui Juozui Olekui teigiant, kad sostinė atvykstančius ukrainiečius ir baltarusius turėtų aptarnauti jų kalba, o Baltarusių tėvų asociacijai Lietuvoje siūlant pagalbą, Vilniaus savivaldybė pabrėžia, kad geriausias sprendimas siekiant kokybiško gyvenimo mieste – užsieniečių integracija į visuomenę.

Tai, kaip žmonės kalba, gali išduoti daug daugiau, nei daugelis mano. Ekspertai nurodo konkrečius išsireiškimus, iš kurių galima atpažinti žemesnio intelekto koeficiento (IQ) žmogų, rašo portalas „Ofeminin“. Pasak psichologijos profesorės Katherine Kinzler, mūsų kalba yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir savo identiteto atskleidimas. Pasisakymo stilius gali padėti įvertinti pašnekovo mąstymo lygį. Leidinys įvardijo septynias frazes, kurias dažnai vartoja žemo IQ žmonės.

Pasaulis pamažu netenka gyvo bendravimo ir plepalų, kurie suteikia kasdienybei spalvų. Remiantis nauju tyrimu, žmonės kasdieniame gyvenime kasmet ištaria 338 žodžiais mažiau. Tyrėjų nuomone, priežastis slypi tame, kad mes praleidžiame daug daugiau laiko prisirišę prie išmaniųjų telefonų, savitarnos kasų ir socialinių tinklų, rašo „IFL Science“. Du psichologai iš Arizonos universiteto ir Misurio universiteto Kanzas Sityje išsikėlė tikslą išsiaiškinti, kiek žodžių žmonės ištaria kasdien.

Šiemet įsigaliojus reikalavimui, kad paslaugų sferoje dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinė kalbos inspekcija jau sulaukia daugybę skundų. Anot inspekcijos viršininko, šiemet skundų skaičius smarkiai išaugo, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50. Dažniausiai gyventojai skundžiasi, kad lietuviškai nemokėjo pavėžėjai, maisto kurjeriai, masažistai, barzdaskučiai.

Savo kasmetinėje kalėdinėje kalboje, karalius Karolis III kreipėsi į tautą ir Sandraugą, 77-erių karalius paragino žmones šventiniu laikotarpiu išbandyti „skaitmeninę detoksikaciją“ – atidėti į šalį išmaniuosius įrenginius ir susikoncentruoti į šeimą, draugus bei bendrystę. Šiai kalbai pritaria ir kiti karališkosios šeimos nariai.

Institucijoms rengiantis įgyvendinti nuo kitų metų įsigaliosiančius naujus reikalavimus užsieniečiams dėl lietuvių kalbos, Valstybinė kalbos inspekcija akcentuoja prevencinio darbo reikšmę.  Pasak šios inspekcijos viršininko pavaduotojo Donato Smalinsko, viena iš tokių priemonių galėtų būti su pavėžėjimo paslaugomis susijusios Kelių transporto kodekso pataisos.

Nors Lietuva sveikina į šalį atvykusius naujus gyventojus ir ragina čia pasilikti, vis tik ne visi svetimšaliai elgiasi draugiškai – neseniai aikštėn iškilo kalbos apie fiksuojamus viešosios tvarkos pažeidimus. Toks elgesys paskatino ne tik diskusijas apie kitataučių elgesį, tačiau taip pat iškėlė klausimą – kaip elgtis su tais, kurie ilgus metus gyvena Lietuvoje, tačiau nekalba lietuviškai.

Kartais visi leptelime ką nors tingiai, tačiau tam tikros nuolat kartojamos frazės gali išduoti paviršutiniško mąstymo modelį ir net, kaip teigiama, žemą intelektą – ir kai žinome, į ką įsiklausyti, sunku to negirdėti ir nepastebėti. Prieš pradedant – trumpa pastaba: kiekvienas žmogus kartais vartoja „tingią kalbą“, kai yra pavargę, patiria stresą arba tiesiog nekreipia dėmesio. Viena frazė neapibrėžia žmogaus intelekto.

Po pirmosios ponios Dianos Nausėdienės kalbos kilus diskusijoms, dalis specialistų pabrėžia, kad vienintelis „lapsusas“ buvo pačioje kalbos pradžioje. Pasak viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Lino Kontrimo, dauguma pašaipų kyla ne iš objektyvaus vertinimo, bet iš politinių nuostatų. Tad vietoje patyčių, pasak jo, reikėtų daugiau supratimo, konstruktyvių patarimų ir paskatinimo prezidento šeimai drąsiau bendrauti su visuomene.

Pirmosios Lietuvos ponios Dianos Nausėdienės viešai pasakyta kalba išklimingame renginyje virto tikru fiasko – neaiškūs, komplikuoti terminai, begalė tarptautinių žodžių, suplaktų į vieną sakinį bei žymioji 14 sekundžių pauzė. Ši kalba sukėlė triukšmą virtualioje erdvėje. Viešosios kalbos ekspertai mano, kad Pirmoji Lietuvos ponia nebuvo pakankamai pasiruošusi ir perskaičiusi savo kalbą. Prezidentūra tvirtina, kad Pirmoji Lietuvos ponia kalbą pasirengė pati.

Nuo vakar, lapkričio 17-osios, internete toliau masiškai plinta pirmosios ponios Dianos Nausėdienės kalbos ištrauka iš Europos pirmųjų ponių suvažiavimo renginio. Dėmesį traukė ir kalbos tekstas, ir tai, kaip pirmoji ponia jį ištransliavo.

Prezidento žmonos Dianos Nausėdienės pasakyta kalba renginyje „Auginu Lietuvą“ sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir diskusijų. Dėl neįprastai ilgos pauzės ir sudėtingo žodyno, ši kalbos ištrauka greitai pasklido viešojoje erdvėje. Socialiniuose tinkluose tai tapo populiaria tema: žmonės aktyviai komentavo situaciją, o netrukus pasirodė ir įvairios satyrinės parodijos, atkartojančios ir pašiepiančios minėtas kalbos ypatybes.

Raminta Naujanytė-Bjelle socialiniuose tinkluose pasidalijo šmaikščiu vaizdo įrašu, kuriame apdainuoja plačiai nuaidėjusią pirmosios ponios Dianos Nausėdienės kalbą. Pasidalinusi vaizdo įrašu, Bjelle komentaruose rašė: „Drąsos likučius sudėjau pasidalindama čia“. Kalba virto daina „Viskas gerai su ta kalba. Puikus tekstas“, – šalia vaizdo įrašo ironizavo Bjelle.

Viešojoje erdvėje didelio dėmesio sulaukė vaizdo įrašas su Prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana Nausėdiene, kuri kalbėjo Prezidentūroje vykusio renginio „Auginu Lietuvą“ metu. Įraše užfiksuota jos kalba paskatino diskusijas socialiniuose tinkluose. Ypač ilga pauzė bei nepakankamai sklandi kalbos eiga tapo pagrindu įvairiems atsiliepimams: nuo kritiškų komentarų iki satyrinių ar humoristinių interpretacijų. Skambūs įrašai „OFICIALU!!! Lietuvių kalba yra tarsi džiazas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kartais pasitelkdamas aršesnę kalbos manierą ar išsakydamas savo mintis, siekia vieno tikslo – išlaikyti tam tikrą pozciiją ir primesti savo valią tiek oponentams, tiek sąjungininkams. Specialisto manymu, ilgametė patirtis jam leidžia tai daryti efektyviai, nors ir valstybei gali būti žalinga. R. Žemaitaitis neretai kada savo „Facebook“ paskyroje pateikia nuomonę tam tikromis temomis.

JAV prezidento Donaldo Trumpo kalba Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje antradienį prasidėjo trikdžiais. D. Trumpas savo kalbą turėjo skaityti iš suflerio, tačiau jis neveikė. Trumpas susidūrė su techniniais trikdžiais JAV prezidentas suragavo juokaudamas. „Man nesvarbu, jei reikės sakyti kalbą be suflerio, nes sufleris neveikia. <...> Kad ir kas valdo suflerį, turės didelių bėdų“, – sakė jis. Po D. Trumpo pastabos buvo girdėti juokas salėje.

Lietuvos švietimo sistema svarsto galimybę bendradarbiauti su „Duolingo“, kad mokiniai galėtų savarankiškai mokytis įvairių kalbų, įskaitant lietuvių kalbą. Ar tai gali tapti nauju įrankiu kalbų mokymui Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Jonas Petkevičius ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkės pavaduotojas Liutauras Kazlavickas.

„Jidiš kalba skambėjo daugelyje Europos miestų ir miestelių iki Antrojo pasaulinio karo ir didžiosios žydų tautos tragedijos – Holokausto“, – sako Lietuvos žydų kilmės operos solistas, tenoras Rafailas Karpis. Pasak jo, ši kalba buvo ne tik buitinė žydų bendruomenėse – ja buvo kuriama literatūra, leidžiami periodiniai leidiniai, kuriami dramos bei muzikiniai spektakliai.

Kalbėjimas per miegus – neįprastas, bet ne toks jau retas reiškinys, kaip galite pagalvoti. Vis tik ne vienam kyla klausimas, kodėl kalbama per miegus? Kokie veiksniai tai lemia? Ar kada nors esate atsibudę nuo to, kad kažkas šalia jūsų murmėjo, šaukė ar net dainavo – ir visa tai darė miegodamas? O gal kas nors jums pasakė, kad kalbate miegodami, bet apie tai neturėjote nė menkiausio supratimo? Kalbėjimas per miegus gali atrodyti juokingai ar net baugiai, ypač jei pasakomos keistos ar nerimą k...

Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbus mūsų mąstymo, požiūrio bei intelekto atspindys. Žodžiai, kuriuos pasirenkame, gali apie mus pasakyti daugiau nei galime įsivaizduoti. Tyrimai rodo, kad kai kurios dažnai vartojamos frazės gali atskleisti ribotą mąstymo lankstumą, žinių troškimo stoką ar net žemesnį intelektinį pasirengimą. Nors vienas ar kitas posakis savaime nereiškia menkų gebėjimų, jų nuolatinis kartojimas gali būti reikšmingas signalas.

Kalbos rekordas JAV Kongrese: demokratų senatorius Cory‘is Bookeris pasakė ilgiausią kalbą Senato istorijoje – ji buvo nukreipta prieš prezidento Donaldo Trumpo politiką. 55-erių senatorius prie tribūnos stojo pirmadienio vakarą 19.00 val., kalbėjo visą naktį ir nesiliovė dar ir antradienį. Jo kovinga maratoninė kalba baigėsi tik po daugiau kaip 24 valandų. C. Bookeris kalbėjo iš viso 24 valandas ir 20 minučių – dviem minutėmis ilgiau už ligšiolinį rekordininką Stromą Thurmondą.

Donaldas Trumpa savo kalba Kongrese antradienį pagerino JAV rekordą, rašo CNN. Antradienį kreipdamasis į Kongresą D. Trumpas palietė daugybę temų. Jo kalba truko valandą ir 40 minučių ir tai yra ilgiausia pirmoji JAV prezidento kalba Kongrese istorijoje. Šį kartą D. Trumpas kalbėjo ilgiau už patį save per pirmąją kadenciją. Žemiau pateikiame svarbiausius momentus iš D. Trumpo kalbos.

Prieš metus žemaičių tarme pasirodęs „Mažasis princas“ sulaukė kompanijos į draugiją – dabar knygą galima skaityti ir aukštaičių bei dzūkų tarmėmis. Vertėjai pasakoja, kad susidūrė su iššūkiais: teko ieškoti autentiškų tarmiškų žodžių, rašyboje naudoti specialius ženklus, kurie parodo, kaip reikia kirčiuoti ir tarti, taip pat padaryti tekstą suprantamą įvairaus amžiaus skaitytojams.  Prieš metus žmonės galėjo perskaityti mažąjį princą žemaitiškai – „Mažasis princos.

Emocinis intelektas – tai gebėjimas tiksliai suvokti ir įvertinti savo ir kitų jausmus. Ekspertai pastebi, kad žemo emocinio intelekto žmonės dažnai vartoja septynias frazes – pasitikrinkite, ar jų nevartojate. Labiausiai emociškai išprusę žmonės geba pasiekti ir sukelti emocijas, suprasti neverbalinius signalus ir reguliuoti savo jausmus, kad sukurtų tvirtesnius santykius. Harvardo psichologė dr.

Nors lietuvių kalba kaip niekada klesti, pastebima, kad jau dabar yra susiduriama su tam tikrais iššūkiais, kurie ateina dėl atsirandančių svetimybių ir naujadarų. Valstybinės kalbos inspekcijos specialistė pasamprotavo, kaip atrodys mūsų kalbos ateitis, kokias tendencijas pastebi šiuo metu, kas daro didžiausią neigiamą įtaką, ir ar jau reikėtų sunerimti.

Iš vakar vykusios JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos kalbos ne vienas žmogus susidarė savitą įspūdį apie tai, ko bus galima iš jo tikėtis ir kas gręstų Lietuvai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė dalinosi savo įžvalgomis, ką ji pastebėjo iš D. Trumpo pareikštų užmojų.

Lietuvoje pirmą kartą atliktas eksperimentas, siekiantis nustatyti, kiek „žmogiškas“ gali būti dirbtinio intelekto (DI) parašytas tekstas ir ar sugebės žmonės jį atskirti nuo tikrų autorių tekstų. Tokie eksperimento rezultatai pritrenkė – „žmogiškiausiu“ pripažintas dirbtinio intelekto sugeneruotas tekstas.

„Hannah Montana“ žvaigždė Miley Cyrus buvo pagerbta kaip „Disney“ legenda kartu su Harrisonu Fordu, Kelly Ripa, Angela Bassett ir kitais. Savaitgalį Kalifornijoje vykusiame kasmetiniame D23 suvažiavime „Disney“ apdovanojo Miley Cyrus kaip „Disney“ legendą, taip pagerbdama jos ilgametį darbą „House of Mouse“ kompanijoje.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžių „rašyti“, „skaityti“, „tarti“ sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme, jei veiksmas negali vykti savaime.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Su veiksmažodžiu „tapti“ vartotinas ne būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas, o kiti linksniai (tokie pat kaip daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio), pvz.: padės jums tapti laimingesniems; jūs tapsite laimingesni. Būviui reikšti būdvardžių įnagininkas nevartotinas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartotinos svetimybės „nonstopas“ „nonstop“ pakaitai „nepertraukiamas“, „nepertraukiama“, „be sustojimų“. Pagal kontekstą „nonstopą“ galima pakeisti ir kitu žodžiu ar žodžių junginiu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „apturėti“ nevartotinas reikšme „turėti, patirti“....

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Būdvardis „teisingas“ siejamas su žodžiu „tiesa“ ir nevartotinas tinkamam, pagrįstam taisyklėmis dalykui nusakyti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Vietininkas „panikoje“ nevartotinas būviui reikšti, jis pagal kontekstą taisomas į būvio vardininką, kilmininką ir pan.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.   Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nevartotinas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nusakydami laiką vietoje prieveiksmio „neužilgo“ sakykime „netrukus“, „tuoj“, „tuojau“, „greitai“, „veikiai“.          ...

Neretai vaikus auginantiems tėvams kyla įvairių klausimų. Šie ypač dažnai susiję su vaiko kalbos raida. Apie tai, kada vaikai turėtų pradėti kalbėti ir į kokius ženklus dar iki vaikui prakalbant reiktų atkreipti dėmesį, papasakojo logopedijos centro „Papūga“ logopedė Jurga Pukenytė-Pauliukonienė. Logopedė ragina tėvus nepavėluoti ir kreiptis į specialistus pagalbos dėl vaiko kalbos raidos vėlavimo.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Nevartokime neveikiamojo būtojo laiko dalyvio, jei ypatybė yra savaiminė, atsiradusi be pašalinio įsikišimo, keiskime veikiamuoju būtojo kartinio laiko dalyviu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Būdvardis „vedinas“ reiškia „vesdamasis“ ir netinka vartoti vietoj dalyvio „vedamas“. „Vedinas (-a)“ sakome, kai asmuo pats ką nors vedasi, pvz., eina vyras šunimi vedinas. O kai žmogų kas nors veda (skatina), pvz., tikslai, norai, ar veda policininkas, tada jis yra vedamas. Atsižvelgiant į kontekstą galima rinktis ir kitus žodžius: skatinamas, turėdamas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti sustabarėjęs vietininkas „pasekmėje“ nevartotinas.

Kiekvieną savaitę Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Taškus, atsakymus, įvarčius patariame ne užskaityti, o įskaityti.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „destinacija“ yra nevartotina svetimybė. Atsižvelgiant į kontekstą ji keistina lietuviškais žodžiais ar jų junginiais: vykimo vieta, kelionės tikslas, kelionės kryptis, šalis, vieta.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodis „įvesti“ turi keletą reikšmių – galima į(si)vesti svečią į kambarį, įvesti elektrą, dujas, įvesti tvarką, madą, bet reikšmėmis „papildyti“, „įtraukti“ šis žodis nevartotinas.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Veiksmažodžio „praturtinti“ nevartokime reikšme „papildyti“.      ...

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas „tame“ nevartotinas.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos sporto apdovanojimuose apdovanoti geriausi mūsų šalies atletai, o prestižinius apdovanojimus transliavo 30-metį švenčianti TV3 televizija. Apdovanojimuose apsilankė garbūs svečiai, tarp kurių buvo ir Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Bandomojo projekto nevadinkime pilotiniu projektu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Daiktavardžio vietininkas „sąlygose“ netinkamas būviui ar būdui reikšti, vartotinas įnagininkas sąlygomis.