„Ateitis gali būti geresnė nei manote“, – šią frazę bendrovės „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis pakartojo net kelis kartus.
Ši frazė ne šiaip sau. Toks yra Peterio J. Diamandžio ir Stekeno Kotlerio knygos, gulinčios ant V. Jokužio darbo stalo, pavadinimas: „The future is better than you think“.
Netoli Kauno oro uosto esančioje įmonėje iš tiesų gimsta „ateitis“. Čia užėję išeitumėte susipažinę su gausybe naujovių ir technologijų, apie kurias galbūt buvote girdėję tik žiūrėdami fantastinius filmus. O galiausiai jus turėtų apimti pasididžiavimo jausmas, mat viskas gimsta čia pat, Lietuvoje, šalia Karmėlavos, privačioje įmonėje, kurią aplankyti spėjo ne tik aukšti Lietuvos pareigūnai, bet ir aukščiausi užsienio šalių asmenys.
Elektromobilių žaidimai
Žengiant pro „Elintos“ duris pasitinka išrikiuoti elektromobiliai. Pats V. Jokužis juokiasi ir vadina juos „studentų žaidimais“, tačiau apie ateities baterijas, technologijas, elektromobilių kainas ir kitas subtilybes daugiausia gali pasakoti verslininko sūnus Laurynas.
Anot jo, šiandien elektromobiliai Lietuvoje yra sąlyginai brangūs, tačiau jų eksploatavimas ir kelionės jais gerokai pigesni. Anot L. Jokužio, masiškai gaminamų ir perkamų elektromobilių galima tikėtis tik tada, kai rinkoje pasirodys baterijos, leisiančios nuvažiuoti 400–500 kilometrų vienu įkrovimu. Dabar tokių elektromobilių yra, tačiau jie itin daug sveria.
Vis dėlto masinė elektromobilių gamyba Lietuvoje – toli gražu ne svajonė, o galbūt ateities realybė. Pasak Jokužių, tai įmanoma vien dėl to, kad elektromobiliai yra ne tik gerokai paprastesni nei šiandien įprasti automobiliai, bet ir dėl to, kad juos išlaikyti ir naudoti gerokai pigiau. „Tiesa, šiandien paprasto automobilio variklis kainuoja porą tūkstančių dolerių ar dar mažiau, o elektromobilio variklis – keliolika tūkstančių. Tai dėl serijinės gamybos nebuvimo. Iš tikrųjų, elektromobilio variklis daug paprastesnis ir ateityje kainuos tikrai daug pigiau nei benzininio automobilio variklis“, – aiškino L. Jokužis.
Konservatyvi pramonė
„Elintos“ darbuotojų sugalvota elektromobilių valdymo schema lengvai pritaikoma ne tik paprastiems elektromobiliams, bet ir laivams, krovininiams, hibridiniams automobiliams.
„Iš esmės pritaikoma bet kokiai transporto priemonei ir net nebūtinai transporto – gali būti kokiam nors pramoniniam siurbliui“, – sakė L. Jokužis. V. Jokužis antrino sakydamas, kad „Elintos“ sugalvota valdymo sistema galėtų pakeisti ir šiandien pramonėje naudojamas didžiules valdymo spintas. „Ne tik vietos mažiau užima, bet ir kainuoja mažiau“, – teigė jis.
Tokius elektros variklių valdiklius, dar vadinamus dažnio keitikliais, jau šiandien galima būtų pradėti gaminti ir taikyti pramonėje. Kodėl „Elintos“ gaminys nepopuliarėja galima nesunkiai paaiškinti žinant pramonės specifiką. „Matyt, pramonėje taip nusistovėję, kad sukurtos technologijos naudojamos ilgą laiką. Reikia sulaukti, kol nauja technologija bus labai gerai patikrinta ir pasirodys daug pranašesnė, nes pramonė yra gana konservatyvi – pastatė stakles ir jos turi dirbti eilę metų, kol nusidėvės“, – svarstė V. Jokužis.
Skeneris futbolininkams
Elektromobiliai ir jų krovimo stotelės – tik vienas iš daugelio dalykų, kuriuos kuria „Elinta“. Pavyzdžiui, įmonės darbuotojai yra sukūrę trimačių vaizdų skenerį, padedantį tiksliai nuskenuoti ant jo uždėtą daiktą. Viena iš tokių skenerių taikymo sričių – ortopedija. Kitaip tariant, tai prietaisas, idealiai padedantis ortopedams pagaminti idealiai tinkamą avalynę, įdėklus į batus ir t. t.
„Šis mūsų prietaisas sulaukė įdomaus panaudojimo, – sakė V. Jokužis. – Pavyzdžiui, Madrido „Real“ komandai buvo nupirktas toks skeneris ir visiems futbolininkams nuskenavus jų kojas buvo pasiūti individualūs batai.“ Pėdas „Elintos“ prietaisu skenavosi ir „Žalgirio“ komanda, taip pat – Liverpulio futbolininkai bei „Tour de France“ dviratininkai, kuriems, pasirodo, kai trasoje yra daugiau posūkių į vieną pusę, priešingos pusės sportinio batelio įdėklas turėtų būti storesnis. Taip pasiekiama geresnių rezultatų.
Kol kas tokių prietaisų „Elinta“ parduoda maždaug šimtą vienetų per mėnesį, tačiau galėtų pagaminti ir parduoti bent dešimtį kartų daugiau. Anot V. Jokužio, galimybių, kur būtų galima panaudoti šį trimačių vaizdų skenerį, – labai daug. „Tik sugalvokite sritį ir naudokite“, – šypsojosi verslininkas.
Kompiuteris visiems
Tai tikrai ne viskas, kuo gali pasigirti „Elinta“. Kai ko ten lankydamiesi buvome prašomi nefotografuoti, kai kas taip ir liko paslaptis už uždarų durų. Paklaustas, kaip gimsta idėjos, V. Jokužis trumpai susimąstė. „Pirmiausia pasižiūrime, kaip viskas keičiasi, ir į tas sritis, kuriose didžiausi pokyčiai. Pasižiūrime į ateitį“, – apibendrina jis.
„Kai turime idėją, žiūrime, kaip tai daroma pasaulyje, ar tai apskritai daroma ir galiausiai kokiais būdais mes galėtume įgyvendinti idėją – ar tai įmanoma mums padaryti su tuo, ką mokame ir ką žinome, bei kaip mes tai rengiamės padaryti, – pasakojo „Elintos“ įmonių grupės bendrovės „Elinvision“ projektų vadovas Rimas Adaškevičius. – Visą laiką orientuojamės į geriausius sprendimus ir kurdami žiūrime, kas padaryta pasaulyje šia linkme.“
Kolegai bekalbant, kaip įmonėje gimsta ir kaip įgyvendinamos idėjos, V. Jokužis rankose laikė nedidelę plokštelę. „Čia yra galingas kompiuteris“, – paaiškino jis. Tai dar viena naujiena, kuria, pritaikiusi reikiamą technologiją, „Elinta“ gali didžiuotis, o lietuviai – jau šiandien išmesti didžiules kompiuterių dėžes iš namų. „Seno tipo kompiuteriuose vartotojui reikėjo žinoti, kokios spartos jo procesorius, kokie kiti parametrai, kad žinotų, kiek jam liko resursų darant vieną ar kitą procesą. Čia vartotojui nereikia nieko žinoti, nes jam šito kompiuterio užteks viskam“, – išdidžiai pasakojo R. Adaškevičius.
Geresnė nei manome
Tai tik kelios idėjos, gimusios „Elintos“ darbuotojų galvose. Sričių, naujovių, į kurias žvalgosi įmonės vadovas – begalės, tad paklaustas, kaip gali atrodyti mūsų ateitis, V. Jokužis gali kalbėti ilgai. Tačiau viena aišku jau šiandien, pabrėžė jis: „Ateitis gali būti geresnė, nei jūs manote. Štai kaip viskas atrodys.“
FAKTAI: „Elinta“
„Elintoje“ dirba kiek daugiau nei 80 darbuotojų. Dauguma darbuotojų – aukštos kvalifikacijos inžinieriai dirbantys pramonės automatizavimo srityje
Per mėnesį įmonė parduoda apie šimtą trimačio vaizdo skenerių, tačiau ateityje galėtų pagaminti ir parduoti apie tūkstantį
„Elintos“ prietaisų valdymo sistemose naudojamas mažasis kompiuteris kainuoja apie 200 JAV dolerių (apie 560 litų)
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.39 (100), spalio 15-21 d.), rubrikoje „Skaitmeninė karta“.
