Technologijų milžinai pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir spėti paskui juos sunku ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir ištisoms valstybėms.
Lietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.
4G ryšys netinka
Taip nutiko su naujuoju itin lauktu „Apple“ trečiuoju planšetiniu kompiuteriu „iPad“. „Obuolio“ ženklo gerbėjai Europoje greit rikiuosis į eiles siekdami kuo greičiau įsigyti naująjį, tobulesnį nei pirmtakai, prietaisą. Viena iš „iPad 3“ naujovių – galimybė naudotis gerokai spartesniu 4G LTE ryšiu. Ankstesni įrenginiai vartotojams leido naudoti 3G ryšius.
Dideliam visos Europos nusivylimui, „Apple“ planšetinį kompiuterį išleido pritaikytą JAV ir Kanados rinkoms: itin sparčiai veikiantys 4G LTE ryšiai čia veikia 700 ir 2100 MHz dažnių juostose, o Europoje galioja visiškai kiti standartai. 4G LTE tinklai čia veikia 800, 1800 ir 2600 MHz dažnių juostose. 2100 MHz juosta priskirta 3G ryšiams, o 700 MHz radijo bangų ruožas naudojamas visai kitiems tikslams, ne mobiliosioms technologijoms.
Dar daugiau nusivylė „obuolio“ gerbėjai, kai „Apple“ pareiškė, kad bent jau kol kas nesirengia pritaikyti naujausio savo produkto kitoms, ne tik JAV, rinkoms. Taigi visoje Europoje, kartu ir Lietuvoje, nusipirkusiems naująjį „iPad“ teks pamiršti apie greitesnį 4G LTE ryšį.
Ryšio tiekėjų taisyklės
Naujausiomis technologijų tendencijomis besidomintis Džiugas Paršonis tvirtino, kad nors globalizacija skverbiasi į kiekvieną kampelį, pasaulis vis dar nėra vieningas. Ypač mobiliųjų technologijų srityje. „Pavyzdžiui, jei nusipirksite mobilųjį telefoną Japonijoje ir parsivešite į Lietuvą, jis neveiks. Lietuvoje prieš daugelį metų taip pat buvo „Comliet“ ryšio tiekėjas, jis prekiavo ir mobiliaisiais telefonais. Jie veikė tik su „Comliet“ ryšiu“, – pasakojo D. Paršonis.
Tai, kad naujasis „Apple“ įrenginys Europoje neveiks 4G ryšiu, anot D. Paršonio, nieko keisto: JAV kompanija leisdama savo gaminį jau turėjo jį pritaikyti dviem konkuruojantiems Amerikos ryšio tiekėjams. „Dėl šios priežasties „Apple“ turėjo rinkai pateikti dvi „iPad“ versijas“, – pasakojo specialistas.
D. Paršonis tvirtino, kad rinka tapo globali ir kuo toliau, tuo dažniau ir daugiau vartotojai norės naudotis visais prietaisais. „Kol nebuvo kuriama tiek patrauklių, vartotojų norimų daiktų, ryšio tiekėjai buvo nustatę savas taisykles, – aiškino technologijų tinklalapio Fwd.lt įkūrėjas. – Šiandien tai nebeįmanoma. Didelėse rinkose, tokiose kaip JAV, Kinijos, gamintojai dar gali taikytis prie ryšio bendrovių, tačiau kitur tai neįmanoma. Priešingu atveju vartotojas, nusipirkęs gaminį, kuris neveiks su vienu ar kitu ryšiu, „balsuos kojomis“.
Lygiuotis į JAV ar Kiniją
Paklaustas, ar galima Lietuvą laikyti valstybe, esančia technologijų paraštėse, D. Paršonis atsakė neigiamai: „Tikrai nesame atsilikę. Tačiau tiesa ta, kad ateityje planuodami plėtrą operatoriai turės viską derinti su gamintojais. Rinka tampa per globali, o ryšio operatorius niekada nepasiūlys to, ką gali pasiūlyti gamintojas.“ Pasak technologijų žinovo, Lietuvai reikėtų derintis ne prie Europos, o prie JAV, Kinijos rinkų, kuriose yra daug stiprių gamintojų.
Rinka per maža
„Samsung Electronics Lithuania“ generalinis direktorius Simonas Skupas pasakojo, kad gamintojas prieš leisdamas gaminį į vienos ar kitos šalies rinkas įsitikina, jog šalyse yra techninė bazė, leisianti naujuose įrenginiuose veikti bent jau 90 proc. funkcijų. „Gaminių vėlavimo beveik nėra, – aiškino jis. – Kartais minimaliai vėluojama, kai reikia gaminį optimizuoti, pritaikyti rinkai, išversti ir pan. Jeigu šalyje esanti techninė bazė užtikrina didžiosios dalies prietaiso funkcijų veikimą, gamintojas jį leidžia į rinką.“ Kai kurios paslaugos ir prietaisai, pasak S. Skupo, į Lietuvą neateina dėl to, kad šalies rinka pernelyg maža, jog būtų galima patikrinti gaminio veikimą ir paslaugų reikalingumą. „Kai kuriose srityse Lietuva tikrai pažengusi, tačiau kai kurioms naujovėms reikia laiko, reikia būti patikrintoms didesnėse rinkose, mat įvedus jas į mažą rinką galima greitai nusivilti, nors laikui bėgant paslauga galbūt sėkmingai prigis“, – kalbėjo „Samsung Electronics Lithuania“ vadovas.
Vysimės 2–3 metus
S. Skupas taip pat teigė, esą negalima sakyti, kad Lietuva gerokai atsilieka technologijų srityje. „Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie aplikacijų išmaniesiems telefonams kūrimą, čia matome pakilimą ir aktyvią bendruomenę, – tvirtino specialistas. – Galbūt tokios pat bangos reikėtų ir išmaniųjų televizorių srityje – kol tai neišplitę pasaulyje, Lietuva galėtų šauti į priekį.“
Jis atkreipė dėmesį, kad tada, kai Vakarus užplūdo išmaniųjų telefonų banga, Lietuvoje prasidėjo krizė ir sumažėjo verslo bei žmonių perkamoji galia Lietuvoje. „Kai pasaulis bandė šias technologijas, mūsų pečius buvo užgriuvę kiti rūpesčiai, – sakė S. Skupas. – Dabar Lietuvoje išmaniųjų telefonų populiarumas auga. Tačiau pagal išmaniųjų telefonų kiekį rinkoje mes pasaulio tendencijas vysimės dar kokius 2–3 metus.“
Paklaustas, ar Lietuva yra technologijų užribyje, S. Skupas tik nusijuokė: „Galbūt tik savo mintimis. Kalbant apie technologijas apskritai nereikėtų vartoti sąvokos „užribis“. Yra pavyzdžių, kai koks nors Indijos kaimelio gyventojas, turintis interneto prieigą, sukuria technologiją, kurios nesukuria didžiausi technologijų centrai. Ar tai užribis? Geografine prasme tas neprivažiuojamas kaimelis gal ir užribis, tačiau technologine – tikrai ne. Jeigu save koduosime kaip užribį, tokie ir būsime. Tačiau šioje srityje užribio nėra – pasaulis, kaip kažkas rašė, čia yra plokščias.“
Technologijų milžinai pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir spėti paskui juos sunku ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir ištisoms valstybėms.
Lietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.
4G ryšys netinka
Taip nutiko su naujuoju itin lauktu „Apple“ trečiuoju planšetiniu kompiuteriu „iPad“. „Obuolio“ ženklo gerbėjai Europoje greit rikiuosis į eiles siekdami kuo greičiau įsigyti naująjį, tobulesnį nei pirmtakai, prietaisą. Viena iš „iPad 3“ naujovių – galimybė naudotis gerokai spartesniu 4G LTE ryšiu. Ankstesni įrenginiai vartotojams leido naudoti 3G ryšius.
Dideliam visos Europos nusivylimui, „Apple“ planšetinį kompiuterį išleido pritaikytą JAV ir Kanados rinkoms: itin sparčiai veikiantys 4G LTE ryšiai čia veikia 700 ir 2100 MHz dažnių juostose, o Europoje galioja visiškai kiti standartai. 4G LTE tinklai čia veikia 800, 1800 ir 2600 MHz dažnių juostose. 2100 MHz juosta priskirta 3G ryšiams, o 700 MHz radijo bangų ruožas naudojamas visai kitiems tikslams, ne mobiliosioms technologijoms.
Dar daugiau nusivylė „obuolio“ gerbėjai, kai „Apple“ pareiškė, kad bent jau kol kas nesirengia pritaikyti naujausio savo produkto kitoms, ne tik JAV, rinkoms. Taigi visoje Europoje, kartu ir Lietuvoje, nusipirkusiems naująjį „iPad“ teks pamiršti apie greitesnį 4G LTE ryšį.
Ryšio tiekėjų taisyklės
Naujausiomis technologijų tendencijomis besidomintis Džiugas Paršonis tvirtino, kad nors globalizacija skverbiasi į kiekvieną kampelį, pasaulis vis dar nėra vieningas. Ypač mobiliųjų technologijų srityje. „Pavyzdžiui, jei nusipirksite mobilųjį telefoną Japonijoje ir parsivešite į Lietuvą, jis neveiks. Lietuvoje prieš daugelį metų taip pat buvo „Comliet“ ryšio tiekėjas, jis prekiavo ir mobiliaisiais telefonais. Jie veikė tik su „Comliet“ ryšiu“, – pasakojo D. Paršonis.
Tai, kad naujasis „Apple“ įrenginys Europoje neveiks 4G ryšiu, anot D. Paršonio, nieko keisto: JAV kompanija leisdama savo gaminį jau turėjo jį pritaikyti dviem konkuruojantiems Amerikos ryšio tiekėjams. „Dėl šios priežasties „Apple“ turėjo rinkai pateikti dvi „iPad“ versijas“, – pasakojo specialistas.
D. Paršonis tvirtino, kad rinka tapo globali ir kuo toliau, tuo dažniau ir daugiau vartotojai norės naudotis visais prietaisais. „Kol nebuvo kuriama tiek patrauklių, vartotojų norimų daiktų, ryšio tiekėjai buvo nustatę savas taisykles, – aiškino technologijų tinklalapio Fwd.lt įkūrėjas. – Šiandien tai nebeįmanoma. Didelėse rinkose, tokiose kaip JAV, Kinijos, gamintojai dar gali taikytis prie ryšio bendrovių, tačiau kitur tai neįmanoma. Priešingu atveju vartotojas, nusipirkęs gaminį, kuris neveiks su vienu ar kitu ryšiu, „balsuos kojomis“.
Lygiuotis į JAV ar Kiniją
Paklaustas, ar galima Lietuvą laikyti valstybe, esančia technologijų paraštėse, D. Paršonis atsakė neigiamai: „Tikrai nesame atsilikę. Tačiau tiesa ta, kad ateityje planuodami plėtrą operatoriai turės viską derinti su gamintojais. Rinka tampa per globali, o ryšio operatorius niekada nepasiūlys to, ką gali pasiūlyti gamintojas.“ Pasak technologijų žinovo, Lietuvai reikėtų derintis ne prie Europos, o prie JAV, Kinijos rinkų, kuriose yra daug stiprių gamintojų.
Rinka per maža
„Samsung Electronics Lithuania“ generalinis direktorius Simonas Skupas pasakojo, kad gamintojas prieš leisdamas gaminį į vienos ar kitos šalies rinkas įsitikina, jog šalyse yra techninė bazė, leisianti naujuose įrenginiuose veikti bent jau 90 proc. funkcijų. „Gaminių vėlavimo beveik nėra, – aiškino jis. – Kartais minimaliai vėluojama, kai reikia gaminį optimizuoti, pritaikyti rinkai, išversti ir pan. Jeigu šalyje esanti techninė bazė užtikrina didžiosios dalies prietaiso funkcijų veikimą, gamintojas jį leidžia į rinką.“ Kai kurios paslaugos ir prietaisai, pasak S. Skupo, į Lietuvą neateina dėl to, kad šalies rinka pernelyg maža, jog būtų galima patikrinti gaminio veikimą ir paslaugų reikalingumą. „Kai kuriose srityse Lietuva tikrai pažengusi, tačiau kai kurioms naujovėms reikia laiko, reikia būti patikrintoms didesnėse rinkose, mat įvedus jas į mažą rinką galima greitai nusivilti, nors laikui bėgant paslauga galbūt sėkmingai prigis“, – kalbėjo „Samsung Electronics Lithuania“ vadovas.
Vysimės 2–3 metus
S. Skupas taip pat teigė, esą negalima sakyti, kad Lietuva gerokai atsilieka technologijų srityje. „Pavyzdžiui, jei kalbėtume apie aplikacijų išmaniesiems telefonams kūrimą, čia matome pakilimą ir aktyvią bendruomenę, – tvirtino specialistas. – Galbūt tokios pat bangos reikėtų ir išmaniųjų televizorių srityje – kol tai neišplitę pasaulyje, Lietuva galėtų šauti į priekį.“
Jis atkreipė dėmesį, kad tada, kai Vakarus užplūdo išmaniųjų telefonų banga, Lietuvoje prasidėjo krizė ir sumažėjo verslo bei žmonių perkamoji galia Lietuvoje. „Kai pasaulis bandė šias technologijas, mūsų pečius buvo užgriuvę kiti rūpesčiai, – sakė S. Skupas. – Dabar Lietuvoje išmaniųjų telefonų populiarumas auga. Tačiau pagal išmaniųjų telefonų kiekį rinkoje mes pasaulio tendencijas vysimės dar kokius 2–3 metus.“
Paklaustas, ar Lietuva yra technologijų užribyje, S. Skupas tik nusijuokė: „Galbūt tik savo mintimis. Kalbant apie technologijas apskritai nereikėtų vartoti sąvokos „užribis“. Yra pavyzdžių, kai koks nors Indijos kaimelio gyventojas, turintis interneto prieigą, sukuria technologiją, kurios nesukuria didžiausi technologijų centrai. Ar tai užribis? Geografine prasme tas neprivažiuojamas kaimelis gal ir užribis, tačiau technologine – tikrai ne. Jeigu save koduosime kaip užribį, tokie ir būsime. Tačiau šioje srityje užribio nėra – pasaulis, kaip kažkas rašė, čia yra plokščias.“
FAKTAI: Technologijos Lietuvoje
Daugiausia patentų išduodama bendrovėms IBM, „Samsung“ ir „Microsoft“
37 proc. Baltijos šalių mobiliųjų telefonų rinkos sudaro išmanieji telefonai. Lietuvoje jie sudaro 36 proc. rinkos
75 proc. Baltijos šalių išmaniųjų telefonų veikia su operacine sistema „Android“
