Ir degalinės, ir ekspertai aiškina, kad kainų skirtumo liūto dalį lemia akcizai ir kaimynų zlotas. Visgi apetito esą nestokoja ir degalinių valdytojai Lietuvoje.
Vos kelių kilometrų nuo Lenkijos sienos atstumu esančioje degalinėje benzino kaina netgi centu didesnė nei Vilniuje, apie 1,5 euro. Ir, kaip paaiškėja, gerokai didesnė nei įvažiavus į Lenkiją. Už sienos, kito tinklo degalinėje, pavertus eurais, litrą benzino įsipiltume už 1,32 euro.
O pavažiavus giliau į Suvalkus analogiškoje degalinėje kaip Lietuvoje greta sienos, kaina už litrą nesiekia ir šešių zlotų. Tai reiškia, litras benzino kainuoja 1,28. Skirtumas – 24 centai litrui, apie 20 proc. Dar rugpjūčio pradžioje degalų kainos Lietuvoje ir Lenkijoje beveik nesiskyrė.
Pokyčius pastebi ir kas porą mėnesių į parduotuves Lenkijoje atvažiuojantis Ramūnas: „Maždaug apie 10 centų.. – Nemažai? – Taip. – Įsipylėt? – Nepyliau, pyliau Lietuvoj. Gerbėjas Lietuvos.“
Skaičiuojant vidutinę litro benzino kainą, Lietuvoje ji dabar siekia 1,47. Lenkijoje – 1,29. Kainų atgarsiai jau pasiekė ir Vilnių: „Lenkijoj, man atrodo, pigiau dabar. Pradės žmonės vėl į Lenkiją važiuoti pirkti.“
Spartų naftos kainų didėjimą jaučia visas pasaulis. Degalai brangsta ir Lenkijoje, tačiau Lietuvoje – smarkiau:
„Visiems čia stresas. Nemanau, kad tik degalų kainos kilo, ir kitų produktų.“
„Kiekvieną dieną vis mažiau ir mažiau įsipilam už tą pačią kainą. Tikrai ne proto ribose viskas keliama.“
„Egipte buvau – po 30 ct. Ten geros kainos.“
Žmonės svarsto, kas lemia tokį kainų šuolį ir skirtumą nuo Lenkijos.
„Valstybė akcizus per didelius deda.“
„Gal ir degalinės pasinaudoja situacija ir kainų augimu rinkoje, gal ir jie užsideda didesnį antkainį.“
Kokias kainų skirtumo priežastis mato ekonomistai?
„Pagrindinė priežastis, kaip ir visų prekių ir paslaugų, yra valiutos kursas. Akcizų nustatymo dieną imamas zloto kursas. Jeigu jis vėliau pasikeičia, išeina, kad zlotais akcizas tas pats likęs, bet eurais jis mažesnis. Tas skirtumas benzino atveju apie 10 ct, dyzelino – apie 5 ct“, – aiškina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Visa tai iškart atsispindi galutinėje kainoje. Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas į pirmą vietą kelia skirtingus akcizų dydžius.
„Paprastiems degalams Lietuvoje akcizas yra 25 proc., beveik ketvirtadaliu, didesnis nei Lenkijoje. O dyzelinui – apie 13 proc. didesnis. Tai, kad Lietuva taiko didesnius akcizus, ir lemia, kad degalų kainos Lietuvoje didesnės nei Lenkijoje“, – teigia jis.
Lietuvoje benzino akcizas litrui yra 47 ct. Lenkijoje – 37 ct. Akcizai, pridėtinės vertės mokestis, pasaulinė naftos žaliavos kaina sudaro didžiąją dalį galutinės degalų kainos, ji nuo pardavėjų nepriklauso. Tačiau dalis ir priklauso. Žygimantas Mauricas pastebi, kad šiomis savaitėmis augo ir lietuviškų degalinių marža.
„Tiekėjų, pardavėjų dedamoji pastaruoju metu istoriškai didelė. Apie 50–60 proc. didesnė nei vidutiniškai, būtent pastarąjį mėnesį ji panašiame lygyje ir laikėsi“, – sako Ž. Maurizas.
O tai irgi tiesiogiai lemia kainas švieslentėse. „Sudaro apie 26 centus, atmetus mokesčius ir žaliavinės naftos kainą. Būdavo 16–18 ct. Pakankamai didelis augimas“, – tęsia pašnekovas.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys tikina, kad augimas nebuvo didelis.
„Mes nespėjome vytis tų kainų su minimaliomis maržomis. Degalinės maržų praktiškai nepadidino“, – tikina lietuviškų degalinių sąjungos vadovas Vidas Šukys.
Šukio teigimu, nemenkai kainą kelia ir į degalus pilami biopriedai. Lietuva taiko didžiausią direktyvoje numatomą kiekį – septynis procentus.
„Vien biologinio priedo pridėjimas į dyzeliną jį pabrangina 10 ct. Čia buvo paskutinio mėnesio analizė. Tai yra labai daug. Šitie visi dalykai galimi reguliuoti valstybės – tiek PVM, tiek akcizai, tiek biologinio priedo dalis“, – kalba V. Šukys.
Žygimantas Mauricas mano, kad degalinių valdytojai visgi galutinę kainą pajėgūs bent kiek pamažinti. „Galėtų sumažinti bent 5 centais. Bet reikia suprasti ir juos, yra didelis neapibrėžtumas, kainos svyruoja“, – svarsto jis.
O pusantro euro už litrą kainuojantis benzinas ir pigesnis, bet irgi itin pabrangęs dyzelinas, tampa pretekstu kainas didinti ir paslaugų tiekėjams. „Užburtas ratas, bet gera žinia ta, kad marža pardavėjų linkusi svyruoti, bet ji ilgainiui grįžta į vidutinį lygį“, – kalba Ž. Mauricas.
Ekonomistai mano, kad degalų kainos galėtų stabilizuotis nebent pavasarį. Akcizų degalams valdantieji keisti kitąmet neplanuoja, tačiau Ingrida Šimonytė jau užsiminė, kad nuo 2023-iųjų tikriausiai didės dyzelino akcizas. Jis visada buvo ir tebėra mažesnis nei benzino, o tai esą neskatina žmonių rinktis ekologiškesnių automobilių.
