REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Senas lietuviškas priežodis byloja, kad su draugais ir artimaisiais turėti finansinių reikalų negalima – draugų nebeliks, o šeima iširs.

Tačiau šeimoms priklausančių verslų Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti šimtmečius skaičiuojančiomis verslininkų dinastijomis. Verslininkų nuomonė apie šį verslo modelį skiriasi – vieni mano, kad šeimos verslai gali būti tik nedidelės įmonės, kiti pabrėžė, kad noras išlaikyti verslą giminės rankose stabdo plėtrą.

Šeimyniniai – tik maži

Prie bendrovės „Rokiškio sūris“ vairo stovi tėvas ir sūnus Antanas bei Dalius Trumpos. Karjeros pradžioje D. Trumpa atėjo dirbti į tėvo vadovaujamą įmonę paprastu darbuotoju. Šiandien jis – įmonės valdybos pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Vis dėlto „Rokiškio sūrio“ D. Trumpa šeimos verslu nevadina. „Mes dirbame akcinėje bendrovėje, – pabrėžė jis. – Aš įsivaizduoju, kad šeimyninis verslas yra nedidelis, kur dirba šeima ir vienas kitas samdomas darbininkas.“

D. Trumpa pasakojo, kad neperkelti namų dūmų į verslą jiems su tėvu pavyksta labai paprastai. „Esame sutarę, kad būdami ne darbe nekalbame apie verslą ir atvirkščiai. Tai nėra sudėtinga – susitarei ir vykdai susitarimą“, – tvirtino jis.

Verslininkas teigė, kad sunku pasakyti, ką sunkiau kurti – įprastą verslą pavieniam verslininkui ar šeimos verslą. „Lietuvoje apskritai yra neigiamas požiūris į verslininkus ir kurti verslą yra sunku“, – apibendrino D. Trumpa.

Atsisakė hierarchinės struktūros

Įmonę „Memelex“ su tėvu Viktoru įkūręs verslininkas Dalius Viršilas nusprendė tęsti giminės dar praėjusiame amžiuje pradėtą darbą nekilnojamojo turto sferoje. „Man tai buvo savaime suprantamas dalykas – mačiau, kaip dirbo tėvas, senelis“, – pasakojo verslininkas.

Tiesa, įkūrę „Memelex“ verslininkai atsisakė įprastos hierarchinės struktūros – direktoriaus ir pavaldinio vaidmenų. „Kurį laiką dirbome remdamiesi hierarchine struktūra, tačiau tai buvo kančia ir man, ir tėvui, – aiškino D. Viršilas. – Supratau, kad šioje struktūroje dominuoja visiškai kitas principas – tai ne direktoriaus ir pavaldinio, o mokytojo ir mokinio santykiai. Hierarchija įmonėje buvo sukurta tam, kad būtų galima visas jėgas sutelkti į viršų ir valdyti apačią, tačiau kraujo ryšys šeimoje nėra paremtas vienas kito valdymu – tėvo iš tėvo pareigų negali atleisti kaip ir sūnaus.“

Išlaikyti giminei

Seniausiam šalyje saldainių fabrikui „Rūta“ vadovaujantis Algirdas Gluodas dirba žmonos senelių įkurtoje įmonėje. Jis neslėpė, kad vadovaujant šeimyniniam verslui problemų kyla daugiau nei tradiciniame versle. „Esame trys akcininkai ir mūsų nuomonės būna įvairios“, – atskleidė verslininkas.

Pasak A. Gluodo, siekiant bet kokia kaina išlaikyti šeimos verslą neretai prarandama daug plėtros galimybių. „Mums daug sunkiau nei kitiems saldainių gamintojams, – pasakojo jis. – Turėjome daug progų, į mūsų verslą norėjo ateiti gerai žinomos pasaulyje labai stiprios įmonės, tačiau visą laiką norėjome savose rankose išlaikyti šeimos verslą.“ Verslininko nuomone, požiūris, kad „Rūtos“ saldainių fabrikas turi priklausyti giminei, šeimai, įsišaknijęs taip giliai, kad dar kelis dešimtmečius jis nedings.

Kovoti dėl kokybės

„Lietuvoje nėra požiūrio, kad reikia palaikyti savus gamintojus ir pirkti jų gaminamus produktus, – sakė saldainių fabriko vadovas. – Kai bendravau su Vakarų gamintojais, supratau, kad jie vienareikšmiškai pasitiki savo piliečiais, o pas mus vis dar galioja nuomonė, kad importinė prekė yra geresnė nei gaminta vietoje.“ Tokia nuomonė ir globalizacijos procesai, leidžiantys į šalies rinką ateiti daugeliui užsienio gamintojų, kiša koją šeimos verslų galimybei išlikti.

Tiesa, valdant šeimai priklausantį verslą daug lengviau išlaikyti vertybes, bendravimą, ryšius, kartu – ir kokybę, kuri, pasak A. Gluodo, yra itin svarbi. „Dėl kokybės reikia kariauti kasdien – tada priekyje bus šviesūs horizontai. Ir, žinoma, nusiteikti ilgalaikiam darbui“, – patarimus siekiantiesiems sėkmės dalijo verslininkas.

Namai be dūmų

Kurti verslą šeimoje lengviau nei pavieniui verslininkui, savaitraščiui tvirtino bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas: „Tavimi pasitiki, šeimos nariui gali užversti daugiau darbo nei samdomam darbuotojui ir žinai, kad jis padarys jį kaip reikia. Šeimos nariai esant sunkiam metui gali padirbėti ir nemokamai dėl bendro tikslo.“

Pasak pašnekovo, šeimyninis verslas neturėtų skirtis nuo įprasto verslo, tačiau skirtybių yra. Viena jų – konfliktai namie neretai persikelia į darbo sritį. „Nėra namų be dūmų, o kartais tie dūmai persikelia ir į verslą. Tai nėra labai gerai“, – tikino jis.

Senas lietuviškas priežodis byloja, kad su draugais ir artimaisiais turėti finansinių reikalų negalima – draugų nebeliks, o šeima iširs.

Tačiau šeimoms priklausančių verslų Lietuvoje yra, nors negalime pasigirti šimtmečius skaičiuojančiomis verslininkų dinastijomis. Verslininkų nuomonė apie šį verslo modelį skiriasi – vieni mano, kad šeimos verslai gali būti tik nedidelės įmonės, kiti pabrėžė, kad noras išlaikyti verslą giminės rankose stabdo plėtrą.

Šeimyniniai – tik maži

Prie bendrovės „Rokiškio sūris“ vairo stovi tėvas ir sūnus Antanas bei Dalius Trumpos. Karjeros pradžioje D. Trumpa atėjo dirbti į tėvo vadovaujamą įmonę paprastu darbuotoju. Šiandien jis – įmonės valdybos pirmininkas ir direktoriaus pavaduotojas. Vis dėlto „Rokiškio sūrio“ D. Trumpa šeimos verslu nevadina. „Mes dirbame akcinėje bendrovėje, – pabrėžė jis. – Aš įsivaizduoju, kad šeimyninis verslas yra nedidelis, kur dirba šeima ir vienas kitas samdomas darbininkas.“

D. Trumpa pasakojo, kad neperkelti namų dūmų į verslą jiems su tėvu pavyksta labai paprastai. „Esame sutarę, kad būdami ne darbe nekalbame apie verslą ir atvirkščiai. Tai nėra sudėtinga – susitarei ir vykdai susitarimą“, – tvirtino jis.

Verslininkas teigė, kad sunku pasakyti, ką sunkiau kurti – įprastą verslą pavieniam verslininkui ar šeimos verslą. „Lietuvoje apskritai yra neigiamas požiūris į verslininkus ir kurti verslą yra sunku“, – apibendrino D. Trumpa.

Atsisakė hierarchinės struktūros

Įmonę „Memelex“ su tėvu Viktoru įkūręs verslininkas Dalius Viršilas nusprendė tęsti giminės dar praėjusiame amžiuje pradėtą darbą nekilnojamojo turto sferoje. „Man tai buvo savaime suprantamas dalykas – mačiau, kaip dirbo tėvas, senelis“, – pasakojo verslininkas.

Tiesa, įkūrę „Memelex“ verslininkai atsisakė įprastos hierarchinės struktūros – direktoriaus ir pavaldinio vaidmenų. „Kurį laiką dirbome remdamiesi hierarchine struktūra, tačiau tai buvo kančia ir man, ir tėvui, – aiškino D. Viršilas. – Supratau, kad šioje struktūroje dominuoja visiškai kitas principas – tai ne direktoriaus ir pavaldinio, o mokytojo ir mokinio santykiai. Hierarchija įmonėje buvo sukurta tam, kad būtų galima visas jėgas sutelkti į viršų ir valdyti apačią, tačiau kraujo ryšys šeimoje nėra paremtas vienas kito valdymu – tėvo iš tėvo pareigų negali atleisti kaip ir sūnaus.“

Išlaikyti giminei

Seniausiam šalyje saldainių fabrikui „Rūta“ vadovaujantis Algirdas Gluodas dirba žmonos senelių įkurtoje įmonėje. Jis neslėpė, kad vadovaujant šeimyniniam verslui problemų kyla daugiau nei tradiciniame versle. „Esame trys akcininkai ir mūsų nuomonės būna įvairios“, – atskleidė verslininkas.

Pasak A. Gluodo, siekiant bet kokia kaina išlaikyti šeimos verslą neretai prarandama daug plėtros galimybių. „Mums daug sunkiau nei kitiems saldainių gamintojams, – pasakojo jis. – Turėjome daug progų, į mūsų verslą norėjo ateiti gerai žinomos pasaulyje labai stiprios įmonės, tačiau visą laiką norėjome savose rankose išlaikyti šeimos verslą.“ Verslininko nuomone, požiūris, kad „Rūtos“ saldainių fabrikas turi priklausyti giminei, šeimai, įsišaknijęs taip giliai, kad dar kelis dešimtmečius jis nedings.

Kovoti dėl kokybės

„Lietuvoje nėra požiūrio, kad reikia palaikyti savus gamintojus ir pirkti jų gaminamus produktus, – sakė saldainių fabriko vadovas. – Kai bendravau su Vakarų gamintojais, supratau, kad jie vienareikšmiškai pasitiki savo piliečiais, o pas mus vis dar galioja nuomonė, kad importinė prekė yra geresnė nei gaminta vietoje.“ Tokia nuomonė ir globalizacijos procesai, leidžiantys į šalies rinką ateiti daugeliui užsienio gamintojų, kiša koją šeimos verslų galimybei išlikti.

Tiesa, valdant šeimai priklausantį verslą daug lengviau išlaikyti vertybes, bendravimą, ryšius, kartu – ir kokybę, kuri, pasak A. Gluodo, yra itin svarbi. „Dėl kokybės reikia kariauti kasdien – tada priekyje bus šviesūs horizontai. Ir, žinoma, nusiteikti ilgalaikiam darbui“, – patarimus siekiantiesiems sėkmės dalijo verslininkas.

Namai be dūmų

Kurti verslą šeimoje lengviau nei pavieniui verslininkui, savaitraščiui tvirtino bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas: „Tavimi pasitiki, šeimos nariui gali užversti daugiau darbo nei samdomam darbuotojui ir žinai, kad jis padarys jį kaip reikia. Šeimos nariai esant sunkiam metui gali padirbėti ir nemokamai dėl bendro tikslo.“

Pasak pašnekovo, šeimyninis verslas neturėtų skirtis nuo įprasto verslo, tačiau skirtybių yra. Viena jų – konfliktai namie neretai persikelia į darbo sritį. „Nėra namų be dūmų, o kartais tie dūmai persikelia ir į verslą. Tai nėra labai gerai“, – tikino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Šeimyniniame versle susiklosto savotiški jame veikiančių subjektų santykiai, jeigu jie yra vienos šeimos nariai. Pavyzdžiui, tradicinis patriarchalinis šeimos verslas: tėvas – direktorius, mama – personalo direktorė, vienas vaikas – rinkodaros direktorius, o kitas – gamybos. Mano nuomone, tokį verslą sunku suvaldyti, jeigu šeimoje nėra tradicijų“, – argumentavo G. Umbrasas.

Nėra karjeros galimybių

REKLAMA

Kita dalykas tas, kad, pasak specialisto, neretai tokiuose versluose pagal hierarchiją žemesnes pareigas einantys asmenys netiki karjeros galimybe. „Turiu gerą pavyzdį – žmogų, kuris 3–4 metus padirbęs šeimos įmonėje išėjo vadovauti į kitą įmonę, ten greitai iškilo ir padarė didelę karjerą. Kai jo klausėme, kodėl jis paliko šeimos įmonę, jis sakė, kad nematė karjeros galimybės, nes aukštesnes pareigas ėjo giminaičiai“, – pasakojo „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ direktorius.

Vaikai nenori tęsti

Specialistas pasakojo, kad šeimos verslai jam primena draugų kuriamą verslą. „Kurį laiką tokie verslai sėkmingai plėtojami, bet po kelerių metų, kai atsiranda ką dalyti, savininkų interesai pradeda nesutapti ir verslai byra. Žmonės kartu pragyvena kelias dešimtis metų, paskui nusprendžia skirtis ir verslas kenčia“, – pasakojo G. Umbrasas.

Anot jo, norint sėkmingai valdyti šeimyninį verslą pirmiausia reikia galvoti apie santykius šeimoje, mat nebūtinai lyderio vaidmuo namie reiškia lyderio poziciją versle. Be to, tvirtino G. Umbrasas, perduoti šeimyninį verslą iš kartos į kartą – itin sunku. „Pasirodo, po 20–30 metų sėkmingo verslo valdymo šeimos nariai, rengiami verslą perimti, nebūtinai jo nori ir nebūtinai moka tuo verslu užsiimti“, – sakė pašnekovas.

Sunkiausia slėpti emocijas

Pasak konsultacinės įmonės „Žmogaus studijų centras“ vadovo Gintaro Chomentausko, šeimos verslas sudėtingas dėl to, kad be sutuoktinių, pradėjusių bendrą veiklą, versle dalyvauja ir kiti žmonės, emociškai neprisirišę prie šeimos. „Sutuoktiniams yra „savaime suprantama“, kad tam tikru momentu reikia „susiveržti diržus“ ir padirbėti „dėl ateities“, o samdomas darbuotojas tai mato visai kitaip. Pavyzdžiui, kad šeima spaudžia darbuotojus vien siekdama sau naudos“, – komentavo specialistas ir pabrėžė, kad dirbdami šeimai priklausančiame versle darbuotojai linkę abejoti dėl paskatinimų teisingumo, taip pat jaustis nesaugiai ir manyti, kad jų ateitis priklauso nuo šeimyninių santykių raidos.

G. Chomentauskas pasakojo, kad šeimos santykiai verslui turi milžinišką įtaką. „Įtampą, kovas tarp sutuoktinių, blogą jų nuotaiką darbuotojai lengvai pastebi, – tvirtino jis. – Kartais į konfliktą įtraukiami ir darbuotojai. Ir priešingai – darbe atsiradusios problemos perkeliamos į namus. Emocijas, nesusijusias su verslu, palikti namie – šeimyniniame versle sunkiausias dalykas.“

REKLAMA
REKLAMA

FAKTAI: šeimyninis verslas

Didelės pasaulio įmonės, kaip „Fiat Group“, BMW, „L‘Oreal“, „Heineken“, „Porsche“, „Benneton Group“, yra įkurtos ir valdomos šeimų

Viena seniausių pasaulyje šeimos kompanijų – Japonijoje veikianti „Kongo Gumi“ – skaičiuoja daugiau nei 40 kartų ir užsiima šventyklų statyba

„Wal-Mart Stores“, įkurta prieš kelis dešimtmečius, laikoma didžiausiu pasaulyje šeimos verslu

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr. 26(88) liepos 16 - 29 d.)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų