Dina Sergijenko

„Metai bus geresni, tikimės augti“, – tarsi sutarę kartoja šalies verslininkai, paklausti, kokius metus prognozuoja savo vadovaujamoms įmonėms. Šalies verslininkų, įmonių vadovų žodžiai bent iš dalies paneigia neseniai vykdyto tyrimo rezultatus, kurie atskleidė, kad Lietuvos pramonės lūkesčiai baigiantis metams buvo patys blogiausi nuo pat 2009-ųjų sunkmečio. Panašu, kad naujus metus Lietuvos verslas pasitiks trykšdamas optimizmu ir užsibrėžęs didelių tikslų. Savaitraštis „Ekonomika.

 Išleidote šimtinę megztiniui, kurį padovanojote giminaičiui, o šis jį nukišo į tolimiausią spintos kampą? Tai ekonomistų galvos skausmas – nuvertėjusios Kalėdos. Ekonomistai tuojau pat galėtų suskaičiuoti, kad dovana per vieną akimirką nuvertėjo 99 litais. Žinant, kad kas trečias europietis per Kalėdas gauna jam nepatinkančių dovanų, dovanų nuvertėjimas net ir visos Lietuvos mastu pasiektų milžinišką sumą.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Aktyviai sekančius technologinio pasaulio naujienas pribloškė žinia, kad „Microsoft“ keičia veiklos strategiją. Patys „Microsoft“ atstovai tikina, kad šitaip ir turėjo būti – bendrovės pradinė vizija seniai pranokta. „Kai Billas Gatesas kūrė kompaniją, jo vizija buvo padėti ant kiekvieno stalo po stalinį kompiuterį. Manau, šią idėją gerokai išaugome“, – sakė „Microsoft“ generalinis direktorius Centrinės ir Rytų Europos šalims Takuya Hirano. Su juo „Ekonomika.

„Šiandien Lietuvoje galioja žemiausias reikalavimas – C klasė. Daugiausiai daugiabučių yra C ir B energetinio naudingumo klasės, tačiau yra statytojų, kurie stengiasi daryti geriau. Visgi A energetinio naudingumo klasės daugiabučių Lietuvoje kol kas tik vienas“ – sakė Nacionalinės pasyviųjų namų asociacijos vadovas Aidas Vaičiulis, trečiadienį pristatydamas pirmąjį Lietuvoje A energetinio naudingumo klasės daugiabutį. „Visada stengiamės statyti aplinkai draugiškus namus.

„Nesupranti, ką sako prezidentė? Išmok anglų kalbos“ – tokio turinio skelbimas pasirodė internete. Šitaip į ilgai trunkantį naujosios Vyriausybės patvirtinimą ir netylančias kalbas apie tai, kad valstybės pareigūnai nemoka užsienio kalbų ir nesusikalbės su kolegomis iš Europos Sąjungos institucijų ,reagavo naują kalbų mokymosi metodą „Kolibrio metodas“ Lietuvoje pristatanti bendrovė.

„Merkio šamas“ iš tiesų neturi nieko bendro su Merkio upe. Ir apskritai ši žuvis kilusi iš Afrikos. Merkio šamu ją vadina gerbėjai, kuriems Merkių šeimos auginamos egzotiškos žuvys tapo skaniausiu patiekalu. Naujo verslo idėja Merkių šeimoje kilo po to, kai Artūras Merkys, šeimos galva, jau buvo išbandęs ir ne itin sėkmingai plėtojęs kelis verslus. „Jie nesisekė galbūt dėl požiūrio į verslą kaip į idėjinį dalyką, o ne kaip į pajamų šaltinį.

Technologijų specialistai tikina, kad didžiausius pokyčius šiemet lems ne pačios technologijos, o pasikeitęs jų vartojimo būdas ir tai, kad technikos stebuklai šiandien itin svarbūs. Pasirodo, kokia technologinė ateitis mūsų laukia, lemia ne tiek naujus technologinius stebuklus į rinką vienas po kito leidžiantys informacinių technologijų specialistai, kiek vartotojai.

Į darbą „BIOK laboratorijoje“ įmonės direktorius Linas Čereška atkeliauja ankstyvą rytmetį. Tokiu metu, kai iki tolimame miesto gale esančios bendrovės nukeliauti greitai netrukdo rytinės spūstys. „Ryte ramus metas – jokių skambučių, susitikimų, gali ramiai pasinerti ir pasiruošti visiems klausimams, dienos darbams. Gaila tų, kurie neišnaudoja tokių ankstyvų rytmečių“, – sakė direktorius ir prisipažino, kad tik gyvenimo aplinkybės privertė jį virsti tikru vyturiu.

Idėja gaminti naminę kosmetiką iš pradžių atsirado kaip žaidimas ir noras gyventi ekologiškiau. Šiandien ši idėja pavirto į bendrovę „Uoga uoga“, skaičiuojančią pirmuosius metus. Įmonės įkūrėjos Jovita Vyšniauskienė ir Lena Sokolovska neneigia, kad abiejų atžalos taip pat prisidėjo prie natūralios ekologiškos kosmetikos, pavadintos „Uoga uoga“, atsiradimo. „Sužinojome, kad ne viskas, ką tepamės ant veido, yra saugu, daug kas gali sukelti alergijų, dermatitą.

„Ateitis gali būti geresnė nei manote“, – šią frazę bendrovės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis pakartojo net kelis kartus. Ši frazė ne šiaip sau. Toks yra Peterio J. Diamandžio ir Stekeno Kotlerio knygos, gulinčios ant V. Jokužio darbo stalo, pavadinimas: „The future is better than you think“. Netoli Kauno oro uosto esančioje įmonėje iš tiesų gimsta „ateitis“. Čia užėję išeitumėte susipažinę su gausybe naujovių ir technologijų, apie kurias galbūt buvote girdėję tik žiūrėdami fantastinius fi...

„Tikslo siekimas negali būti susijęs su neigiamomis emocijomis“, – sako Linas Starkus, sostinės senamiestyje su bendražyge įkūręs meksikietiško maisto restoraną „Sofa de Pancho“ – „Tinginio sofą“. Dėl šios priežasties L. Starkus ir Diana Puškoriūtė atidarydami restoraną negalvojo, kad jiems gali nepasisekti. Šiandien, prabėgus daugiau nei pusmečiui nuo atidarymo, jiedu nedrąsiai džiaugiasi tuo, ką turi ir kas sekasi.

Tarp gyventojų Lietuvoje aukščiausią reputaciją turi mobiliojo ryšio bendrovės. Tačiau per septynerius metus smuktelėjo prekybos centrų ir finansines paslaugas teikiančių bendrovių reputacija. Tokius rezultatus atskleidė bendrovės TNS LT atliktas tyrimas, kuriuo buvo analizuojama keturių verslo sektorių, kurių paslaugomis dažniausiai naudojasi gyventojai, reputacija visuomenėje ir jos pokyčiai nuo 2005 metų. „Verslo atstovų reputacija mūsų šalyje neretai tapatinama su jų įvaizdžiu.

Įkyriais pirkti siūlančiais skambučiais atakuojami vartotojai rašo skundus jų teises ginančioms tarnyboms ir keikia tokią pardavimo taktiką naudojančius verslininkus. Lazda turi du galus. Skambučiais ir trumposiomis žinutėmis klientus viliojantys verslininkai neslepia – nors tokia taktika patenkinta mažoji dalis klientų, savo duomenis neatsargiai atskleidžia patys vartotojai. Reklamos specialistai pastebi ir kitką.

Saulės jėgainės, galinčios šildyti namus ir gaminti elektros energiją, atsirasti galėtų ant kiekvieno renovuojamo daugiabučio, o naujos statybos namą kurti bent be galimybės įsirengti ką nors panašaus – didžiulė klaida. Apie saulės energiją ir jos panaudojimą įvairioms reikmėms Lietuvoje kalbama daug, tačiau suskaičiuoti, kiek veikiančių saulės elektrinių ir saulės šilumos elektrinių Lietuvoje – paprasta. Skaičius neperkoptų nė šimto. Specialistai tvirtina, kad tam priežasčių yra daug.

Apie Akmenės rajoną girdėjęs ne vienas, ypač vyresnis lietuvis. Dažniausiai rajono vardas skamba ten, kur kalbama apie nedarbą, skurdą, sparčiai senstančią visuomenę. Nuvykus į Akmenės rajoną išankstinė nuostata keičiasi žaibiškai. Tai pripažįsta ir patys akmeniškiai: „Visi apie mus mano, kad esame paskendę cemento dulkėse, o atvažiuoti pažiūrėti nenori. Gyvename tikrai ne taip, kaip mus vaizduoja.“ Įvaizdis kinta Į Naująją Akmenę, Akmenės rajono centrą, atvykome vos prasidėjus rudeniui.

Lietuviai neišmoko skaudžių krizės pamokų ir imdami kreditus būstui įsigyti kartoja tas pačias klaidas kaip ir prieš penkerius metus. Tokį priekaištą trečiadienį išsakė Finansų ir kreditų valdymo asociacija (FIKVA). Vėluojamų mokėti įmokų kreditus teikiančioms bendrovėms vertė šių metų antro ketvirčio pabaigoje siekė 2,7 mlrd. litų, o per tą patį ketvirtį ši suma padidėjo net 9 proc.

Turizmas galėtų padėti šaliai išsigydyti įsisenėjusius sunkmečio skaudulius ir generuoti nemenką dalį biudžeto pajamų. Taip mano Lietuvos turizmo verslo atstovai ir kartu pabrėžia – pigūs nebūsime. Panašu, kad optimistinėms prognozėms pagrindo yra. Praėjusiais metais pagal turizmo sektoriaus augimą Lietuva buvo antroji Europoje. Šiemet, tvirtino Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė, Lietuva pretenduoja į pirmąją vietą. Įsteigė naujus skyrius „Išlaikome dviženklį augimą – 12 proc.

Per kelias savaites informacinių technologijų (IT) kompanijos viena po kitos pristatė tai, apie ką buvo kalbama bent artimiausią pusmetį – pasaulį sudrebinti turėjusias naujienas. Rugsėjo pradžia tapo tikru IT derliaus rinkimo metu. Viena po kitos didžiausios pasaulio technologijų kompanijos pristatė naujus ilgai lauktus mobiliuosius įrenginius. Vis dėlto stebuklų buvo mažiau nei klaidų.

Lietuvoje turizmo sektorius antrus metus kopia į aukštumas. Praėjusiais metais ženkliai augusi sritis ir šiemet didėja dukart sparčiau nei šalyse kaimynėse – 12 proc., kai aplinkinės šalys turizmo sektorių augina vos 6 proc. „Praėjusiais metais buvome antri pagal augimą Europoje, šiemet – kopiame į viršūnę ir kol kas išlaikome dviženklį augimą. Galbūt kitus metus pasitiksime sulaukę 2 mln.

Savaitės viduryje „Nokia“ pristatė savo naujuosius „Lumia 820“ ir „Lumia 920“ modelius, tačiau kol kas nėra aišku, kiek naujieji modeliai kainuos, kada tiksliai pasirodys rinkoje. Be to, kol kas tik nedaugelis spėjo pačiupinėti ir bent iš dalies įvertinti naujuosius telefono modelius. Visgi to net nereikėjo.

Į Europą ateina skurdas. Tokį perspėjimą praėjusią savaitę išsakė kompanija milžinė – pasaulinė kosmetikos ir maisto gamintoja „Unilever“. Ir paskelbė: „Mažinsime pakuotes.“ Lietuvos gamintojai tikina ateinančios krizės ženklų nejaučiantys. Lietuviai perka kaip įprato pirkti užklupti pirmosios krizės bangos. Tiesa, jeigu praskleistume tokio pirkėjo prekių maišelį, greičiausiai jame būtų bent viena, o kartais ir daugiau akcijos ženklu pažymėta prekė.

„Huawei Ascend G300“ išmanųjį telefoną rinkoje vadina bene geriausiu pasirinkimu už sąlyginai nedidelius pinigus. Spartus, neprastai atrodantis, geras specifikacijas turintis įrenginys iš tiesų panašus į neblogą pasirinkimą. Į ITbase.lt komandos rankas šis telefonas pateko visai netrukus po to, kai „Huawei“ paskelbė nusprendusi stiprinti savo pozicijas Lietuvoje. Pirmas įspūdis buvo visai neblogas: patrauklus, šiek tiek į HTC „nešantis“ dizainas, didelis ekranas, telefonas lengvas ir spartus.

13 ne visuomet reiškia nesėkmę. Būtent tiek naujų ir inovatyvių verslų vasaros pabaigoje gavo patvirtinimą apie jų idėjų finansavimą. 13 pradedančiųjų, savo idėjas pristačiusių Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA), sulaukė žinios, kad jų darbai virs verslu ir 2012–2013 m. jiems bus skirta 1 mln. litų valstybės paramos. Patys MITA ekspertai kalbėdami pabrėžė, kad šįkart siekė finansuoti ne mokslo tyrimus, o mokslo idėjas paversti praktiniais rezultatais.

Prieš gerus 20 metų pirkdami šaldytuvą lietuviai rinkosi tik gamintą čia pat, Lietuvoje, ir tik su užrašu „Snaigė“. Tai buvo kokybės ženklas. Kokybės ženklas „Snaigė“ tebėra ir šiandien. Kitąmet švęsianti 50 metų jubiliejų šiandien „Snaigė“ gamina šaldytuvus daugiau nei 30 šalių rinkoms, džiaugiasi ilgus metus dirbančiais darbuotojais, aukso medaliais už inovatyvius gaminius ir po sunkmečio pagaliau uždirbamu pelnu.

Sveikieji be darbo, o jūs norite. Tokiais žodžiais po sunkmečio neretai pasitinkami neįgalieji, bandantys įsitvirtinti darbo rinkoje. Įsidarbinti turint negalią lengviausia įmonėje, turinčioje specifinį statusą – neįgaliųjų socialinį. Arba tada, jei negalia nematoma plika akimi ir darbdaviui nerodomas neįgalumo pažymėjimas.

Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ vadovas Lietuvoje Aleksandras Sukovas apie keliones galėtų pasakoti daug ir ilgai. Turizmo srityje vyras dirba ne vienerius metus, tačiau kelionės jį vis dar žavi. „Galiu į tą pačią vietą vykti tris keturis kartus ir man vis tiek patiks, – šypsojosi A. Sukovas. – Netgi Lietuva, į ją atvykus skirtingais metų laikais, atrodo vis kitokia šalis.

Savitarna Lietuvoje seniai visiems pažįstamas žodis. Prasidėjusi nuo sovietinių gazuoto vandens automatų, šiandien savitarna neapsiriboja vien gėrimais. Pradedant mokėjimu internetu, baigiant apsipirkimu parduotuvėse – daug ką šiandien darome patys. Tačiau plintant įvairioms savitarnos sistemoms girdėti ir kita nuomonė. Esą Lietuvai, šiandien esančiai paslaugų valstybe, savitarnos sistemos gresia nedarbu.

Susitikti pasikalbėti apie verslą „Krasta Auto“, oficialios BMW ir „Mini“ automobilių atstovės Lietuvoje, generalinė direktorė Asta Bagdonavičienė sutiko greitai. Tiesa, pokalbio laiką keitėme kelis kartus – vis kliudė reikalai. Tai nieko keista. Susitikimo išvakarėse buvo išplatinta žinia, kad „Krasta Auto“ ir „BMW Group“ prisidės prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) ir padės organizuoti įvairius ES Tarybos renginius Lietuvoje.

Senas lietuviškas priežodis byloja, kad su draugais ir artimaisiais turėti finansinių reikalų negalima – draugų nebeliks, o šeima iširs. Tačiau šeimoms priklausančių verslų Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti šimtmečius skaičiuojančiomis verslininkų dinastijomis. Verslininkų nuomonė apie šį verslo modelį skiriasi – vieni mano, kad šeimos verslai gali būti tik nedidelės įmonės, kiti pabrėžė, kad noras išlaikyti verslą giminės rankose stabdo plėtrą.

Karinės istorijos tyrinėtojai dėmesį sutelkia į ginklus, uniformas, taktikas ir strategijas, tačiau retai domisi vienu iš svarbiausių aspektų – mityba. Akivaizdu, kad tai buvo pagrindinis dalykas: jei kuri nors kariuomenė būtų likusi be valgio, tikriausiai tai būtų tapę jų pralaimėjimo priežastimi. Mitybos svarbą puikiai suvokė Napoleonas. „Kariuomenė vadovaujasi savo skrandžio kompasu“, – tvirtino didysis korsikietis apie maisto vaidmenį karinėse operacijose.

Vis dažniau užsienio kompanijos, užuot patikėjusios programavimo darbus Azijos specialistams, kreipiasi į lietuvius. Turės dirbti dar kelis metus „Čia kompanijos randa aukščiausios kvalifikacijos programuotojų ir informacinių technologijų (IT) projektuotojų, kurie savo kompetencija nenusileidžia, o kartais ir lenkia pažangiausių IT kompanijų specialistus“, – tvirtina kompanijos „Prototechnika“ direktorius plėtrai Kęstutis Skukauskas.

Darbdaviai tikina, kad darbuotojai dirbti kokybiškai motyvuojami skatinant, o ne baudžiant už nusižengimus. Tokią tendenciją pastebi ir darbo rinkos specialistai, jie pabrėžia, kad neretai, kai ateina metas bausti darbuotoją, darbdaviai užsimerkia. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami darbuotojai, dirbę smulkiose šalies įmonėse, atskleidė susidūrę su kitokia realybe ir pasakojo apie nereglamentuotas pinigines baudas už įvairiausius, net itin smulkius ar nuo jų nepriklausančius, nusižengimus.

Pasaulyje po „Lehman Brothers“, po Fukušimos nerasite nė vieno banko, nė vieno privataus investuotojo ar valstybinės įstaigos, kurie investuotų į naują atominę jėgainę, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar bet kur kitur Europoje. Taip griežtai Lietuvos perspektyvas pasistatyti Visagino atominę elektrinę (VAE) vertina Žaliųjų frakcijos narys ir Europos Parlamento (EP) pranešėjas dėl energetikos efektyvumo direktyvos Claude'as Turmesas.

Muzika iš telefono melomanui, kad ir kokio dydžio meška jam ant ausies būtų užlipusi, neskamba ypatingai: per daug aukštų garsų, prastas žemų dažnių atkūrimas ir pan. Ne ką geresniu garsų atkūrimu gali girtis ir cypsintys nešiojamieji kompiuteriai.

Vienas didesnių daugiabučių renovacijos stabdžių – socialines pašalpas bei įvairias kompensacijas gaunantys asmenys, sakė Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Anot jo, socialiai remtini žmonės gauna dideles kompensacijas už įvairias išlaidas ir sąnaudas, todėl įtikinti juos, kad renovacijos reikia, sunku. „Nepaisant to, kad renovacijos kaštai socialiai remtiniems žmonėms yra kompensuojami 100 proc.

Statybų specialistai, nestatantys ir neprojektuojantys pasyvių namų, mano, kad rinkoje jų poreikio nėra. Tačiau apie direktyvą, nuo 2020 metų įpareigojančią statyti itin aukšto energetinio efektyvumo būstus, žino 4 iš 5 apklaustųjų, rodo „Vilmorus“ atlikta statybos specialistų apklausa. Remiantis Statybos produkcijos sertifikavimo centro informacija, šiandien Lietuvoje yra tik 8 A ir A+ energetinio efektyvumo klasės namai. Daugiau nei pusė sertifikuotų pastatų yra C klasės.

Paskelbus planuojamą 2012–2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžetą Lietuvoje kilo triukšmas. Numatyta, kad Ignalinos atominei elektrinei (IAE) uždaryti bus skirta tris kartus mažiau lėšų nei tartasi derybose dėl jėgainės veiklos nutraukimo. Tokį pasiūlymą pateikė Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto pranešėjas Marianas Jeanas Marinescu. Savo pranešime dėl senųjų elektrinių uždarymo jis įvertino ir Europos Audito rūmų ataskaitą apie IAE uždarymo projekto vykdymą.

Kokybiškų gaminių ir bendravimo ieškantys pirkėjai mieliau praveria specializuotų parduotuvių duris nei žengia į didžiuosius prekybos centrus. Tai pastebi ir specializuotų parduotuvių savininkai, ir pirkėjai. Kasmet duris atveria vis naujos specializuotos parduotuvės. Dalis jų užsidaro netrukus, kiti verslai išsilaiko, sėkmingai veikia ir buria vartotojų bendruomenes.

Per dvejus metus iš 100 mln. litų nuostolio dugno įmonė pakilo iki šiokio tokio, bet pelno. Tai Lietuvos pašto generalinės vadovės Linos Minderienės ir jos komandos įgyvendintų naujovių nuopelnas. Pati vadovė kukliai šypsosi ir žada, kad šie pokyčiai – toli gražu ne vieninteliai. Su L. Minderiene kalbamės Lietuvos pašto centrinėje būstinėje, Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje.

Verslininkai moka mokesčius, kuria darbo vietas, gamina mums kasdien reikalingus produktus ir teikia paslaugas. „Ekonomika.lt“ sudarė reitingą, kurios šalies savivaldybės yra versliausios, ir aiškinosi, kaip joms pavyko tai pasiekti. Įvertinus įvairius praėjusių metų verslo rodiklius versliausios reitinge – sostinės, Palangos ir Panevėžio miesto savivaldybės (žr. lentelę) Verslumas – gana sunkiai objektyviais rodikliais apibrėžiama sąvoka.

Ar tam, kad televizorius šiandien būtų išmaniuoju, užtenka, kad jis turėtų galimybę prisijungti internetą ir turėtų gamintojo sugalvotą „vietą“, kur slypėtų galimybės naršyti, prisijungti „Skype“ ir „YouTube“? Kai ITbase.lt bandymų stovykloje atsidūrė pirmasis „išmanusis televizorius“, o vėliau atkeliavo ir antrasis, buvo sunku suvokti, ką šiandien laikome išmaniu.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

Televizininkai tikina, kad išaušus šių metų spalio 29-ajai kas penkto lietuvio namuose televizorių ekranuose užges vaizdas. Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė tvirtina, kad taip nutiks dėl to, jog perėjimui prie skaitmeninio televizijos signalo ir analoginės antžeminės televizijos išjungimui pasirengę yra daugiau nei du trečdaliai lietuvių, o likęs trečdalis, televizijos signalą gaunantis kolektyvinėmis antenomis arba pasenusiais įrenginiais, informuojami nepak...

Televizininkai tikina, kad išaušus šių metų spalio 29-ajai kas penkto lietuvio namuose televizorių ekranuose užges vaizdas. Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė tvirtina, kad taip nutiks dėl to, jog perėjimui prie skaitmeninio televizijos signalo ir analoginės antžeminės televizijos išjungimui pasirengę yra daugiau nei du trečdaliai lietuvių, o likęs trečdalis, televizijos signalą gaunantis kolektyvinėmis antenomis arba pasenusiais įrenginiais, informuojami nepak...

Pirmuosius čiužinius kone prieš dvidešimtmetį pasiuvęs rankomis šiandien „Padvaisko ir Ko“ vadovas Arvydas Padvaiskas sako, kad verslas įprastai pradedamas ne iš gero gyvenimo. Kalbėdamas apie savo verslą šiandien didelės lietuviškos įmonės vadovas tikina, kad be darbo nebegali nurimti. „Dabar yra darbas dėl darbo, tarsi liga“, – juokauja jis.

Per metus Lietuvoje beveik 1 proc. sumažėjo įmonių, turinčių momentinių skolų bei skolingų „Sodrai“ ilgiau nei 30 dienų, skelbiama „Darbdavių skolos indekse“ (DIX). Momentiniai įsiskolinimai sumažėjo per metus 7 proc. (nuo 269,1 iki 250,9 mln. litų), o senesnių nei 30 dienų skolų sumažėjo 12 proc. (nuo 189,0 iki 166,3 mln. litų). Gegužės mėnesio pradžioje vienas darbdavys daugiau nei 30 dienų „Sodrai“ buvo skolingas apie 1829 litų.

„Manome, kad šiandien su skaitmenine televizija Lietuvoje turime nemažai problemų, kurios artėjant analoginės televizijos išjungimo datai, vis ryškėja“, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) prezidentė Vaiva Žukienė. Ji pasakojo, kad šiandien lietuviai nesuvokia, kas yra skaitmeninė televizija, be to, viešoje erdvėje pasirodė nemažai gąsdinimų, kad visiems televizijos žiūrovams teks tapti vieno ar dviejų operatorių klientais. „Taip tikrai nėra“, – patikino V. Žukienė.

„Manome, kad šiandien su skaitmenine televizija Lietuvoje turime nemažai problemų, kurios artėjant analoginės televizijos išjungimo datai, vis ryškėja“, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) prezidentė Vaiva Žukienė. Ji pasakojo, kad šiandien lietuvaičiai nesuvokia, kas yra skaitmeninė televizija, be to, viešoje erdvėje pasirodė nemažai gąsdinimų, kad visiems televizijos žiūrovams teks tapti vieno ar dviejų operatorių klientais. „Taip tikrai nėra“, – patikino V. Žukienė.